Du­ris ke­ti­na at­ver­ti jau ki­tą­met

Va­sa­rio 23-io­ji – die­na, žy­min­ti il­gai lauk­tą aki­mir­ką: nau­jo­jo Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro kor­pu­so sta­ty­bų pra­džią. Šia pro­ga į Va­sa­ros gat­vę sku­bė­jo gar­bin­gi sve­čiai – Vil­niaus mies­to me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, jo pa­va­duo­to­ja Edi­ta Ta­mo­šiū­nai­tė, vie­nos di­džiau­sių sta­ty­bų ben­dro­vių „Na­res­ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Šle­nys. Čia jau bū­ria­vo­si įstai­gos ko­lek­ty­vas ir tie, ku­rie at­ei­nan­čius me­tus bus tik­rie­ji šios vie­tos šei­mi­nin­kai – sta­ty­bų dar­buo­to­jai. Sprag­sint fo­to­apa­ra­tų myg­tu­kams jie vi­si ta­po liu­di­nin­kais, kaip į bū­si­mo pa­sta­to pa­ma­tus įlei­džia­ma sim­bo­li­nė kap­su­lė su laiš­ku at­ei­ties kar­toms ofi­cia­liai pra­de­dant sta­ty­bų star­tą.

Vil­niaus mies­to me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:
- Me­ras esu pas­ku­ti­niuo­sius po­rą mė­ne­sių, to­dėl šio pa­sta­to ati­da­ry­me da­ly­vaus jau ma­no įpė­di­nis. Net ne­abe­jo­ju, kad sta­ty­bos vyks sklan­džiai. Ne­abe­jo­ju, tai bus įgy­ven­din­ta. Li­go­ni­nė pa­si­ruo­šu­si. Pro­jek­tas ge­ras. Ran­go­vai ge­ri. Tai tie­siog pa­smerk­ta sėk­mei.

Nau­ja­sis kor­pu­sas Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­tų iš­kil­ti po pus­an­trų me­tų – ant­rą­jį 2024-ųjų ket­vir­tį. Tai bus tri­jų aukš­tų mo­der­nus li­go­ni­nės pa­sta­tas, į ku­rį per­si­kels psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro Ūmios psi­chiat­ri­jos, Psi­cho­so­cia­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir Ge­ron­top­si­chiat­ri­jos sky­riai.

Vil­niaus cen­tre esan­čio psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro te­ri­to­ri­ja iš­ties ypa­tin­ga – nuo ša­li­mais šur­mu­liuo­jan­čio mies­to ją ski­ria me­džiais ap­au­gę šlai­tai, o kiek­vie­nas čia pa­te­kęs pa­si­jun­ta tar­si ma­žy­tė­je gam­tos sa­le­lė­je, ku­rios il­gą is­to­ri­ją liu­di­ja XX a. pra­džios ar­chi­tek­tū­ra. Ta­čiau šis per­liu­kas, įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą, jau se­niai ne­ten­ki­no pa­cien­tų po­rei­kių. Sta­ty­tas kaip už­mies­čio dva­ras ne tik ne­ati­ti­ko šiuo­lai­ki­nėms psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nėms ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, bet ir ne­lei­do tai­ky­ti dau­ge­lio pa­žan­gių gy­dy­mo me­to­dų. Kad ir kiek lau­žy­tos gal­vos, kaip su­da­ry­ti tin­ka­mas są­ly­gas pa­cien­tams ati­tin­kant pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, ga­liau­siai su­pras­ta: spren­di­mas tik vie­nas – rei­kia sta­ty­ti nau­ją kor­pu­są. Ki­ti pen­ki iš sep­ty­nių psi­chi­kos cen­tro kor­pu­sų per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus bu­vo sėk­min­gai at­nau­jin­ti.

„De­da­me pa­ma­tus ne tik nau­jam kor­pu­sui, bet ir nau­jam po­žiū­riui į psi­chi­kos svei­ka­tos pa­slau­gas“, – šven­tės pro­ga į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro va­do­vas Mar­ty­nas Mar­cin­ke­vi­čius. Ir jei ne vi­si, tai įstai­gos ko­lek­ty­vas tik­rai ži­no­jo, jog šis sa­ki­nys nė­ra tik skam­būs žo­džiai. Jis tal­pi­na iš­ti­sus du de­šimt­me­čius nuo­sek­lių pa­stan­gų sie­kiant at­kreip­ti val­džios dė­me­sį, su­ras­ti fi­nan­sų, kad psi­chi­kos svei­ka­tos pa­slau­gos bū­tų iš­ves­tos iš ato­trū­kio taš­ko, ku­ris kas­met da­ry­da­vo­si vis di­des­nis mo­der­nė­jant ki­toms svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms. 

Vie­nas da­ly­kas džiu­gi­na la­biau­siai

Pa­grin­di­nis bū­si­mo kor­pu­so šei­mi­nin­kas – Ūmios psi­chiat­ri­jos sky­rius – užims di­džiau­sią bū­si­mo kor­pu­so pa­tal­pų plo­tą. Kaip pa­žy­mė­jo M.Mar­cin­ke­vi­čius, da­bar šis sky­rius nuo­lat per­pil­dy­tas. „Dėl to kar­tais ten­ka at­si­pra­šy­ti grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jų, nes tie­siog ne­bė­ra kur pri­im­ti pa­cien­tų“, – ap­gai­les­ta­vo vil­da­ma­sis, kad nau­jos pa­tal­pos pa­dės šią pro­ble­mą spręs­ti.

Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro Ūmios psi­chiat­ri­jos sky­riaus ve­dė­jas Lau­ry­nas Bu­kels­kis:
- Tik kai bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su dar­bus at­lik­sian­čia ben­dro­ve „Na­res­ta“ ir į mū­sų kie­mą įva­žia­vo kra­nai, sta­ty­bi­nė tech­ni­ka, ga­lu­ti­nai lei­do­me sau pa­ti­kė­ti, kad mums tik­rai pa­vy­ko.

Ūmios psi­chiat­ri­jos sky­riaus ve­dė­jas Lau­ry­nas Bu­kels­kis kap­su­lės įlei­di­mo pro­ga pa­sa­kė iš­ties jau­di­nan­čią kal­bą. Ją pra­dė­jo švel­niai iro­ni­zuo­da­mas, kad per tuos dvi­de­šimt me­tų, kuo­met pla­nuo­ja­mas nau­jas kor­pu­sas, pro­jek­tas ap­au­go gan­dais. Vie­nas jų, jog vi­du­je ži­bės auk­sas ir mar­mu­ras. „O aš lin­kiu su­tau­py­ti šiek tiek auk­so ir mar­mu­ro ir pa­sta­ty­ti, kad ir ne­di­de­lį, bet pa­min­klą, – krei­pė­si į vi­sus L.Bu­kels­kis. – Tu­riu jam tris kan­di­da­tus. Pir­ma­sis – tai pa­cien­tai, ku­rie tiek lai­ko gy­dy­ti ne­pri­tai­ky­to­mis jų būk­lei są­ly­go­mis. Klaus­da­vo, ko­dėl ser­gan­tie­ji leng­ves­nė­mis li­go­mis tu­ri vien­vie­tes, dvi­vie­tes pa­la­tas, o jie... Kai ruo­šiau­si šiai kal­bai, į gal­vą at­ėjo žo­dis „ken­tė­jo“, o ne bu­vo gy­do­mi. Pas­kui pa­mąs­čiau – tur­būt ne­de­ra taip sa­ky­ti, nes tam­pu lyg ir ben­dri­nin­kas – ko­dėl tuo­met pats kur nors ne­pi­ke­ta­vau, ne­sto­vė­jau su pla­ka­tais?.. Ant­ras kan­di­da­tas – mū­sų per­so­na­las. Slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jai ir pa­dė­jė­jos, ve­džio­ję pa­cien­tus iš an­tro sky­riaus sta­čiais laip­tais ke­le­tą kar­tų per die­ną, slau­gy­to­jos ir gy­dy­to­jai, pra­lei­džian­tys reikš­min­gą lai­ko da­lį ban­dy­da­mi įti­kin­ti pa­cien­tus tęs­ti gy­dy­mą. Ne­pai­sant to, kad pa­la­tos di­de­lės, sie­nos ne­ko­kios... Bet už­tat mais­tas ska­nus, vais­tai mo­der­nūs, per­so­na­las do­ras... Kiek kar­čių pi­liu­lių yra nu­ry­ta, kai pa­cien­tas nu­trau­kia gy­dy­mą anks­čiau lai­ko dėl to, kad ne­pa­ti­ko, ne­gra­žu, kad kaž­kur yra ge­riau!.. Na, ir tre­čias kan­di­da­tas bū­si­mam pa­min­klui – ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri dvi­de­šimt me­tų ti­kė­jo ir pa­lai­kė mū­sų vil­tį. Sa­kė: „Bus“. Duo­da­vo įvai­rius pla­nus pa­si­žiū­rė­ti, pa­ti­kė­da­vom ku­riam lai­kui, o pas­kui vėl ne­ti­kė­da­vom. O, pa­si­ro­do, iš tik­rų­jų: bus“, – džiu­gia na­ta už­bai­gė L.Bu­kels­kis, pa­lin­kė­jęs sta­ty­to­jams dirb­ti su šyp­se­na, nes taip dar­bas ei­na sklan­džiau.

Ūmios psi­chiat­ri­jos sky­riaus ve­dė­jui L.Bu­kels­kiui ypač svar­bu, kad bū­si­ma­me mo­der­nia­me, pui­kia­me kor­pu­se įsi­kurs ne kas ki­tas, o pa­čios sun­kiau­sios būk­lės pa­cien­tai. „Tai la­biau­siai nu­ken­tė­ję ir nu­skriaus­ti mū­sų vi­suo­me­nės na­riai, ser­gan­tys to­kio­mis li­go­mis kaip ši­zo­fre­nija, ne­draus­ti so­cia­li­niu drau­di­mu, ku­rių nie­kas ne­lau­kia. Tai, ką jūs da­ro­te, – da­ro­te dėl jų“, – pa­brė­žė L.Bu­kels­kis.

Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro va­do­vas Mar­ty­nas Mar­cin­ke­vi­čius:
- Už­tik­ri­nu, šia­me nau­ja­me kor­pu­se tik­rai ne­trūks mo­der­nių, nau­jų, ne­re­gė­tų Lie­tu­vo­je tech­no­lo­gi­jų ir pa­slau­gų. Esa­me me­di­kai – to­dėl į vi­sas sta­ty­bas žiū­ri­me pir­miau­sia kaip į nau­ją gy­dy­mo pa­slau­gų tu­ri­nį, o ne tik nau­ją, gra­žes­nę ar pa­to­ges­nę for­mą.

Tą pa­tį kal­bė­jo ir įstai­gos va­do­vas M.Mar­cin­ke­vi­čius: „Ūmios psi­chi­kos sky­riu­je gy­do­mi sun­kiau­sių būk­lių pa­cien­tai: su ūmio­mis psi­cho­zė­mis, ne­ga­lin­tys sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, kar­tais at­va­žiuo­jan­tys iš­se­kę po il­go ba­do, ap­nik­ti utė­lių... Tai ne­bus sa­na­to­ri­nio ti­po kor­pu­sas leng­viems pa­cien­tams. Ir man tai svar­bu. Pri­ta­riu Lau­ry­nui, kad skau­du ma­tant, jog sun­kiau­sių būk­lių pa­cien­tai lie­ka už­ri­by­je“, – ap­gai­les­ta­vo M.Mar­cin­ke­vi­čius ir kar­tu nuo­šir­džiai pa­si­džiau­gė, kad die­na, kai vis­kas pa­si­keis, jau ne už kal­nų.

Jis pa­ste­bė­jo, kad ne sal­des­nis gy­ve­ni­mas šiuo me­tu yra ki­tiems sky­riams, ku­riems nu­ma­ty­ta įsi­kur­ti nau­jo­se pa­tal­po­se. „Ge­ron­top­si­chiat­ri­jos sky­rius ir­gi įsi­kū­ręs se­na­me pa­sta­te. Ten tik­rai ne­tin­ka­mos są­ly­gos gar­baus am­žiaus žmo­nėms. Kiek įma­no­ma jas ban­dė­me pri­tai­ky­ti, bet dėl pa­sta­to ver­tin­gų­jų pa­vel­do­sau­gi­nių sa­vy­bių ne­įma­no­ma už­tik­rin­ti pa­to­gių ju­dė­ji­mo są­ly­gų pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms, pa­kan­ka­mo sa­ni­ta­ri­nių maz­gų kie­kio, to­dėl vy­rus ten­ka gy­dy­to Ūmios psi­chi­kos sky­riu­je. O tai nė­ra ge­rai“, – kon­sta­ta­vo M.Mar­cin­ke­vi­čius.

Nau­ja­ja­me kor­pu­se su­ma­ny­ta įreng­ti kai ku­rias pa­la­tas su iš­ėji­mu į kie­me­lį, kad žmo­nės ga­lė­tų lais­vai pa­si­vaikš­čio­ti. „Nes da­bar kie­mas tar­si ir yra, ta­čiau to­li gra­žu ne vi­si se­no­liai įvei­kia ke­lią iki jo. Taip pat bus pui­kiai pri­tai­ky­tos ir pa­la­tos. Su­gal­vo­jo­me daug nau­jo­vių, ku­rios tik­rai pa­ge­rins mū­sų pa­cien­tų prie­žiū­rą, bus nau­do­ja­mos mo­der­nios iš­kvie­ti­mo sis­te­mos ir pan.“, – pa­sa­ko­jo įstai­gos va­do­vas.

Varg­še­liu va­do­vas pa­va­di­no ir Psi­cho­so­cia­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­rių – įsteig­tas 2004 m. jis iš­skirs­ty­tas per vi­sus sep­ty­nis kor­pu­sus. „Pa­tal­pų la­bai trūks­ta, to­dėl jie glau­džia­si vi­sur, kur yra lais­ves­nė vie­ta, pri­tai­kė­me net ir pus­rū­sius. At­si­ra­dus dau­giau plo­to, sky­rius ga­lės vyk­dy­ti ir dau­giau įvai­rių veik­lų, te­ra­pi­jų“, – džiau­gė­si M.Mar­cin­ke­vi­čius.

Pa­ti­kė­jo, kai at­va­žia­vo kra­nai

Ži­nant vi­sus var­gus ir lū­kes­čius, su­si­kau­pu­sius per šiuos dvi­de­šimt me­tų, net ne­ky­la abe­jo­nė, ko­kia ypa­tin­ga įstai­gos ko­lek­ty­vui ta­po sta­ty­bų pra­džios die­na. „Tik kai bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su dar­bus at­lik­sian­čia ben­dro­ve „Na­res­ta“ ir į mū­sų kie­mą įva­žia­vo kra­nai, sta­ty­bi­nė tech­ni­ka, ga­lu­ti­nai lei­do­me sau pa­ti­kė­ti, kad mums tik­rai pa­vy­ko“, – džiū­ga­vo L.Bu­kels­kis. Anks­čiau bent kiek la­biau ap­čiuo­pia­mos vil­tys tu­rė­ti nau­ją kor­pu­są su­duž­da­vo į ši­pu­lius dėl pa­čių įvai­riau­sių – nu­ma­ty­tų ir ne­nu­ma­ty­tų, ob­jek­ty­vių ir ne­la­bai kliū­čių.

Vil­niaus m. psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro va­do­vas M.Mar­cin­ke­vi­čius pri­si­mi­nė, kad 2015 me­tais jau at­si­ra­do ir pro­jek­tas, gau­tas lei­di­mas sta­ty­boms, ta­čiau jų pra­džia stri­go. „Aš iš tie­sų no­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­mam me­rui Re­mi­gi­jui Ši­ma­šiui ir vi­sai jo ko­man­dai. Nes bū­tent jis pri­ėmė šį drą­sų ir iš­min­tin­gą spren­di­mą dėl re­a­lios kor­pu­so sta­ty­bų pra­džios“, – tvir­ti­no įstai­gos va­do­vas.

R.Ši­ma­šius pri­si­mi­nė, kad kai prieš aš­tuo­ne­rius me­tus dis­ku­tuo­ta dėl šių in­ves­ti­ci­jų, du as­pek­tai su­truk­dė pri­im­ti ryž­tin­gus spren­di­mus. „Pir­ma, mies­tas vi­siš­kai ne­tu­rė­jo pi­ni­gų. An­tra, nie­ko ne­ga­lė­jo­me čia lies­ti, nes iš se­niai bu­vo pa­skleis­ta nuo­tai­ka, kad šiuos pa­sta­tus pri­va­ti­zuos. Tie­są ta­riant, nie­ko pa­na­šaus ne­pla­na­vau, bet rei­kė­jo bent dve­jus me­tus iš­lauk­ti, kol ap­skri­tai bus ga­li­ma ra­cio­na­liai kal­bė­ti apie šią erd­vę. Iš­lau­kėm. Fi­nan­sai tvar­kin­gi, pi­ni­gų at­si­ra­do ir li­go­ni­nei, ir mies­tui, ir vi­siems. Li­kę kor­pu­sai re­mon­tuo­ja­mi, įgau­na ci­vi­li­zuo­tą pa­vi­da­lą“, – kal­bė­jo mies­to me­ras.

„Tai tik ne­di­de­lė kap­su­lė, bet su ja žen­gia­mas di­de­lis žings­nis į prie­kį“, – kon­sta­ta­vo R.Ši­ma­šius, dė­ko­da­mas pri­si­dė­ju­siems ir lin­kė­da­mas sėk­mės šį pro­jek­tą už­bai­giant.

Vil­niaus me­ro pa­va­duo­to­ja Edi­ta Ta­mo­šiū­nai­tė:
- Ne­pai­sant to, kad tar­pi­nių iš­šū­kių bu­vo ne­ma­žai, šian­dien tu­ri­me sta­ty­bos pra­džios die­ną. Li­go­ni­nei ir ran­go­vams lin­kiu, kad ben­dra­dar­bia­vi­mas ves­tų iki ga­lo įgy­ven­din­to pro­jek­to link – sėk­mės stip­ry­bės ir kan­try­bės dar­buo­se.

M.Mar­cin­ke­vi­čius pa­si­džiau­gė ir me­ro pa­va­duo­to­jos Edi­tos Ta­mo­šiū­nai­tės pa­gal­ba. „Pas ją ne tik su di­de­liais pro­jek­tais, bet ir kas­die­nė­mis pro­ble­mo­mis at­ei­na­me ir vi­sa­da su­lau­kia­me ge­rų spren­di­mų“, – dė­ko­jo li­go­ni­nės va­do­vas. „Džiau­giuo­si, kad mums, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei, dir­bant su li­go­ni­nės ko­man­da re­a­liai pa­vy­ko iš­ju­din­ti šį pro­jek­tą, – sa­kė E.Ta­mo­šiū­nai­tė. Ji pri­si­mi­nė, koks il­gas ke­lias ve­dė iki šiol die­nos. „2019 me­tais pra­dė­ju­si ku­ruo­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sri­tį, no­rė­jau su­si­pa­žin­ti, kiek mies­te yra ne­įgy­ven­din­tų idė­jų, pro­jek­tų. Tai bu­vo at­spir­ties taš­kas“, – pa­sa­ko­jo me­ro pa­va­duo­to­ja. Pa­kė­lus se­nų pro­jek­tų šūs­nį tarp jų bu­vo ir šio kor­pu­so sta­ty­bos pro­jek­tas, pa­reng­tas dar 2015 me­tais. – Jį rei­kė­jo at­nau­jin­ti, pri­tai­ky­ti nau­jiems sta­ty­bos įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mams. Tą pa­vy­ko pa­da­ry­ti, nors ke­lias ne­bu­vo leng­vas – vos ne di­dži­ą­ją da­lį lai­ko nuo idė­jos iki jos įgy­ven­di­ni­mo už­ima pa­si­ren­gi­mo pro­ce­sas – de­ri­ni­mas, lei­di­mai, tik iš ke­lin­to kar­to ras­tas ran­go­vas. Ne­pai­sant to, kad tar­pi­nių iš­šū­kių bu­vo ne­ma­žai, šian­dien tu­ri­me sta­ty­bos pra­džios die­ną. Li­go­ni­nei ir ran­go­vams lin­kiu, kad ben­dra­dar­bia­vi­mas ves­tų iki ga­lo įgy­ven­din­to pro­jek­to link – sėk­mės stip­ry­bės ir kan­try­bės dar­buo­se“, – lin­kė­jo E.Ta­mo­šiū­nai­tė.

M.Mar­cin­ke­vi­čius šyp­so­jo­si, kad sta­ty­boms šią te­ri­to­ri­ją ati­da­vė sim­bo­li­nę die­ną – sau­sio 25-ąją, ly­giai per 700-ajį Vil­niaus gim­ta­die­nį. „Na­res­ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius A.Šle­nys tei­gė, kad nors sta­ty­bi­nin­kai nė­ra to­kie iš­kal­būs, jie pa­si­ruo­šę veiks­mais įro­dy­ti ge­rus ke­ti­ni­mus, ku­rių ve­di­ni pra­de­da dirb­ti prie šio mies­tui svar­baus ob­jek­to. „Ge­ra pra­džia – pu­sė dar­bo, o mes nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pa­ju­to­me, kad dar­bas vyks­ta sklan­džiai. Čia nė­ra jo­kių biu­ro­kratijos po­žy­mių, ko­kių kar­tais ten­ka su­lauk­ti iš vals­ty­bi­nių įstai­gų“, – pa­si­džiau­gė ne vie­ną vie­šo­jo sek­to­riaus sta­ty­bų pro­jek­tą per pas­ta­ruo­sius me­tus įgy­ven­di­nu­sios „Na­res­tos“ va­do­vas.

„Vis­kas ju­da ge­ros ko­mu­ni­ka­ci­jos, ben­dra­dar­bia­vi­mo lin­kme. Kaip ran­go­vas ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ob­jek­tas bus pa­sta­ty­tas lai­ku ir ko­ky­biš­kai – esa­me pa­ty­rę ir ga­li­me tai ga­ran­tuo­ti, – pa­ti­ki­no jis ir pri­dū­rė be­si­džiau­gian­tis, jog at­si­trau­kė ir per­nai sta­ty­bos sek­to­riui te­kę iš­šū­kiai ki­lę su me­džia­go­mis, jų kai­no­mis, au­gan­čiu dar­bo už­mo­kes­čiu. „Tai įvei­kė­me ir da­bar nė­ra jo­kios bai­mės – tik kryp­tin­gas ko­man­di­nis dar­bas“, – tvir­ti­no A.Šle­nys, pri­dur­da­mas, kad ne­tru­kus vi­si su­si­tiks kirp­ti sim­bo­li­nę pa­sta­to ati­da­ry­mo juos­te­lę. 

„Na­res­ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Šle­nys:

- Ge­ra pra­džia – pu­sė dar­bo, o mes nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pa­ju­to­me, kad dar­bas vyks­ta sklan­džiai. Čia nė­ra jo­kių biu­ro­kratijos po­žy­mių, ko­kių kar­tais ten­ka su­lauk­ti iš vals­ty­bi­nių įstai­gų.

Taps vie­nu mo­der­niau­sių ša­ly­je

M.Mar­cin­ke­vi­čius džiau­gia­si, kad įgy­ven­di­nus nau­jo kor­pu­so sta­ty­bos pro­jek­tą bus ga­li­ma ko­ky­biš­kai už­tik­rin­ti pa­cien­tų po­rei­kius, oru­mą, žmo­gaus tei­ses. Jis pa­brė­žė, kad per vi­są Ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį, tai – ant­ra­sis nau­jas to­kios ap­im­ties kor­pu­sas, skir­tas psi­chi­kos li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams. Pir­ma­sis – prieš ke­le­tą mė­ne­sių du­ris at­vė­ręs Vai­ko rai­dos cen­tras San­ta­ros kli­ni­ko­se. „Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, sos­ti­nė­je at­si­ras mo­der­niau­sia Lie­tu­vo­je psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė, tu­rin­ti pla­čiau­sią pa­slau­gų spek­trą“, – pa­žy­mė­jo įstai­gos va­do­vas.

Kiek anks­čiau „Na­res­ta“ gen. di­rek­to­rius yra kal­bė­jęs, kad nau­ja­sis li­go­ni­nės kor­pu­sas ypa­tin­gas, kad iš­kils gre­ta sau­go­mų pa­vel­do ob­jek­tų, to­dėl tu­rės or­ga­niš­kai įsi­lie­ti į jį su­pan­čią ap­lin­ką. Pa­sta­te bus vyk­do­mos įvai­rios gy­dy­mo, te­ra­pi­nės, re­a­bi­li­ta­ci­nės ir ty­ri­mų veik­los, to­dėl joms rei­kės skir­tin­gų tech­no­lo­gi­nių spren­di­mų, o taip pat vi­so mū­sų sta­ty­bos in­ži­nie­rių pro­fe­sio­na­lu­mo bei pa­tir­ties.

4150 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to kor­pu­se bus įreng­tos 53 vien­vie­tės ir dvi­vie­tės pa­la­tos. Įkur­tos psi­cho­so­cia­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­tal­pos, au­dio­vi­zu­a­li­nės, švie­sos, spor­to te­ra­pi­jos, ma­sa­žo ka­bi­ne­tai, dai­lės, mu­zi­kos, už­im­tu­mo, su­si­ti­ki­mų ir dar­bo te­ra­pi­jos kam­ba­riai, kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kla­sė, spor­to sa­lė, bib­lio­te­ka-skai­tyk­la, kon­sul­ta­ci­niai ka­bi­ne­tai, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė, jau­kūs kie­me­liai. Pla­nuo­ja­ma, kad nau­ja­me kor­pu­se at­si­ras ir uni­ka­li mie­go su­tri­ki­mų diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo la­bo­ra­to­ri­ja.

„Už­tik­ri­nu, šia­me nau­ja­me kor­pu­se tik­rai ne­trūks mo­der­nių, nau­jų, ne­re­gė­tų Lie­tu­vo­je tech­no­lo­gi­jų ir pa­slau­gų. Esa­me me­di­kai – to­dėl į vi­sas sta­ty­bas žiū­ri­me pir­miau­sia kaip į nau­ją gy­dy­mo pa­slau­gų tu­ri­nį, o ne tik nau­ją, gra­žes­nę ar pa­to­ges­nę for­mą“– šyp­so­si M.Mar­cin­ke­vi­čius.
Pla­nuo­ja­mo NT sta­ty­bų kai­na – apie 12 mln. eu­rų. Jos bus fi­nan­suo­ja­mos iš tri­jų šal­ti­nių: par­duo­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to lė­šų, įstai­gos bei Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gų. R.Ši­ma­šius pa­si­džiau­gė, ne tik, kad Vil­niu­je at­si­ras mo­der­niau­sia Lie­tu­vo­je psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė, bet ir tuo, jog pa­vy­ko ra­cio­na­liai, tau­pant kaš­tus spręs­ti in­fra­struk­tū­ros pro­ble­mas. „Nau­jo­jo kor­pu­so sta­ty­ba bus fi­nan­suo­ja­ma ne tik iš sa­vi­val­dy­bės ir įstai­gos lė­šų, bet ir lė­šų, gau­tų par­da­vus du li­go­ni­nės kor­pu­sus, ku­rių ne­įma­no­ma pri­tai­ky­ti pa­žan­giai me­di­ci­nai dėl pa­min­klo­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų. Ti­kiu, kad lai­mės vi­si: ir mies­tas, ir pa­sta­tai, ku­rie ras nau­ją, tin­ka­mes­nę pa­skir­tį bei bus to­liau tin­ka­mai nau­do­ja­mi“, – ti­ki­no sos­ti­nės me­ras. Pa­sta­tai, už­iman­tys 2,5 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tą su pri­skir­tu apie dvie­jų hek­ta­rų že­mės skly­pu bus par­duo­da­mi vie­ša­me el. auk­cio­ne. Kol kas pra­di­nė NT par­da­vi­mo kai­na nė­ra ži­no­ma, o auk­cio­nas pla­nuo­ja­mas ant­ro­je šių me­tų pu­sė­je – ru­de­nį.

Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tras šian­dien yra ne tik li­go­ni­nė, bet ir mo­ky­mo ba­zė skir­tin­gų psi­chi­kos svei­ka­tos sri­čių spe­cia­lis­tams. Čia esan­čiuo­se pa­sta­tuo­se vei­kia vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je Val­gy­mo su­tri­ki­mų cen­tras ir Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos cen­tras. Pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je per ke­le­tą mė­ne­sių bu­vo įkur­tas ir vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je Psi­chot­rau­ma­to­lo­gi­jos cen­tras, ku­ris tei­kia kva­li­fi­kuo­tą psi­chiat­ri­nę ir psi­cho­te­ra­pi­nę pa­gal­bą pa­bė­gė­liams iš Uk­rai­nos. Li­go­ni­nė­je vei­kia vie­nin­te­liai Vil­niaus re­gio­ne Kri­zių in­ter­ven­ci­jos bei Psi­cho­te­ra­pi­jos die­nos sta­cio­na­ro sky­riai

---

Tarp kitko:

Koks laiš­kas sle­pia­si pa­ma­tuo­se įleis­to­je sim­bo­li­nė­je kap­su­lė­je?

„Se­da­re do­lo­rem opus di­vi­num est“ (Hi­poc­ra­tes).

„Nu­mal­šin­ti skaus­mą – die­viš­kas dar­bas“. Šie dau­giau kaip prieš du tūks­tan­čius me­tų Hi­pok­ra­to pa­sa­ky­ti žo­džiai nė kiek ne ma­žiau ak­tu­a­lūs ir šian­dien. Žmo­gaus kū­no bei sie­los skaus­mas per am­žius ne­su­ma­žė­jo. Lai­mei, gre­ta ki­to žmo­gaus – me­di­ko – no­ro ir pa­stan­gų jį nu­mal­dy­ti, šian­dien tu­ri­me dau­giau ga­li­my­bių ir įran­kių, ku­rias mums su­tei­kia pa­žan­ga.

700 me­tų Vil­niaus mies­to ir be­veik šim­ta­me­tė li­go­ni­nės pa­tir­tis šian­dien įgau­na nau­ją for­mą, nau­ją įran­kį pa­dė­ti kiek­vie­nam ken­čian­čiam sie­los kan­čią. De­da­me šį laiš­ką at­ei­ties kar­toms į pa­ma­tą nau­jo Ūmios psi­chiat­ri­jos, Ge­ron­top­si­chiat­ri­jos ir Psi­cho­so­ci­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos kor­pu­so, ku­ria­me kas­dien gaus kva­li­fi­kuo­tą gy­dy­mą ir, ti­kė­ki­mės, at­ras sie­los ra­my­bę dau­giau nei 150 pa­cien­tų.

Vi­si mes, kas kū­rė­me, pro­jek­ta­vo­me, sta­ty­si­me, glo­bo­si­me ir rem­si­me šio pa­sta­to at­si­ra­di­mą, džiau­gia­mės ga­lė­da­mi kiek­vie­nas nors po tru­pu­tį pri­si­dė­ti, kad vi­siems čia at­ėju­siems pa­cien­tams bū­tų ge­riau, švie­siau, ra­miau.
Ne­sa­me die­vai, bet vi­si kar­tu ga­li­me nu­dirb­ti ir die­viš­kus dar­bus... 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!