Vyras pasijautė įžeistas 
Tyrimas pradėtas po skundo, kuomet į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi reikalingų paslaugų negavęs sanatorijos klientas. Jis prašė užsiėmimų baseine, bet sanatorijos personalas atsisakė teigdamas, neva ten nėra keltuvo. Remiantis lygių galimybių kontrolierės raštu, darbuotojai taip pat nepagrįstai baiminosi, jog dėl patirtos stuburo traumos vyro šalinimo funkcijos šiltame baseino vandenyje bus neprognozuojamos.
 
Toks paaiškinimas vyrą įžeidė, nes, kaip nurodo A.Skradžiuvienė pranešime, ligos istorijoje toks sutrikimas nėra įrašytas. Vyras teigė, kad sanatorijos gydytojos įvardyta rizika yra visiškai nepagrįsta: jokių „neprognozuojamų organizmo reakcijų“ niekada nebuvo pasitaikę, be to, sanatorijoje jis naudojosi procedūromis, atliekamomis voniose, kuriose vanduo buvo šiltesnis nei baseine.
Situacija puikiai žinoma ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentei Rasai Kavaliauskaitei:
 
„Negi neįgaliesiems kitą baseiną reikia pastatyti? Hidroterapija iš tikrųjų naudinga žmonėms su negalia. Prieš kelerius metus domėjausi, kodėl neįgaliesiems neteikiamos paslaugos baseine. Tai, žiūrėk, neturi keltuvo. Paskui, pasirodo, jis vis dėlto yra. Tai personalo trūksta. Iš tikrųjų sanatorijos personalas turėtų neįgaliuosius aptarnauti. Dažniausia priežastis, kodėl neįgalieji neįleidžiami į baseiną – neva jie nelaiko šlapimo. Jei vienam neįgaliajam kada nors įvyko panaši nelaimė, padaroma išvada, kad jų visų nereikia leisti į baseiną. Be abejo, yra žmonių, kuriuos ištinka tokios bėdos, bet jie ne itin veržias į baseiną. O visi kiti žino, kaip „susitvarkyti“ naudojant specialias priemones“, - sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė.
R.Kavaliauskaitė nusijuokia, kad sveiki žmonės gal net dažniau atlieka gamtinius reikalus vandens telkiniuose ar baseinuose. Tad kodėl jų iš ten niekas nevaro lauk?
 
Skirtas įspėjimas
Su sanatorijos administratore Birštone susisiekti nepavyko. Autoatsakiklis praneša, kad „visi operatoriai užimti, prašome palaukti“. Kai galų gale prisiskambini, darbuotoja kitame laido gale informuoja, kad atsakingas asmuo šiuo metu posėdyje.
Lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė pažymi, kad pradėjus tyrimą sanatorijos generalinis direktorius patikslino, kad veikiantis keltuvas baseine vis dėlto yra. Jo teigimu, pareiškėją gydanti gydytoja šios procedūros neskyrė įžvelgusi riziką pakenkti paciento sveikatai.
 
„Kokia konkreti rizika buvo įžvelgta, gydytoja nepatikslino, motyvuodama asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais. Pabrėžtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai šiuo atveju negali būti priežastis neteikti tarnybai informacijos, nes pats pareiškėjas atskleidė savo tapatybę, aprašė negalios pobūdį ir patirtą traumą“, - rašoma Lygių galimybių tarnybos pranešime.
 
Nepateikdama jokių paaiškinimų ir objektyvių priežasčių, kodėl vyrui su judėjimo negalia nebuvo skirtos procedūros baseine, sanatorija pripažinta pažeidusi Lygių galimybių įstatymą, kuris numato, jog paslaugų teikėjai privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas visiems asmenims, nepaisant negalios.
Birštono „Eglės“ sanatorijos vadovui už padarytą pažeidimą skirtas įspėjimas.
 
Užkliuvo „nešvarūs“ vežimėlio ratai
Karčia patirtimi pasidalijo ir sostinėje gyvenanti Ramunė Šidlauskaitė: „Prieš metus atvykau į palaikomąją reabilitaciją. Po procedūros buvo daug laisvo laiko, tad nusprendžiau apsilankyti baseine. Prie registratūros man pasakė, kad nebūsiu įleista, kadangi esu be lydinčio asmens. Dar išgirdau, kad mano vežimėlio ratai yra purvini ir baseino darbuotojai jų neprivalo valyti. Tuomet pakvietė fizinės medicinos ekspertą, kurio laukiau trisdešimt keturiasdešimt minučių. Jis vėlgi pakartojo tą patį dar pridurdamas, kad man gali pasidaryti bloga arba aš nualpsiu. Nors reabilitacijos metu aš gaudavau ir kitų procedūrų, mane leisdavo į perlines vonias, kur temperatūra žymiai karštesnė“, - pasakoja Ramunė.
 
Vilniuje gyvenanti mergina pakankamai dažnai lankosi baseinuose, kur jai niekad neiškildavo tokių kliūčių.
„Kuomet manęs neįleido, tą patį vakarą nukeliavau į šalia esančią sanatoriją, kur mane maloniai priėmė be jokių klausimų ir kvailų išsisukinėjimų. Taip pat buvo baseino darbuotojos, kurios prižiūrėdavo, paklausdavo, ar nereikia pagalbos“, - palygina Ramunė.
Mergina pasijuto diskriminuojama, tad irgi kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

---

Specialisto komentaras
LSMU Reabilitacijos klinikos doc. Raimondas Kubilius:

- Vandens procedūros sėkmingai gali būti taikomas daugumai, įskaitant ir judėjimo negalią turintiems pacientams. Įrodyta, kad įvairios kinezitarepijos procedūros vandenyje derinant jas su kitomis reabilitacijos poveikio priemonėmis mažina skausminį sindromą, skatina raumenų relaksaciją, mažina spastiškumą, didina sąnarių mobilumą. Priklausomai nuo funkcinės būklės gerėja pusiausvyra, koordinacija. Be to, dėl vandenyje nukraunamo kūno svorio, neįgaliajam lengviau atlikti kineziterapijos užduotis. Kartu noriu pabrėžti, kad apie vandens procedūrų skyrimą, jų saugumą ir efektyvumą konkrečiu atveju sprendžia reabilitacijos planą sudarantis gydytojas. Ir tais atvejais, kai pacientas nekontroliuoja šalinimosi funkcijų, turi atvirų žaizdų, pragulų kūno paviršiuje ar kitų kontraindikacijų, vandens procedūrų dėl paties ir kitų pacientų saugumo skirti negalima.
 

---

 
Politiko nuomonė
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis:

- Jei medicininiu požiūriu pagrįsta, kad vandens procedūros galimai gali pakenkti sveikatai – tokių atvejų būna esant stuburo pažeidimams, - tai viena. Jei taip atsitiko dėl aptarnaujančio personalo nenoro padėti tokiems žmonėms ir yra pritempiama prie ligos, tai netoleruotina ir lygių galimybių kontrolieriaus pozicija būtų teisinga. Manau, kad lygių galimybių kontrolierius bendradarbiaudamas su gydytojais turėtų atlikti šiek tiek išsamesnį tyrimą.