Nekaltas, nes...

Ringailė Gvildė
2021-01-25
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė su teisininkų komanda dirba prie laikinojo įstatymo projekto, ginančio medikus nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nuo to, kaip šiam įstatymo projektui šią savaitę seksis skintis kelią Seime, priklausys, ar medikams pandemijos metu ir jai pasibaigus neteks bylinėtis teismuose dėl neva pacientų sveikatai padarytos žalos.
Nekaltas, nes...

Pandemija atvėrė teisines spragas
Gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus medikai ne visada gali numatyti ligos eigą. Kasdien girdime ir apie naujas užsikrėtusiųjų COVID-19 mirtis, o greta girdimas ir pacientų, kurie jaučiasi užmiršti su savo lėtinėmis ligomis, balsas. Visos šios problemos šalyje gali duoti precedentų, kuomet mirus koronavirusu užsikrėtusiam pacientui ar laiku nesuteikus reikiamų planinių paslaugų, medikai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėm.
 
„Rengdami įstatymo projektą dirbame su teisininkais, norime, kad jis būtų aiškus, nedviprasmiškas ir nekiltų teisinių neaiškumų ar neatitikimų. Pandemijos situacija komplikuota, COVID-19 pacientai yra sunkūs ir įstaigose, kuriose jie gydomi, yra itin sudėtinga išgelbėti kiekvieną. Juk tam tikra dalimi vyksta ir pacientų rūšiavimas, ypač dėl intensyvios terapijos paslaugų teikimo. Situacija sunki ir dėl medicinos personalo trūkumo, įstaigų perpildymo. Be to, koronavirusinės infekcijos eiga priklauso nuo paciento amžiaus, turimų lėtinių ligų. Tad šis įstatymas reikalingas, kad nekiltų nesusipratimų ir pagundų artimiesiems, žmogui mirus, dėl to apkaltinti medikus ir bylinėtis dėl paslaugų teikimo pandemijos metu“, - sako J.Sejonienė

 

„Privalome apsaugoti medikus nuo baudžiamosios atsakomybės pandemijos metu, nes dabar jie yra neeilinės situacijos įkaitai. Ypač tie, kurių darbas yra kito profilio, tačiau jiems šiuo metu tenka dirbti tiesiogiai su COVID-19 užsikrėtusiųjų gydymu“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.


Laikinojo įstatymo kūrimą inicijavo Lietuvos medikų sąjūdis ir pagaliau ledai juda ne teorinės, o praktinės apsaugos medikams įgyvendinimo link. Tiesa, įstatymas galiotų tik ekstremalios situacijos metu, o žalos be kaltės modelis dėl to nenustotų veikti. J.Sejonienė sako, kad parengus įstatymo projektą jį turėtų svarstyti ir Seimo Teisės bei teisėtvarkos komitetas.
Prie projekto rengimo dirba teisininkai – Simona Virbickienė, Aušra Pocienė bei medicinos ir farmacijos teisės ekspertas Andrej Rudanov.
Lietuvos medikų sąjūdis dar pernai gruodį raštą dėl reikiamų teisinių pataisų išsiuntė Vyriausybei, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms bei Aukščiausiajam Teismui – kreipėsi į visas institucijas, kurios dalyvauja teisėkūros procese.
 
„Lietuvos medikų sąjūdis gavo daugelio institucijų atsakymus. Tenka pripažinti, jog nuomonės įvairios. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos atsakymas yra išsamus, tačiau gana formalus, nes teigiama, jog pagrindo traukti baudžiamojo atsakomybėn sveikatos priežiūros specialistų nėra. Tačiau viena yra teorija, o kita - realus gyvenimas. Bendraujant su medikais, įstaigų vadovais arba pavaduotojais medicinai vis dažniau išgirstama, kad dėl pandemijos dažnas specialistas rizikuoja užsikrėsti nuo paciento, o kitas pacientas, jau gali užsikrėsti, būdamas įstaigoje vienomis ar kitomis sąlygomis, nors medikas gelbėdamas gyvybę arba saugodamas jo sveikatą paslaugas jam teikia. Jeigu nuosekliai laikytis Teisingumo ministerijos pateikto išaiškinimo, tokioje situacijoje specialistas vis dėlto gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. O tai sukelia ypatingą nepasitikėjimą medicinos bendruomenėje esama teisine sistema. Todėl Seimo narės iniciatyva buvo pradėtas darbas prie laikinojo įstatymo rengimo“, - sako A.Rudanov. 
 
Praktika - ne teorija
Procesas, pasak teisės eksperto, juda, bet jis nebus greitas. Įregistravus įstatymo projektą, ką planuojama daryti šią savaitę, reikės sulaukti Seimo Teisės departamento išvadų, gauti Vyriausybės išvadą ir tik tuomet bus sprendžiami kiti klausimai. Jei visgi bus nuspręsta, kad tokio įstatymo neverta priimti, tuomet teisėsaugai (policijai bei prokuratūrai) turi būti pateiktos aiškios ir nuoseklios metodikos, kokiais atvejais medikai pandemijos laikotarpiu bei jai pasibaigus neturėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn – gauti pareiškimai paliekami nenagrinėti, o pradėti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami.

Pasak A. Rudanov, jeigu šiandien pacientas kreipsis į teisėsaugą ir pateiks įrodymus, kad jis susirgo gydymo įstaigoje, o medikai, nutuokdami, kad jis gali susirgti vis tiek gydymo paslaugas teikė – pagal Teisingumo ministerijos atsakymą, tokiu atveju turi būti keliama baudžiamoji byla, kadangi specialistai „žinojo arba numatė neigiamas pasekmes“ (susirgimą), tačiau „teikė paslaugas“. Vadinasi, leido neigiamoms pasekmėms atsirasti.

„Pandemijos metu visi, o ypač sveikatos priežiūros specialistai, puikiai supranta, kokiomis aplinkybėmis medicinos paslaugos yra teikiamos. Tad jeigu pacientas pats kreipiasi į gydymo įstaigą ir nori planinės paslaugos, jis supranta galimas rizikas užsikrėsti koronavirusu. Praktika rodo, kad asmenys kreipiasi medicinos paslaugų, jas gauna. Jei vėliau žmogui nustatomas susirgimas COVID-19, jis tikina, jog niekur kitur be gydymo įstaigos nebuvo. Tuomet tą įstaigą su jos darbuotojais ir apkaltina jį užkrėtus COVID-19 bei kreipiasi dėl žalos atlyginimo“, - sako medicinos ir farmacijos teisės ekspertas Andrej Rudanov.

 
Kalbant apie stringantį planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jau yra atvejų, kuomet pacientai teigia, jog gydymo įstaigos jų savalaikiai nesuteikė ir dėl to paūmėjo kokios nors lėtinės ligos pacientui padaryta žala sveikatai. A.Rudanov teigimu, nors ne gydymo įstaiga nusprendė riboti planines paslaugas, o tą apribojo pandemijos mastai ir praėjusioji valdžia dar pirmojo karantino metu, formaliai paslaugos nesuteikė būtent gydymo įstaiga. Šiuo atveju pacientas gali kreiptis į Žalos atlyginimo komisiją dėl netinkamo gydymo arba jeigu mano, kad specialistas, su kuriuo jis bendravo telefonu, nepagrįstai atsisakė pacientui suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, vėl gali kreiptis į prokuratūrą. Tad galimybė patraukti mediką baudžiamojon atsakomybėn yra reali. Dėl to ir yra imtasi laikinojo įstatymo kūrimo.
 

„Jau yra precedentų, kuomet medikai yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. O lietuviai nėra pirmi, stengdamiesi apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus. Toks įstatymas pernai pavasarį įteisintas ir Lenkijoje“, - sako J.Sejonienė.
Lenkijos pavyzdžiu buvo pasinaudota, nes šalis specifiškai priėmė atskirą medikus saugantį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiantį įstatymą pandemijos metu. „Lenkijos medikus pacientai pradėjo traukti baudžiamojon atsakomybėn ir medikai ėmė atsisakinėti teikti sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugas, nes jautėsi nesaugūs atlikdami tiesiogines pareigas ir gydydami pacientus. Jeigu mes neįtvirtinsime šio laikinojo įstatymo, pas mus gali susiklostyti panaši situacija. Po pandemijos, tikiu, susidursime su pacientų skundais dėl užleistų ligų, o kadangi pacientas gali reikšti pretenzijas už paskutiniuosius trejus metus gydymo, nepriėmus atitinkamų ribojančių dalykų, medikai tikrai turės atsakyti teisės ribose dėl laiku ir iš anksto nesudėliotų saugiklių medikų bendruomenei“, - laikinojo įstatymo svarbą akcentuoja teisės ekspertas.

 
Pacientų nuomonė
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė:

- Manau, kad šiuo įtemptu metu, kai medikai ir taip aukoja jėgas, iš paskutiniųjų stengiasi gydyti tiek užsikrėtusius COVID-19, tiek sergančius kitomis ligomis, būtų amoralu juos dar patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad pacientas mirė nuo koronaviruso. Net jeigu jis neva užsikrėtė gydymo įstaigoje. O gal tas pats asmuo buvo besimptomis ir pats tą virusą atsivežė, galėjo ir testas neparodyti. Negali žinoti. Faktą, kad užsikrėtė nuo konkretaus gydytojo, turėtų būti itin sunku įrodyti. Bet kokiu atveju, manau, kad medikams laikinasis įstatymas, užtikrinantis tai, jog šie nebus verčiami už taikytą gydymą atsakyti teisme yra naudingas ir reikalingas. Jie tikrai stengiasi mūsų sveikatos labui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Rizika sveikatai dėl pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą dažnai yra nepalyginamai didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronavirusine...
    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologu...

    Budinti vaistinė


    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savaranki&s...
    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos – patalpos, įranga, dokum...

    Sveika šeima


    Vakcinos vaikams: kada vėluoti negalima

    Pandemija turi ir teigiamų dalykų – nepaprastai išaugo susidomėjimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtais skiepais. Deja, nerimą kelia su metais vis labiau menkstantis skiepijimas dviem svarbiomis vakcinomis. 

    Sveikatos horoskopas


    Vasario 1-7 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indai atsparesni COVID-19?

    Indijoje, turinčioje gerokai per milijardą gyventojų, koronavirusas buvo sutiktas su didžiule baime. Ir ne veltui: per pandemijos laiką COVID-19 šalyje užsikrėtė arti 11 milijonų žmonių ir net per pusantro šimto tūkstančių mirė. Tačiau pastaruoju metu šalyje stebimas nuolatinis naujų atvejų mažėjimas, mokslininka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gerovės valstybės miražai
    Henrikas Vaitiekūnas Gerovės valstybės miražai
    Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Henrikas Vaitiekūnas Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Loterijos – pramoginės kultūros dalis?
    Gediminas Navaitis Loterijos – pramoginės kultūros dalis?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica