Suabejojo: vardan ko?
„Vakar Seime vykusios konferencijos metu pagerbėme Dmitrijų tylos minute. Ji buvo tokia tikra, tokia nuoširdi... Tiesiog griebė už širdies stovint nulenkus galvas jo garbei... – kalbėjo GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Ukmergės GMP medikė Jolanta Keburienė. – Ši skaudi nelaimė palietė kiekvieną kolegą. Vilniuje visi suvažiavome į laidotuves, o tolimesni rajonai rinkosi į pastotes tą valandą, kai buvo išnešamas karstas.“
 
Ką GMP medikai kalbasi už uždarų durų apie šį įvykį? „Kad kiekvienas galėjome būti jo vietoje. Skaudžiai išgyvename. O diskusijos Seime privertė iš naujo įvertinti šią darbo vietą. Bijau būti pranašu, bet suvokus, kad finansavimas nelabai didėja, kyla daug abejonių, vardan ko mes save aukojame... Jaučiame, kad už tenkančią atsakomybę turi būti pamatuotos ir algos, ir krūviai“, – bendruomenės nuotaikas perteikė J.Keburienė.
 
Po Seime vykusios konferencijos plačiai nuskambėjo Valstybinės ligonių kasos atstovo frazė, kad jeigu GMP darbuotojai dirbtų tik vieno etato krūviu, sistemą ištiktų kolapsas. Vėliau šį sakinį komentavusi J.Keburienė padėkojo už pasidalintą neįkainojamą receptą. Ji įspėjo, kad profesinė sąjunga surinks informaciją, koks procentas darbuotojų būtų pasiruošę dirbti tik etatu ir tuomet imsis veiksmų. Kaip pažymėjo „Solidarumo“ vadovė – tai nebus streikas, darbuotojai dirbs pagal Darbo kodeksą.
 
Visuomenės spaudimas – begalinis
„Esame kaip kokie pasiaukojantys šunys išminuotojai: pamatome, kad reikia mūsų pagalbos ir lekiame. Per daugelį darbo metų gelbėti tampa instinktu. Tačiau pažymėsiu: jei Dmitrijus nebūtų bėgęs, visuomenė būtų jį užmėčiusi akmenimis. Pavyzdžio ilgai ieškoti nereikia. Kai medikai Kaune neteikė pagalbos aplinkoje, kur buvo agresyvūs šunys, kokių tik epitetų ir linkėjimų jie neišgirdo! Visuomenės spaudimas – begalinis“, – tvirtino J.Keburienė.
 
D.Alimovas yra pirmasis Vilniaus greitosios pagalbos stoties darbuotojas, žuvęs gelbėdamas kitą žmogų per visą Nepriklausomybės laikotarpį, BNS komentavo laikinasis Vilniaus greitosios medicinos išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas. Ar nelaimę Naujojoje Vilniuje lėmė nelaimingų atsitiktinumų seka, ar sisteminės problemos? „Aš manau tai – penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Kai ko galime išvengti, kai ko – ne. Nes toks mūsų darbas, – tvirtino J.Keburienė. – Kiekvienas iškvietimas yra rizikingas, nes nežinai, ką rasi nuvykęs. Ne veltui žmonės mus suvokia kaip specialiąją tarnybą. Šį statusą turime visuomenės akyse, bet ne oficialiai. Ministerijai, matyt, taip neatrodo... 
 
Pas mus įprasta liaupsinti žmones, kurie rizikavo savimi ir išgelbėjo kitus. Kai šeima Kaune apsinuodijo dujomis, medikai nesulaukę gelbėtojų ėmėsi veikti patys. Gerai, kad viskas baigėsi gerai, o jei būtų ilgiau trukę, nepakėlę, nepanešę... Turėtume panašų atvejį.“  
 
Darbų sauga tik dėl parašo?

GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Ukmergės GMP medikė Jolanta Keburienė tvirtina, kad labai trūksta mokymų, kaip atpažinti pavojingą aplinką: „Pati dėstau pirmą pagalbą ir dažnai apie tai kalbu. Aukštos įtampos pastotės, transformatorinės esant drėgmei krečia per atstumą – net iki 8 metrų. Manyčiau, kad šiose vietose turėtų būti ir įspėjantis prierašas. Galbūt tai būtų suveikę ir pačiam paaugliui... Mes per mažai dėmesio skiriame darbų saugai. Padedamas parašiukas ir niekas nesivargina, kad iš tiesų būtų laikomasi saugumo reikalavimų...“

 
Jai antrino ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Ošmianskienė. „Darbų saugos kultūra Lietuvoje, mano žiniomis, yra popierinė. Instrukcijos išklausomos, tačiau viskas vyksta formaliai, vos ne parašui gauti“, – sako Seimo narė. Tačiau kalbant apie šį konkretų atvejį, ji mato ir dar vieną svarbų aspektą – beatodairišką žmogaus norą padėti. „Jis bėgo gelbėti jaunuolį suprasdamas, kad tai nėra saugu. Vargu, ar būtų padėjusi kokia nors darbų sauga. Tai neeilinė situacija, nes medikas tai darė iš žmogiškumo, ne iš įsipareigojimo. Pamindamas asmeninį saugumą vardan noro padėti kitam“, – įsitikinusi M.Ošmianskienė.
 
J.Keburienė pastebi, kad nėra algoritmo, kaip tarnybos turi dirbti kartu: „Jos kur kas dažniau turėtų būti tuo pačiu metu išsiunčiamos į įvykio vietą, kad nereikėtų vieniems kitų laukti. Darbuotojams turi būti paaiškinama, kas vadovauja pagalbos tekimui, ar galima eiti, kaip tai daryti be pavojaus gyvybei.“

---

 
Komentaras
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras yra viena įstaigų, kurioje ruošiami greitosios medicinos pagalbos paramedikai. Direktorės pavaduotojas ugdymui, dr. Tomas Darbutas teigia, kad studentams nuo pirmos dienos akcentuojama, kad pačioje pirmoje vietoje yra paties paramediko saugumas:

- Jei nutinka kas nors nenumatyto, teikiančiojo pirmąją pagalbą žmogaus saugumas eina pirmumo tvarka. Jei yra nesaugu – paramedikas į tą įvykio vietą turėtų neiti. Jei nesilaikai saugumo priemonių egzamino metu, jo neišlaikai, nes tai yra kritinė klaida.“
 
Tačiau gyvenimas – ne egzaminas, čia būna įvairiausių situacijų, kuomet ne visada gali pastebėti, pamatyti pavojų. Ekstrinėse situacijose tenka dirbti automatiškai, sunku įvertinti visas aplinkybes. Todėl ir laikome svarbiu uždaviniu maksimaliai paruošti mokinius, kad esant reikalui jie priimtų kuo tinkamesnius sprendimus. Turime atskirą darbų saugos ir sveikatos modulį, pirmąją pagalbą ir mediciną katastrofų metu. Beje, turime tikslą, kad absoliučiai visi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokiniai, nuo kirpėjų iki tekstilininkų, mokėtų suteikti pirmąją pagalbą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!