„Pasmerktas sėkmei“, „laukia kardinalūs pokyčiai“ – tokios frazės skambėjo praėjusią savaitę, kai Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, jo pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė ir kiti garbūs svečiai susirinko įleisti kapsulės į naujojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro korpuso pamatus. Net neabejojama, kad ilgai planuotų korpuso statybų pradžia žymi svarbų persilaužimą tiek įstaigos gyvenime, tiek nacionaliniu lygmeniu – tai bus moderniausia psichiatrijos ligoninė šalyje.
Duris ketina atverti jau kitąmet
Vasario 23-ioji – diena, žyminti ilgai lauktą akimirką: naujojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro korpuso statybų pradžią. Šia proga į Vasaros gatvę skubėjo garbingi svečiai – Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, jo pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, vienos didžiausių statybų bendrovių „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys. Čia jau būriavosi įstaigos kolektyvas ir tie, kurie ateinančius metus bus tikrieji šios vietos šeimininkai – statybų darbuotojai. Spragsint fotoaparatų mygtukams jie visi tapo liudininkais, kaip į būsimo pastato pamatus įleidžiama simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms oficialiai pradedant statybų startą.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius:
- Meras esu paskutiniuosius porą mėnesių, todėl šio pastato atidaryme dalyvaus jau mano įpėdinis. Net neabejoju, kad statybos vyks sklandžiai. Neabejoju, tai bus įgyvendinta. Ligoninė pasiruošusi. Projektas geras. Rangovai geri. Tai tiesiog pasmerkta sėkmei.
Naujasis korpusas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro teritorijoje turėtų iškilti po pusantrų metų – antrąjį 2024-ųjų ketvirtį. Tai bus trijų aukštų modernus ligoninės pastatas, į kurį persikels psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos, Psichosocialinės reabilitacijos ir Gerontopsichiatrijos skyriai.
Vilniaus centre esančio psichikos sveikatos centro teritorija išties ypatinga – nuo šalimais šurmuliuojančio miesto ją skiria medžiais apaugę šlaitai, o kiekvienas čia patekęs pasijunta tarsi mažytėje gamtos salelėje, kurios ilgą istoriją liudija XX a. pradžios architektūra. Tačiau šis perliukas, įtrauktas į kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, jau seniai netenkino pacientų poreikių. Statytas kaip užmiesčio dvaras ne tik neatitiko šiuolaikinėms psichiatrijos ligoninėms keliamų reikalavimų, bet ir neleido taikyti daugelio pažangių gydymo metodų. Kad ir kiek laužytos galvos, kaip sudaryti tinkamas sąlygas pacientams atitinkant paveldosaugos reikalavimus, galiausiai suprasta: sprendimas tik vienas – reikia statyti naują korpusą. Kiti penki iš septynių psichikos centro korpusų per pastaruosius kelerius metus buvo sėkmingai atnaujinti.
Naujasis korpusas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro teritorijoje turėtų iškilti po pusantrų metų – antrąjį 2024-ųjų ketvirtį
„Dedame pamatus ne tik naujam korpusui, bet ir naujam požiūriui į psichikos sveikatos paslaugas“, – šventės proga į susirinkusiuosius kreipėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius. Ir jei ne visi, tai įstaigos kolektyvas tikrai žinojo, jog šis sakinys nėra tik skambūs žodžiai. Jis talpina ištisus du dešimtmečius nuoseklių pastangų siekiant atkreipti valdžios dėmesį, surasti finansų, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų išvestos iš atotrūkio taško, kuris kasmet darydavosi vis didesnis modernėjant kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Vienas dalykas džiugina labiausiai
Pagrindinis būsimo korpuso šeimininkas – Ūmios psichiatrijos skyrius – užims didžiausią būsimo korpuso patalpų plotą. Kaip pažymėjo M.Marcinkevičius, dabar šis skyrius nuolat perpildytas. „Dėl to kartais tenka atsiprašyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, nes tiesiog nebėra kur priimti pacientų“, – apgailestavo vildamasis, kad naujos patalpos padės šią problemą spręsti.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėjas Laurynas Bukelskis:
- Tik kai buvo pasirašyta sutartis su darbus atliksiančia bendrove „Naresta“ ir į mūsų kiemą įvažiavo kranai, statybinė technika, galutinai leidome sau patikėti, kad mums tikrai pavyko.
Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėjas Laurynas Bukelskis kapsulės įleidimo proga pasakė išties jaudinančią kalbą. Ją pradėjo švelniai ironizuodamas, kad per tuos dvidešimt metų, kuomet planuojamas naujas korpusas, projektas apaugo gandais. Vienas jų, jog viduje žibės auksas ir marmuras. „O aš linkiu sutaupyti šiek tiek aukso ir marmuro ir pastatyti, kad ir nedidelį, bet paminklą, – kreipėsi į visus L.Bukelskis. – Turiu jam tris kandidatus. Pirmasis – tai pacientai, kurie tiek laiko gydyti nepritaikytomis jų būklei sąlygomis. Klausdavo, kodėl sergantieji lengvesnėmis ligomis turi vienvietes, dvivietes palatas, o jie... Kai ruošiausi šiai kalbai, į galvą atėjo žodis „kentėjo“, o ne buvo gydomi. Paskui pamąsčiau – turbūt nedera taip sakyti, nes tampu lyg ir bendrininkas – kodėl tuomet pats kur nors nepiketavau, nestovėjau su plakatais?.. Antras kandidatas – mūsų personalas. Slaugytojų padėjėjai ir padėjėjos, vedžioję pacientus iš antro skyriaus stačiais laiptais keletą kartų per dieną, slaugytojos ir gydytojai, praleidžiantys reikšmingą laiko dalį bandydami įtikinti pacientus tęsti gydymą. Nepaisant to, kad palatos didelės, sienos nekokios... Bet užtat maistas skanus, vaistai modernūs, personalas doras... Kiek karčių piliulių yra nuryta, kai pacientas nutraukia gydymą anksčiau laiko dėl to, kad nepatiko, negražu, kad kažkur yra geriau!.. Na, ir trečias kandidatas būsimam paminklui – administracija, kuri dvidešimt metų tikėjo ir palaikė mūsų viltį. Sakė: „Bus“. Duodavo įvairius planus pasižiūrėti, patikėdavom kuriam laikui, o paskui vėl netikėdavom. O, pasirodo, iš tikrųjų: bus“, – džiugia nata užbaigė L.Bukelskis, palinkėjęs statytojams dirbti su šypsena, nes taip darbas eina sklandžiau.
Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėjui L.Bukelskiui ypač svarbu, kad būsimame moderniame, puikiame korpuse įsikurs ne kas kitas, o pačios sunkiausios būklės pacientai. „Tai labiausiai nukentėję ir nuskriausti mūsų visuomenės nariai, sergantys tokiomis ligomis kaip šizofrenija, nedrausti socialiniu draudimu, kurių niekas nelaukia. Tai, ką jūs darote, – darote dėl jų“, – pabrėžė L.Bukelskis.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius:
- Užtikrinu, šiame naujame korpuse tikrai netrūks modernių, naujų, neregėtų Lietuvoje technologijų ir paslaugų. Esame medikai – todėl į visas statybas žiūrime pirmiausia kaip į naują gydymo paslaugų turinį, o ne tik naują, gražesnę ar patogesnę formą.
Tą patį kalbėjo ir įstaigos vadovas M.Marcinkevičius: „Ūmios psichikos skyriuje gydomi sunkiausių būklių pacientai: su ūmiomis psichozėmis, negalintys savimi pasirūpinti, kartais atvažiuojantys išsekę po ilgo bado, apnikti utėlių... Tai nebus sanatorinio tipo korpusas lengviems pacientams. Ir man tai svarbu. Pritariu Laurynui, kad skaudu matant, jog sunkiausių būklių pacientai lieka užribyje“, – apgailestavo M.Marcinkevičius ir kartu nuoširdžiai pasidžiaugė, kad diena, kai viskas pasikeis, jau ne už kalnų.
Jis pastebėjo, kad ne saldesnis gyvenimas šiuo metu yra kitiems skyriams, kuriems numatyta įsikurti naujose patalpose. „Gerontopsichiatrijos skyrius irgi įsikūręs sename pastate. Ten tikrai netinkamos sąlygos garbaus amžiaus žmonėms. Kiek įmanoma jas bandėme pritaikyti, bet dėl pastato vertingųjų paveldosauginių savybių neįmanoma užtikrinti patogių judėjimo sąlygų pagyvenusiems žmonėms, pakankamo sanitarinių mazgų kiekio, todėl vyrus tenka gydyto Ūmios psichikos skyriuje. O tai nėra gerai“, – konstatavo M.Marcinkevičius.
Naujajame korpuse sumanyta įrengti kai kurias palatas su išėjimu į kiemelį, kad žmonės galėtų laisvai pasivaikščioti. „Nes dabar kiemas tarsi ir yra, tačiau toli gražu ne visi senoliai įveikia kelią iki jo. Taip pat bus puikiai pritaikytos ir palatos. Sugalvojome daug naujovių, kurios tikrai pagerins mūsų pacientų priežiūrą, bus naudojamos modernios iškvietimo sistemos ir pan.“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Vargšeliu vadovas pavadino ir Psichosocialinės reabilitacijos skyrių – įsteigtas 2004 m. jis išskirstytas per visus septynis korpusus. „Patalpų labai trūksta, todėl jie glaudžiasi visur, kur yra laisvesnė vieta, pritaikėme net ir pusrūsius. Atsiradus daugiau ploto, skyrius galės vykdyti ir daugiau įvairių veiklų, terapijų“, – džiaugėsi M.Marcinkevičius.
Patikėjo, kai atvažiavo kranai
Žinant visus vargus ir lūkesčius, susikaupusius per šiuos dvidešimt metų, net nekyla abejonė, kokia ypatinga įstaigos kolektyvui tapo statybų pradžios diena. „Tik kai buvo pasirašyta sutartis su darbus atliksiančia bendrove „Naresta“ ir į mūsų kiemą įvažiavo kranai, statybinė technika, galutinai leidome sau patikėti, kad mums tikrai pavyko“, – džiūgavo L.Bukelskis. Anksčiau bent kiek labiau apčiuopiamos viltys turėti naują korpusą suduždavo į šipulius dėl pačių įvairiausių – numatytų ir nenumatytų, objektyvių ir nelabai kliūčių.
Vilniaus m. psichikos sveikatos centro vadovas M.Marcinkevičius prisiminė, kad 2015 metais jau atsirado ir projektas, gautas leidimas statyboms, tačiau jų pradžia strigo. „Aš iš tiesų noriu padėkoti gerbiamam merui Remigijui Šimašiui ir visai jo komandai. Nes būtent jis priėmė šį drąsų ir išmintingą sprendimą dėl realios korpuso statybų pradžios“, – tvirtino įstaigos vadovas.
R.Šimašius prisiminė, kad kai prieš aštuonerius metus diskutuota dėl šių investicijų, du aspektai sutrukdė priimti ryžtingus sprendimus. „Pirma, miestas visiškai neturėjo pinigų. Antra, nieko negalėjome čia liesti, nes iš seniai buvo paskleista nuotaika, kad šiuos pastatus privatizuos. Tiesą tariant, nieko panašaus neplanavau, bet reikėjo bent dvejus metus išlaukti, kol apskritai bus galima racionaliai kalbėti apie šią erdvę. Išlaukėm. Finansai tvarkingi, pinigų atsirado ir ligoninei, ir miestui, ir visiems. Likę korpusai remontuojami, įgauna civilizuotą pavidalą“, – kalbėjo miesto meras.
„Tai tik nedidelė kapsulė, bet su ja žengiamas didelis žingsnis į priekį“, – konstatavo R.Šimašius, dėkodamas prisidėjusiems ir linkėdamas sėkmės šį projektą užbaigiant.
Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė:
- Nepaisant to, kad tarpinių iššūkių buvo nemažai, šiandien turime statybos pradžios dieną. Ligoninei ir rangovams linkiu, kad bendradarbiavimas vestų iki galo įgyvendinto projekto link – sėkmės stiprybės ir kantrybės darbuose.
M.Marcinkevičius pasidžiaugė ir mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės pagalba. „Pas ją ne tik su dideliais projektais, bet ir kasdienėmis problemomis ateiname ir visada sulaukiame gerų sprendimų“, – dėkojo ligoninės vadovas. „Džiaugiuosi, kad mums, Vilniaus miesto savivaldybei, dirbant su ligoninės komanda realiai pavyko išjudinti šį projektą, – sakė E.Tamošiūnaitė. Ji prisiminė, koks ilgas kelias vedė iki šiol dienos. „2019 metais pradėjusi kuruoti sveikatos apsaugos sritį, norėjau susipažinti, kiek mieste yra neįgyvendintų idėjų, projektų. Tai buvo atspirties taškas“, – pasakojo mero pavaduotoja. Pakėlus senų projektų šūsnį tarp jų buvo ir šio korpuso statybos projektas, parengtas dar 2015 metais. – Jį reikėjo atnaujinti, pritaikyti naujiems statybos įstatymo reikalavimams. Tą pavyko padaryti, nors kelias nebuvo lengvas – vos ne didžiąją dalį laiko nuo idėjos iki jos įgyvendinimo užima pasirengimo procesas – derinimas, leidimai, tik iš kelinto karto rastas rangovas. Nepaisant to, kad tarpinių iššūkių buvo nemažai, šiandien turime statybos pradžios dieną. Ligoninei ir rangovams linkiu, kad bendradarbiavimas vestų iki galo įgyvendinto projekto link – sėkmės stiprybės ir kantrybės darbuose“, – linkėjo E.Tamošiūnaitė.
M.Marcinkevičius šypsojosi, kad statyboms šią teritoriją atidavė simbolinę dieną – sausio 25-ąją, lygiai per 700-ajį Vilniaus gimtadienį. „Naresta“ generalinis direktorius A.Šlenys teigė, kad nors statybininkai nėra tokie iškalbūs, jie pasiruošę veiksmais įrodyti gerus ketinimus, kurių vedini pradeda dirbti prie šio miestui svarbaus objekto. „Gera pradžia – pusė darbo, o mes nuo sutarties pasirašymo pajutome, kad darbas vyksta sklandžiai. Čia nėra jokių biurokratijos požymių, kokių kartais tenka sulaukti iš valstybinių įstaigų“, – pasidžiaugė ne vieną viešojo sektoriaus statybų projektą per pastaruosius metus įgyvendinusios „Narestos“ vadovas.
.jpg)
„Viskas juda geros komunikacijos, bendradarbiavimo linkme. Kaip rangovas galiu patikinti, kad objektas bus pastatytas laiku ir kokybiškai – esame patyrę ir galime tai garantuoti, – patikino jis ir pridūrė besidžiaugiantis, jog atsitraukė ir pernai statybos sektoriui tekę iššūkiai kilę su medžiagomis, jų kainomis, augančiu darbo užmokesčiu. „Tai įveikėme ir dabar nėra jokios baimės – tik kryptingas komandinis darbas“, – tvirtino A.Šlenys, pridurdamas, kad netrukus visi susitiks kirpti simbolinę pastato atidarymo juostelę.
„Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys:
- Gera pradžia – pusė darbo, o mes nuo sutarties pasirašymo pajutome, kad darbas vyksta sklandžiai. Čia nėra jokių biurokratijos požymių, kokių kartais tenka sulaukti iš valstybinių įstaigų.
Taps vienu moderniausių šalyje
M.Marcinkevičius džiaugiasi, kad įgyvendinus naujo korpuso statybos projektą bus galima kokybiškai užtikrinti pacientų poreikius, orumą, žmogaus teises. Jis pabrėžė, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai – antrasis naujas tokios apimties korpusas, skirtas psichikos ligomis sergantiems pacientams. Pirmasis – prieš keletą mėnesių duris atvėręs Vaiko raidos centras Santaros klinikose. „Įgyvendinus projektą, sostinėje atsiras moderniausia Lietuvoje psichiatrijos ligoninė, turinti plačiausią paslaugų spektrą“, – pažymėjo įstaigos vadovas.
Kiek anksčiau „Naresta“ gen. direktorius yra kalbėjęs, kad naujasis ligoninės korpusas ypatingas, kad iškils greta saugomų paveldo objektų, todėl turės organiškai įsilieti į jį supančią aplinką. Pastate bus vykdomos įvairios gydymo, terapinės, reabilitacinės ir tyrimų veiklos, todėl joms reikės skirtingų technologinių sprendimų, o taip pat viso mūsų statybos inžinierių profesionalumo bei patirties.
4150 kvadratinių metrų ploto korpuse bus įrengtos 53 vienvietės ir dvivietės palatos. Įkurtos psichosocialinės reabilitacijos patalpos, audiovizualinės, šviesos, sporto terapijos, masažo kabinetai, dailės, muzikos, užimtumo, susitikimų ir darbo terapijos kambariai, kompiuterinio raštingumo klasė, sporto salė, biblioteka-skaitykla, konsultaciniai kabinetai, konferencijų salė, jaukūs kiemeliai. Planuojama, kad naujame korpuse atsiras ir unikali miego sutrikimų diagnostikos ir gydymo laboratorija.
„Užtikrinu, šiame naujame korpuse tikrai netrūks modernių, naujų, neregėtų Lietuvoje technologijų ir paslaugų. Esame medikai – todėl į visas statybas žiūrime pirmiausia kaip į naują gydymo paslaugų turinį, o ne tik naują, gražesnę ar patogesnę formą“– šypsosi M.Marcinkevičius.
Planuojamo NT statybų kaina – apie 12 mln. eurų. Jos bus finansuojamos iš trijų šaltinių: parduoto nekilnojamojo turto lėšų, įstaigos bei Vilniaus miesto savivaldybės pinigų. R.Šimašius pasidžiaugė, ne tik, kad Vilniuje atsiras moderniausia Lietuvoje psichiatrijos ligoninė, bet ir tuo, jog pavyko racionaliai, taupant kaštus spręsti infrastruktūros problemas. „Naujojo korpuso statyba bus finansuojama ne tik iš savivaldybės ir įstaigos lėšų, bet ir lėšų, gautų pardavus du ligoninės korpusus, kurių neįmanoma pritaikyti pažangiai medicinai dėl paminklosauginių reikalavimų. Tikiu, kad laimės visi: ir miestas, ir pastatai, kurie ras naują, tinkamesnę paskirtį bei bus toliau tinkamai naudojami“, – tikino sostinės meras. Pastatai, užimantys 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą su priskirtu apie dviejų hektarų žemės sklypu bus parduodami viešame el. aukcione. Kol kas pradinė NT pardavimo kaina nėra žinoma, o aukcionas planuojamas antroje šių metų pusėje – rudenį.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras šiandien yra ne tik ligoninė, bet ir mokymo bazė skirtingų psichikos sveikatos sričių specialistams. Čia esančiuose pastatuose veikia vieninteliai Lietuvoje Valgymo sutrikimų centras ir Savižudybių prevencijos centras. Prasidėjus karui Ukrainoje per keletą mėnesių buvo įkurtas ir vienintelis Lietuvoje Psichotraumatologijos centras, kuris teikia kvalifikuotą psichiatrinę ir psichoterapinę pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos. Ligoninėje veikia vieninteliai Vilniaus regione Krizių intervencijos bei Psichoterapijos dienos stacionaro skyriai
Tarp kitko:
Koks laiškas slepiasi pamatuose įleistoje simbolinėje kapsulėje?
„Sedare dolorem opus divinum est“ (Hipocrates).
„Numalšinti skausmą – dieviškas darbas“. Šie daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Hipokrato pasakyti žodžiai nė kiek ne mažiau aktualūs ir šiandien. Žmogaus kūno bei sielos skausmas per amžius nesumažėjo. Laimei, greta kito žmogaus – mediko – noro ir pastangų jį numaldyti, šiandien turime daugiau galimybių ir įrankių, kurias mums suteikia pažanga.
700 metų Vilniaus miesto ir beveik šimtametė ligoninės patirtis šiandien įgauna naują formą, naują įrankį padėti kiekvienam kenčiančiam sielos kančią. Dedame šį laišką ateities kartoms į pamatą naujo Ūmios psichiatrijos, Gerontopsichiatrijos ir Psichosocilinės reabilitacijos korpuso, kuriame kasdien gaus kvalifikuotą gydymą ir, tikėkimės, atras sielos ramybę daugiau nei 150 pacientų.
Visi mes, kas kūrėme, projektavome, statysime, globosime ir remsime šio pastato atsiradimą, džiaugiamės galėdami kiekvienas nors po truputį prisidėti, kad visiems čia atėjusiems pacientams būtų geriau, šviesiau, ramiau.
Nesame dievai, bet visi kartu galime nudirbti ir dieviškus darbus...
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: