Ne svajonių darbas: apspinta it zoologijos sodo gyvūnus

Deimantė Gruodė
2021-09-20
Interneto platybėse diena iš dienos sukasi skelbimas: darbui su migrantais ieškomos slaugytojos. „Neturime nė vieno kandidato“, – atsiduso Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė, paklausta, ar skelbimas sulaukė medicinos darbuotojų susidomėjimo. Pasirodo, slaugytojų nesuvilioja netgi žadami priedai prie atlyginimų.
Ne svajonių darbas: apspinta it zoologijos sodo gyvūnus
„Įspūdis nelabai malonus. Įsivaizduokite, kai žmonės ateina į zoologijos sodą ir pripuola prie nematyto gyvūno, mes, greitoji, irgi pasijautėme panašiai – migrantams buvome it nematyti gyvūnai. Nors buvo vėlus vakaras, vienuolikta valanda, apžiūrėjus pacientę prižiūrėtojai mums sako, kad yra dar vienas. Ir taip pradėjo eiti vienas po kito“, – po apsilankymo Vilniaus rajono nelegalių migrantų stovykloje įspūdžiais dalijosi skubios medicinos pagalbos ir slaugos specialistė Greta Keburytė.

 Kandidatų nė kvapo
„Slaugytojų tiesiog nėra. Turime porą, dirbančių ne pilnu etatu, o daugiau tylu, ramu – niekas nenori kandidatuoti“, – liūdnai kalbėjo B.Bernotienė, per savaitę nesulaukusi nė vienos darbo anketos.
 
Centro vadovė sako priimtų bent porą slaugytojų. Siūlomas atlyginimas – apie pusantro tūkstančio eurų „ant popieriaus“. „Darbas įdomus, praplečiantis akiratį, kolektyvas – šaunus, gera atmosfera, orientuota tiek į klientus, tiek į pačius darbuotojus, – sako centro vadovė, paklausta, kaip stengiasi pritraukti pageidaujamus kandidatus. – Daug dėmesio skiriame pačių darbuotojų emociniam nusiteikimui ir motyvavimui. Vedame papildomus mokymus, idant darbuotojas suprastų kultūrinius skirtumus, įvairius kitataučių bendravimo ypatumus. Netgi turime gydytoją afganą (jis kalba arabiškai) ir pakistanietį slaugytoją, kuris sutiko padirbėti dalį laiko.“ Pasak centro vadovės, itin naudinga, kuomet patys migrantai suinteresuoti padėti, mat kalba atvykėliams giminingomis kalbomis.
 

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė nesistebi, jog neatsiranda norinčių dirbti su migrantais, mat poliklinikose, ligoninėse, ypač slaugos namuose itin sunkiai surandama naujo personalo.
Pasak jos, pirmiausia reikia apibrėžti darbo sąlygas, kad šios būtų pakankamai priimtinos, ir pasiūlytas adekvatus darbo užmokestis.
 

„Jei slaugytojai reikalingi pastoviam darbui, turėtų būti etatinis apmokėjimas, nes darbo užmokesčiai, pavyzdžiui, universitetinėse ir respublikinio pavaldumo ligoninėse siekia tūkstantį penkis, tūkstantį aštuonis šimtus eurų, neatskaičius mokesčių. Kadangi dirbti tokioje specifinėje srityje (su migrantais – red.) sudėtinga, atlyginimas turėtų siekti bent pusantro tūkstančio eurų į rankas“, – sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė, nesistebėdama, kodėl slaugytojai nesirenka pastovaus darbo su migrantais.

 
Įstrigusi šakos sutartis
A.Volodkaitė apgailestauja, jog taip ir nepavyksta sukirsti rankomis dėl kolektyvinės šakos sutarties, kur viename jos priedų numatyta, ir kaip medikams kasmet turėtų būti keliami atlyginimai.
„Šiuo metu vyksta gana intensyvus derybų procesas. Tikrai nėra lengva. Artimiausio posėdžio metu bus diskusijos apie atlyginimus, taip pat keliami įvairūs kiti svarbūs klausimai. Kadangi jau turime dabartinę galiojančią sutartį, norisi sveikatos darbuotojams dar labiau pagerinti darbo sąlygas. Bet turbūt ne visuomet pavyksta geranoriškai ir lengvai susitarti. Kartais belieka džiaugtis, kad bent jau sutariama dėl tolesnio dabartinės sutarties nuostatų galiojimo“, – sako slaugos specialistų atstovė.
 
Be abejo, darbo užmokestis yra ta sritis, kurioje laukia aršiausios diskusijos. „Norėtųsi, kad šioje sutartyje numatyti siekiai būtų įgyvendinti ir slaugytojų darbo užmokestis siektų bent jau pusantro vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Priedai, atšaukus pandemijos sąlygas, buvo nuimti ir sugrįžtame prie pradinio darbo užmokesčio, kuomet atlyginimai tikrai nėra dideli. Suprantama, kad valstybės finansinė situacija yra sudėtinga, bet norisi tikėti, kad tie žmonės, kurie labiausiai prisidėjo prie pandemijos suvaldymo, kurie dirbo su sunkiausiais pacientais, būtų įvertinti finansiškai ir ateityje“, – sako A.Volodkaitė.
 
Neapmokyti dirbti su atvykėliais
Iš pradžių buvo kalbama, jog neteisėtų migrantų stovyklose reikėtų įkurti medicinos punktus, pastaruosiuose budėtų medikas arba bendrosios praktikos slaugytojas. Tiesa, toks siūlymas sulaukė ir nemažai kritikos – esą kiekvienoje užkardoje prie sienos su Baltarusija mediko nepasodinsi. Juolab žinant, kaip sunku medikų prisivilioti netgi sveikatos priežiūros įstaigoms.
Kadangi medikai neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose kol kas nebudi (kiek kitokia situacija Užsieniečių registracijos centre, esančiame Pabradėje), visas krūvis tenka greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

 
„Vykome į kvietimą, kuomet devynerių metų mergaitei buvo sunku kvėpuoti. Įspūdis nelabai malonus. Įsivaizduokite, kai žmonės ateina į zoologijos sodą ir pripuola prie nematyto gyvūno, mes, greitoji, irgi pasijautėme panašiai – migrantams buvome it nematyti gyvūnai. Nors buvo vėlus vakaras, vienuolikta valanda, apžiūrėjus pacientę prižiūrėtojai mums sako, kad yra dar vienas. Ir taip pradėjo eiti vienas po kito“, – po apsilankymo Vilniaus rajono nelegalių migrantų stovykloje įspūdžiais dalijosi skubios medicinos pagalbos ir slaugos specialistė Greta Keburytė.
 
Jauna medikė neslepia, kad darbas su migrantais tikrai nėra svajonių. „Mūsų darbe itin svarbi anamnezė, ypač kai neturime jokių tyrimų. Tik pamatuojame kraujospūdį, padarome kardiogramą, daugiausiai remiamės tuo, ką girdime, ką išklausiame pacientų. O kai dar susiduriame su kalbos barjeru (angliškai migrantai kalba nelabai gerai), dirbti išties sudėtinga. Vertėjai irgi dirba iki atitinkamo laiko. Kartais pasiseka nuvažiuoti, kada jie būna, bet ne visada“, – pasakoja greitosios pagalbos specialistė.
 
Kaip sako medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, dažniausiai stačia galva į iššūkius nebijo nerti žmonės iki trisdešimties. Kiti, turėdami daugiau patirties, dirba kad ir mažiau apmokamą darbą, bet pokyčių vengia. „Specialistas visų pirma išsigąsta atsakomybės, nes reikia turėti išties nemenką savarankiško darbo praktiką. Kai studijavau universitete, nedaug teko prisiliesti prie to, kiek teikiant sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbu pacientų įsitikinimai, jų kultūra, religija. Abejoju, ar didelė reikšmė tam buvo teikiama ruošiant specialistus iki šių metų.

 
Dirbdami su migrantais susiduriame su visiškai svetima kultūra, kita religija, ir tai apsunkina darbą. Vėlgi jeigu jaunas žmogus neturi praktikos, paprastai išsigąsta – esu girdėjusi. Kada į kvietimą važiuoja mobilios komandos, būna taip, kad padirba porą dienų ir sako: ne, mes nebenorime... O tas žmogus, kuris turi patirties ir praktikos, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, tiesiog neapmokytas dirbti su svetimos kultūros ir tikėjimo žmonėmis.
Manyčiau, kad tie slaugytojai ne tik turi būti priimami į darbus, bet ir atitinkamai paruošiami. Kaip yra ruošiami karo paramedikai, kurie, kiek teko girdėti, jau yra apmokyti dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis“, – sako „Solidarumo“ atstovė.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Paulė Kuzmickienė:

- Paskutiniame komiteto posėdyje diskutavome šia tema ir ją nagrinėjome išsamiai, parengėme tam tikras išvadas, ką šiuo klausimu reikėtų keisti. Man įstrigo iškeltas klausimas dėl migrantų paskiepijimo. Tai galbūt galėtų būti vienas keliamų reikalavimų priimant jų prašymus – pažymėjimas, ar yra pasiskiepiję ir ar sutinka skiepytis. Pačioje pradžioje buvo daug atsisakančių skiepytis.
 
Buvo išsakyta problema ir dėl skubiosios medicinos pagalbos, kad pastaroji vis dėlto trukdosi važinėdama be reikalo – geriau būtų įkurtas medicinos postas. Pozicija tokia, kad jeigu yra reikalinga greitoji pagalba, ji turi būti suteikta, bet jeigu yra reikalinga kitokia terapija arba užtenka kitokios kvalifikacijos darbuotojo, slaugytojo vaidmens, manau, būtų teisingai galvoti, kaip efektyviai išnaudoti mūsų tikrai ribotus resursus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

      Budinti vaistinė


      Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

      Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

      Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
      Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

      Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

      Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

      Sveika šeima


      Vitaminas D lietuviškai žiemai

      Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Indija skęsta šiukšlėse

      Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Gatvės bomžai
      Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
      Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
      Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

      Naujas numeris























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica