Iškilo modernus pastatas
Mažieji pacientai Klaipėdoje jau renkasi neseniai duris atvėrusioje modernioje konsultacijų poliklinikoje, kurios statybos truko pustrečių metų ir kainavo pustrečio milijono eurų. Šalia pagrindinio ligoninės pastato J.Karoso g. 12 esanti poliklinika yra keturių aukštų, su rūsiu. Jos plotas žymiai didesnis nei buvusios ir siekia pusantro tūkstančio kvadratinių metrų, beveik dvigubai padaugėjo ir kabinetų – nuo 15 iki 28.
 
Konsultacinė poliklinika galerija sujungta su Klaipėdos ligoninės pagrindiniu pastatu, kuriame įsikūrę diagnostiniai skyriai ir padaliniai. Tai leidžia užtikrinti daug patogesnį pacientų ir gydytojų judėjimą tarp konsultacijų ir diagnostikos kabinetų.
 

„Naujoji vaikų poliklinika – svarbus įvykis ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai“, – tvirtina Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Šie žodžiai ne iš piršto laužti – į gydymo įstaigą kiaurus metus kreipiasi pacientai ne tik iš vakarų Lietuvos regiono – sveikatos priežiūros paslaugas čia gauna vaikai iš visos šalies, kai jų prireikia atostogų pajūryje metu.

 
Poliklinikos vedėja vaikų endokrinologė Sigita Vainienė teigia: tai pirmas atvejis šalyje, kai vaikų poreikiams pastatyta visiškai atskira poliklinika: „Simboliška, kad tais pat metais, kai duris atvėrė moderni, su ligonine sujungta poliklinika, Klaipėdos miestas šventė prijungimo prie Lietuvos šimtmetį.“ Poliklinikoje įrengta moderniausia šalyje pacientų kartoteka. Pastatas pasižymi funkcionalumu, jis suprojektuotas apgalvojant kiekvieną detalę.
 
Interjere suderintos šiuolaikinės betono, metalo, stiklo dizaino tendencijos su poreikiu įkvėpti džiaugsmo ir vilties mažiesiems pacientams, įliejant ryškiai geltonos spalvos motyvus, žaismingus interjero elementus. Dėmesį vaikams rodo ir dviejų aukščių turėklai – žemesni skirti mažiausiems, o standartinio aukščio – vyresniems. „Nors yra liftas, daugelis renkasi kilti laiptais, nes jie tikrai ergonomiški, patogūs“, – pastebėjo S.Vainienė.
 
Naujojo pastato fasadas švyti, jo prieangyje – išpuoselėtas ir pačio įstaigos personalo sukomponuotas natūralistinio stiliaus gėlynas, netoliese įrengtos vietos automobiliams. Poliklinikoje yra atskira patalpa mažylių vežimėliams, mamų kambarys, įrengta įvaža, tad dabar pastatas kur kas draugiškesnis neįgalius ir mažus vaikus auginantiems tėvams. Kokybiška vėdinimo sistema užtikrina pacientų bei darbuotojų saugumą. Atsirado personalo, dokumentacijos laikymo kabinetai. Poliklinikos trečiajame aukšte įsikūrė Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centras.
 
Pasak V.Žalimo, žymiai pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms: vaikams, vaikams su negalia, todėl didžiausia projekto nauda – socialinė. „Bendra projekto vertė – 2 mln. 557 tūkst. 834 eurai. Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė per aštuonis šimtus tūkstančių eurų, o Europos Sąjunga – daugiau nei 1 mln. 750 tūkstančių. Už 50 tūkst. eurų nupirkti nauji baldai“, – investuotas sumas vardijo įstaigos vadovas.
 
„Norime, kad vaikučiai būtų laimingi. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems už pastangas“, – sakė V.Žalimas, įsitikinęs, kad naujosios Konsultacinės poliklinikos veikla visiškai tenkins visuomenės lūkesčius.
 
Klaipėdos vaikų ligoninės steigėja – miesto savivaldybė. Kaip teigė ligoninės vadovas, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus supranta šios įstaigos svarbą regionui, ne kartą asmeniškai prisidėjo prie naujos įrangos įsigijimo paaukojant visą tarybos nario atlygį, o neseniai iš asmeninių lėšų nupirko prietaisą vibraciniam kūno masažui.




Puiki medicininė bazė
Klaipėdos vaikų ligoninė turi ir daugiau ambicingų planų – netrukus prasidės didžiulis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus remontas, jau baigiamas įgyvendinti beveik 700 tūkst. eurų vertės projektas, kurio metu buvo įsigyta nemažai įrangos.

„Stengiamės, kad medicininė įranga būtų nuolat atnaujinama, atitiktų gydytojų poreikius, – teigė vyr. gydytojo pavaduotoja gydymui vaikų ligų gydytoja, echoskopuotoja Diana Vaitkevičiūtė. – Įrengtos dvi naujos modernios gydytojų otorinolaringologų darbo vietos su visa reikalinga moderniausia įranga bei pacientams komfortiškomis apžiūros kėdėmis. Taip pat įsigijome modernią įrangą okulistams, vykdoma klausos patikra naujagimiams, turime nešiojamą timpanometrą, portatyvinius rentgeno aparatus.“

 
Kardiologai tyrimams naudoja naujausią veloergometrą, kur krūvius išskaičiuoja kompiuteris. Įstaigoje yra itin modernus encefalografas, puikūs ultragarso aparatai.
 

Beje, visi specialistai čia patys atlieka ultragarso tyrimus, kas yra patogu pacientams. Chirurgijos skyriaus vedėjas vaikų chirurgas Marius Šikšnius pasakojo, jog per metus ligoninėje padaroma daugiau nei tūkstantis operacijų, dirba šeši chirurgai. „Atliekamas platus procedūrų spektras: nuo odos procedūrų, apgamų, pūlinių, gerybinių navikų šalinimo iki stambiosios chirurgijos gydant žarnų nepraeinamumą, tulžies pūslės akmenligę. Atliekame viską, ko tik reikia: endoskopijas, cistoskopijas, torakoskopijas“, – vardijo M.Šikšnius.

 
„Mūsų traumatologai-ortopedai teikia aukšto lygio paslaugas: nuo skubios pagalbos, konsultacijų iki operacinio gydymo, – sakė D.Vaitkevičiūtė. – Mūsų krašte tik Vaikų ligoninės gydytojai traumatologai-ortopedai gydo vaikų nudegimus, teikia pagalbą ištikus traumai.“ Vaikų gydytoja endokrinologe dirbanti S.Vainienė pasakoja, kad per jos darbo metus sukaupta didelė patirtis dedant insulino pompas. Su vaikais, sergančiais cukriniu diabetu, darbo yra kasdien. „Jauniausiam mūsų pacientui buvo metai ir keturi mėnesiai... Nuo centrų neatsiliekame, pacientams paslaugas galime sutekti čia ir dabar. Turime puikiai parengtus specialistus, dirba dvi slaugytojos diabetologės“, – sakė S.Vainienė.
 
Ligoninėje esantis kompiuterinis tomografas leidžia be eilių atlikti reikiamus tyrimus, įsigytas naujas rentgenodiagnostikos aparatas, kuris įgalina tirti pacientus su minimalia spinduliuote. „Tyrimą vaikui galima atlikti ir stovinčiam, ir pasodintam, ir gulinčiam ant šono... Realiai, turime tikrai gerą bazę dirbti, daug gerų specialistų, kurie gali pasidalinti ilgamete patirtimi – sakė D.Vaitkevičiūtė bei pridūrė, kad itin vertinamas ir jaunų specialistų indėlis – universitete įgytos naujausios medicinos mokslo žinios, įsisavintos naujos diagnostikos ir gydymo metodikos verčia tobulinti ligoninės diagnostinę bazę. Įstaiga stengiasi suteikti galimybes įgyvendinti jų sumanymus.
 
Klaipėdos vaikų ligoninės laboratorijoje didžioji dalis procedūrų automatizuota, tai leidžia išvengti paklaidų. Vykdomi molekuliniai tyrimai, infekcinių ligų sukėlėją iš klinikinių mėginių galima identifikuoti per valandą. „PGR sistema plačiau atvėrė akis. Molekulinius tyrimus pradėjome kovido metu, kai rūpinomės šio krašto vaikais“, – pasakojo D.Vaitkevičiūtė. 
 
V.Žalimas pasidžiaugė, operacinėmis su šiuolaikiška įranga – anestezijos aparatų galėtų pavydėti ir kai kurie centrai. Vadovas priduria, kad už daugelį dalykų ligoninė dėkinga gausiam mecenatų būriui, kurie pagerbti spalvinguose burbuliukuose ant koridoriaus sienų. „Nuėjęs prašyti paramos šypsausi, kad ant sienos burbuliukų dar turime“, – pasakojo jis.
 
Vaikų konsultacinėje poliklinikoje teikiama vaikų ligų gydytojų specialistų konsultacinė pagalba, vykdomas ambulatorinis ištyrimas. Pacientai, kurių ligos atvejai sudėtingi ar būklė nėra stabili, gydomi Vaikų ligoninės skyriuose, kur pagalbą teikia visų sričių gydytojai specialistai bei kvalifikuotas slaugos personalas. Vyriausiojo gydytojo nuomone Vaikų ligoninės kolektyvas tiek poliklinikoje, tiek ligoninės skyriuose – viena didelė šeima: „Mes esame komanda, gydytojai ir slaugytojai, visas personalas – vienas mechanizmas, dirbantis vaikų sveikatai. Slaugytojos yra mūsų antros rankos, akys, ausys. Esu ypač dėkingas slaugytojoms ir vyriausiojo gydytojo pavaduotojai slaugai Dainai Šutrajevienei už jos darbą parenkant, ugdant ir mokant personalą.“


 
Polikliniką perkraustė pats miestas
V.Žalimas prisimena, kad perkraustyti polikliniką į naują pastatą pagelbėjo kone visas miestas: VSAT Pagėgių rinktinės Palangos užkardos pareigūnai, Klaipėdos universiteto, Socialinių mokslų kolegijos studentai, mokyklos, mūsų ligoninės darbuotojai ir kiti. „Daug kas mąsto: kas čia tokio? Pasiėmei tušinuką, atėjai į kabinetą ir pradėjai dirbti. Tačiau perkraustyti butą jau yra kas veikti, o įsivaizduokite, koks darbas perkraustyti keturių aukštų namą į kitą keturių aukštų namą! Veiklos gi mes nenutraukėme“, – pasakojo V.Žalimas dėkodamas poliklinikos personalui ir ypač šį, kaip pats sako, „tautų kraustymąsi“ kuravusiai konsultacinės poliklinikos vyr. slaugytojai Ingridai Šukienei. Tai vienas tų žmonių, kurie rūpinasi, jog ligoninėje būtų kuo daugiau šviesos ir teigiamų emocijų.
 
O tai jaučiama vos pravėrus duris. Pacientų kelionė prasideda nuo hole sekamos pasakos apie Jūratę ir Kastytį, koridoriuose juos lydi smėlio, jūros motyvai. Sunku ir išvardinti visus sumanymus, kuriuos čia įgyvendino kūrybingas personalas. Pradedant piešiniais, „delfinariumu“ su jūros gyventojų nuotraukomis, baigiant kelią į kabinetus padedančiomis rasti spalvotomis juostomis ant grindų, kurias pagal vyr. gydytojo sumanymą įrengė rėmėjai.
 
Dovanų gavus silikoninių relaksinių paukščių figūrėlių, vyr. slaugos administratorė I.Šukienė sumanė procedūrinio kabineto lubas dekoruoti įrengdama paukščių taką. „Turime modernias, elektra valdomas spalvingas kėdės, kuriose gulėdamas vaikas gali žiūrėti į palubėje sukabintus paukštelius. Nuo oro ventiliacijos sistemos jie juda ir atrodo lyg skristų, – pasakojo I.Šukienė. – Vaikas gydymo įstaigoje bet kokiu atveju patiria stresą, o mes norime jį mažinti. Sugalvojame įvairių pasakojimų, dovanėlių. Neatspėsite, bet rudenį pati populiariausia ir labiausiai laukiama – obuoliai! Dirbti su vaikais yra menas. Norisi jų netraumuoti, kad kitą kartą atvyktų be prievartos, ateitų pas mus kaip pas draugus.“
 
Ligoninėje vyksta daug edukacinių renginių. Per Tarptautinę vaikų gynimo dieną aplink ligoninę kasmet žygiuoja Karinių jūrų pajėgų orkestras ir groja linksmindamas miestą bei vaikus. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba verda košę, organizuoja užsiėmimus su kinologais. Čia vykdomas projektas „Niekieno vaikai“, ligoniukus lanko „Raudonos nosys“, kariuomenės, Priešgaisrinės apsaugos departamento darbuotojai. Kovido metu, norėdami pralinksminti ligoniukus, jie lipo ant stogų, mojavo, pro langus dalino dovanas. Klaipėdos moksleiviai taip pat gražiai įsilieja į įstaigos gyvenimą – jie piešia ant ligoninės sienų, atvirutes sergantiesiems.
 
I.Šukienė prisimena: trūkstant priemonių per kovidą vienkartinių pirštinių atsargas medikams nešė grožio salonų darbuotojos, dėl pandemijos stabdžiusios veiklą. Gerieji miestiečiai netgi atskubėdavo su kava. „Tada pajutome, kad esame ne tik gerbiami, bet ir reikalingi“, – prisiminė vyr. slaugos administratorė.
 
Skambina pavojaus varpais
„Esame visos Lietuvos ligoninė, ypač atostogų metu, – D.Vaitkevičiūtė. – Čia atvykstama ilsėtis net ir žiemą, bet vasarą pacientų iš visos šalies ypač padaugėja, taip pat į mus kreipiasi daugiau užsieniečių. O klaipėdiškių kaip tik sumažėja, jie, matyt, važiuoja ilsėtis į kitus miestus.“
 
D.Vaitkevičiūtė teigia, jog pagrindinių traumų sąrašo viršuje yra tos, kurios kyla važiuojant paspirtukais, dviračiais. „Paspirtukais važinėja ir po du, tėvai veža vaikus, be šalmų...“ – gatvių realybę aptarė medikė. Ji pasidžiaugė, kad truputį sumažėjo batutų traumų. Deja, vasarą vis dar skaudi skendimų problema. Kartais nelaimė baigiasi sėkmingai – užtenka porą dienų pagulėti ligoninėje ir tęsti medikamentinį gydymą namie. Deja, pasekmės būna ir sudėtingesnės, ypač kai prireikia gaivinimo. Konsultacinės poliklinikos vedėja S.Vainienė pastebi, jog gerą rezultatą duoda mokymo plaukti programa antrokams, nes skendimų sumažėjo. Daugiau jų matoma tarp užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių vaikų.
 
Įstaigoje yra tarpdisciplininė komanda, kuri suteikia visapusišką priežiūrą, esant reikalui įsitraukia ir psichologai. S.Vainienė atskleidžia ir kitą skaudulį, su kuriuo tenka susidurti vaikų ligoninėje dirbantiems medikams – nepilnamečių savižudybes.
 

„Po pandemijos akivaizdžiai matome padažnėjusius paauglių bandymus žudytis. Jų amžiaus diapazonas – 13-17 metų. Ačiū Dievui, kad jiems nepavyksta, tačiau reikia galvoti apie psichikos sveikatos stiprinimą, psichologų, tėvų įsitraukimą. Deja, mūsų visuomenėje matomas susvetimėjimas... Žinoma, tikrąsias priežastis įvardintų psichologai, bet tai, kiek nepilnamečių bandė žudytis, ir net ne po kartą, mums kelia rūpestį. Tai – didelė mūsų visuomenės bėda, nes vaikai – Lietuvos ateitis“, – kalbėjo Poliklinikos vedėja vaikų endokrinologė Sigita Vainienė.

 
D.Vaitkevičiūtė pridūrė, kad per pusmetį karantino metu bandė žudytis tiek vaikų, kiek seniau būdavo per metus.
Dar viena opi problema – elektroninės cigaretės, kuriose yra narkotinių medžiagų. „Vaikai elektronines cigaretes perka internetu. Neaišku, kur jos gaminamos, dozės irgi neaiškios, kokios pasekmės – taip pat nežinia. Į jų sudėtį įeina narkotikai, kurių mūsų testai nepagauna. Deja, šiuo požiūriu medicina vėluoja. Vaikai į priėmimo skyrių atvyksta su apsvaigimo požymiais, tačiau medžiagos, kuri tai sukėlė, aptikti ne visada pavyksta“, – apgailestavo D.Vaitkevičiūtė.
 
Kviečia prisijungti prie komandos
Ligoninėje dirbantys medikai tvirtina: vaikų gydytojai yra kitokie. Nei blogesni, nei geresni, tačiau išsiskiria iš kitų. „Net jei ateini nekokios nuotaikos, pabuvus su vaikais ji visada pagerėja, – tvirtina D.Vaitkevičiūtė. – Užtai mes ir mėgstame savo darbą.“
 
Naujajame Vaikų konsultacinės poliklinikos pastate teikiamos gerokai kokybiškesnės antrinio ir tretinio lygio paslaugos, didinama specialistų komanda. „Tikimės, kad prie čia dirbančių 85 kolegų norės prisijungti ir trūkstamų specialybių gydytojai: vaikų endokrinologas, vaikų kardiologas, vaikų neurologas, vaikų alergologas, ortopedas-traumatologas, oftalmologas, radiologas, otolaringologas, anesteziologas“, – vardijo V.Žalimas.
 
„Džiugu, kad mūsų kolektyvo amžiaus vidurkis yra apie penkiasdešimt metų, tačiau vis tiek rūpinamės, kam paliksime patirtį ir žinias, – vadovui antrina D.Vaitkevičiūtė. – Galime plėsti paslaugas, kadangi pacientų tikrai netrūksta. Džiugu, kad tie, kurie ateina dirbti pilnu krūviu, paprastai prigyja ilgam, kaita kolektyve minimali.“
 
V.Žalimas pasakojo, kad gydytojų gretas neseniai papildė ir medikės iš Ukrainos. „Neįtikėtina, kaip greitai jos išmoko lietuviškai. Viena gydytoja sugebėjo tai padaryti per pusmetį. Penkiaminutės metu plojame jai – per tokį trumpą laiką sugebėjo perprasti kalbos subtilybes“, – žavėjosi pašnekovas.
 
S.Vainienė teigia, kad dirbti uostamiestyje verta, nes Klaipėda – šiuolaikiškas miestas su puikia infrastruktūra, erdve gyventi, dirbti, ilsėtis. Miesto patogumai čia dera su gražiausia šalyje gamta ir kiek kitokiu – laisve, atsipalaidavimu ir modernumu pulsuojančiu – gyvenimo ritmu.
 
O Metų klaipėdiečio titulą 2021-aisiais pelnęs ligoninės vadovas norinčių įsidarbinti visada paklausia: „Ar jūs mylite ir gerbiate vaikus?“ Jis pabrėžia: vaikas – tokia pat asmenybė kaip ir suaugusysis. „Mes nemėgėjai sakyti: širdelė, kojelė, rankelė... Vaikas turi koją, ranką, širdį. Vieni čia dirbančiųjų turi savo atžalų, kiti – jau anūkų, tretiems dar viskas priešakyje, bet visi turime vieną bruožą – mylime ir gerbiame vaikus“, – užtikrino V.Žalimas.

---

 
Komentaras
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus:

- Vaikų sveikata, jos išsaugojimas ir stiprinimas yra vienas Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos prioritetų, todėl privalome viename didžiausių miestų Lietuvoje užtikrinti aukšto lygio antrinio ir tretinio lygio stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą. Rūpintis medicinos paslaugų infrastruktūra yra svarbu, tačiau kur kas svarbiau – personalas ir moderni medicininė įranga. Sveikata – kiekvieno mūsų turtas, todėl ja rūpinti privalome ne tik patys, tačiau ir mes, Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip ligoninės steigėjai. Viliuosi, kad į atnaujintą polikliniką pavyks pritraukti trūkstamus specialistus, aukštos kvalifikacijos medikus, nors suprantame, kad tai nelengvas žingsnis ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Gydytojų paklausa didžiulė, o norinčiųjų rinktis šią atsakingą specialybę deja, mažokai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!