Interviu
Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė prof. Sonata Jarmalaitė.

- Europos kovos su vėžiu programa - kaip ir kokiais etapais ji pasieks mūsų onkologinius pacientus?
- Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė ketverių metų kovos su vėžiu programą. Jai numatyta 4 mlrd. eurų, kurie bus paskirstyti per Europos sveikatos programą (EU4Health), Europos Horizontų ir Europos skaitmenizavimo programą. Programoje gausybė horizontaliųjų veiklų, apimančių mokslą, mokymą, sveikatos priežiūrą, žemės ūkį, energetiką ir kt. Ankstesnis Europos vėžio kontrolės planas buvo parengtas dar 1990 metais, tad gerokai paseno.
Europos kovos su vėžiu planas apima keturias pagrindines vėžio kontrolės sritis (prevenciją, ankstyvąją diagnostiką, gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę), centruojasi apie dešimt pagrindinių iniciatyvų ir numato daugybę veiklų. Išties, dalį plane minimų veiklų Lietuva jau vykdo, tik gal ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kovos su vėžiu plane daug kalbama apie e-sveikatą, klinikinių duomenų ir vaizdų skaitmenizavimą mainus, Europos vėžio žinių centro sukūrimą, gydymo telkimą sertifikuotuose kompetencijos centruose, efektyvesnį vėžio prevencijos programų vykdymą, sveiką aplinką, maistą ir gyvenseną.
Prevencinių programų organizavimas Lietuvoje kaip tik šiuo metu naujinamas, be to, skirtingai nei visa Europa, vykdome net keturias vėžio prevencijos programas (papildomai vykdoma atrankinė patikra dėl prostatos vėžio). Europos vėžio centrų tinklas kuriamas siekiant, kad visi ES gyventojai turėtų galimybę gauti vienodai kokybiškas vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas. Lietuvoje jau senokai veikia šešių pagrindinių ligoninių, teikiančių vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas, tinklas, bet gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę dar daug turėtume nuveikti.
ES pastangos suvienodinti sveikatos priežiūros paslaugų bei vaistų prieinamumą neabejotinai bus naudingos ir Lietuvai, kur inovatyvių vaistų nuo vėžio registravimas ir kompensavimas gerokai atsilieka nuo ES. Socialiniai ir gyvenimo kokybės klausimai sergant vėžiu Lietuvoje reikalauja didesnio dėmesio. Tikiu, kad kartu su visa Europa greičiau išspręsime daugybę opių problemų.
 
- Lietuvoje onkologinių ligų prevencija yra mažiau išvystyta nei kitose Europos šalyse. Ką darome ne taip?
- Vėžio profilaktika ir prevencija apima daugybę sričių. Tai ir sveikos gyvensenos, ir mitybos įpročiai, kuriuos reikėtų formuoti nuo mažens, pradėti edukaciją ir kalbą apie vėžio prevenciją jau mokyklose. Dominuojantys kancerogenai – rūkymas, alkoholis, oro tarša – nesunkiai pašalinami veiksniai, bet su jais žmonija kovoja daugelį metų. Naujame Europos kovos su vėžių plane numatyta kurti nerūkančią Europą. Mums gi tektų išsikelti iššūkį kurti ne tik nerūkančią, bet ir mažiau alkoholio vartojančią Lietuvą.
Aktyvesnis dalyvavimas vėžio prevencijos programose priklauso nuo visuomenės informuotumo, bet svarbiausia – ugdyti visuomenės pasitikėjimą specialistais. Patekę profilaktiniam patikrinimui į specializuotus centrus, kur sutelkta naujausia diagnostinė įranga, dirba profesionalai, gyventojai tikrai sugrįš ir kitos konsultacijos. Didesniuose miestuose tą galime pasiekti, bet apie paslaugos prieinamumą ir kokybę rajonuose tenka rimtai pasvarstyti ir sukurti organizuotai veikiantį šalies prevencinių programų centrų tinklą. Nacionaliniame vėžio institute pacientai, atvykę mamografinės patikros ar kolonoskopijos, maloniai nustemba ne tik specialiai sukurta jaukia aplinka, gydytojų profesionalumu, bet ir tuo, jog laukimo eilės nėra ilgos, o karantino normos ir ribojimai tapo praktiškai nepastebimi.
 
- Kiek stipriai pandemija pristabdė mokslinę onkologijos gydymo bei tyrimų pažangą Lietuvoje?
- Pirmojo karantino metu buvo stabdomi klinikiniai tyrimai. Šiuo metu, kai gydymo įstaigų personalas vakcinuotas, nestabdomi ne tik klinikiniai tyrimai, bet ir visu tempu vyksta biobankų veikla, vykdomi įvairūs personalizuotos medicinos, žymenų tyrimai. Manau, kad pandemija leido kitu kampu žvilgtelėti į onkologiją. Karantino metu visi įpratome prie reguliarios infekcijos kontrolės genetiniu PGR testu. Tokių testų yra ir ankstyvai vėžio diagnostikai, profilaktiniam polinkio vėžiui ištyrimui, jau nekalbu apie genetinių testų svarbą personalizuotos medicinos plėtrai. Tikiu, kad po pandemijos šie genetiniai testai vis plačiau bus naudojami inovatyviai vėžio kontrolei, gydymo personalizavimui.

---

Situacija Lietuvoje ir Europoje
Pirmą kartą Pasaulinė kovos su vėžiu diena paminėta 2000 m. Paryžiuje. Tuomet susirinkę onkologai pasirašė chartiją, kurioje paragino šioje kovoje suvienyti pasaulio jėgas.
„Jau treti metai šią dieną pasitinkame šūkiu „Aš esu ir aš būsiu“, primindami, kad susirgus vėžiu viltis pasveikti ar nugyventi kokybišką gyvenimą su liga vis stiprėja. Tai - šūkis, reiškiantis, kad liga nėra mirties nuosprendis“, - konferenciją pradėjo laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė profesorė Sonata Jarmalaitė.
 
Profesorė akcentuoja, jog šiuos metus pradedame nauja Europos kovos su vėžiu programa, apimančią platų spektrą veiksmų - nuo vėžio prevencijos iki inovatyvaus, tolygiai visose Europos šalyse prieinamo gydymo. O svarbiausia – su akivaizdžiais įrodymais, kad vykdydami efektyvią prevenciją, anksti diagnozuodami ir skirdami inovatyvų gydymą galime sumažinti mirtingumą nuo vėžio ir suteikti mūsų pacientams galimybę gyventi ilgiau ir kokybiškai.
 
Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau vien senajame žemyne diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio.
Lietuvoje kasmet nustatoma arti 18 tūkst. vėžio atvejų, apie 110 tūkst. žmonių gyvena su vėžio diagnoze, net trečdalis jų gyvena 10 metų ir ilgiau. O štai 2007 m. susirgus vėžiu 10 metų išgyvendavo tik penktadalis. Prof. S.Jarmalaitė tvirtina, jog išsivysčiusiose Europos šalyse dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų asmenų, kuriems diagnozuotas vėžys. Lietuva pasižymi viena trumpiausių gyvenimo trukmių Europoje, prastais išgyvenamumo susirgus vėžiu rodikliais, gana prastu įsitraukimu į prevencines programas.
 
Sergamumo vėžiu rodikliai Lietuvoje turi didėjimo tendenciją, bet po 0,8 proc. kasmet mažėjantis mirtingumas nuo vėžio ir ilgėjantis išgyvenamumas rodo, kad vėžio diagnozė nebėra nuosprendis.
Lietuvoje susirgus krūties vėžiu 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis nuo 2000 m. padidėjo beveik 10 proc. ir 2015 m. siekė 77 proc., tačiau ir toliau išlieka prasčiausias Europoje. Nors mamografinės patikros programa mūsų šalyje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, vis dar didelis procentas krūties vėžio atvejų nustatoma per vėlai. Net trečdalis visų naujų šios ligos atvejų diagnozuojami pažengusių (III ir IV) stadijų.


 
Prostatos vėžys, 2015-ųjų duomenimis, diagnozuotas 3 tūkst. vyrų, tačiau penkerių metų išgyvenamumas siekia net 94 proc. Ši statistika neatsilieka nuo Europos, gerus  rezultatus lemia prevencinės programos, ankstyva diagnostika, modernus gydymas.
Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai gerėja ir kitų lokalizacijų vėžio atvejais. Šis rodiklis Lietuvoje pagerėjo tarp sergančiųjų skrandžio (5 proc.), gaubtinės žarnos (12 proc.), tiesiosios žarnos vėžiu (13 proc.), melanoma (8 proc.).
 
„Išgyvenamumo rodikliai didėja dėl gerėjančios ankstyvos vėžio diagnostikos, kuriai praėję karantino metai nebuvo palankūs, ir šiuolaikinio gydymo galimybių. Diagnostikos ir gydymo technologijų inovacijos, didėjantis personalizuotos medicinos prieinamumas akivaizdžiai gerina vėžio išgyvenamumo rodiklius. Tiesa, pandemijos užgožti pernai metai buvo palankūs stiprinant ryšius tarp onkologinių klinikų, plėtojant bendradarbiavimą su šeimos gydytojais, pacientais. Padidėjo pasitikėjimas gydytoju“, - pozityvias patirtis vardijo laikinoji NVI vadovė.


 
Reikia aiškaus plano

„2004 metais, kai įstojome į ES ir gavome pirmą svaresnę europinę paramą, dalis lėšų buvo skirtos ankstyvos vėžio diagnostikos programoms: gimdos kaklelio, krūties, prostatos patikros ir kitoms. O 2019 metais Europos Parlamente buvo aiškiai suformuluota viena krypčių, kuriai skirtas ypatingas dėmesys. Tai - kova su vėžiu. Naujoje daugiametėje perspektyvoje Europa pasitvirtino 5,1 milijardo eurų lėšų sveikatos sektoriui. Tiek daug niekuomet nebuvo skiriama, nes gydymas paliktas nacionalinei šalių atsakomybei. Dalis parlamento narių diskutuoja, kiek vis dėlto atsakomybės dėl vėžio gydymo palikti šalims narėms, o kiek prisiimti Europos Sąjungai“, - europinius onkologijos skaudulius aptaria Europos Parlamento narys Juozas Olekas.

 
Pasak jo, Europa, esant reikalui, būna itin vieninga. Turime skiepijimo kalendorius, kartu perkame vakcinas nuo COVID-19. Europarlamentaro manymu, skiepijimas nuo papilomos viruso taip pat galėtų būti europinio masto ir tuomet netektų Seime ginčytis dėl jo būtinumo.
„Europos parlamente turėjome ne vieną diskusiją, onkologinės Europos situacijos vertinimą. Net keturiasdešimt procentų vėžinių susirgimų gali būti užkardyti, jeigu pakeisime mitybą, gyvensenos įpročius ir dar maždaug 40 procentų atvejų tolesnius rezultatus galima paveikti ankstyva diagnostika. Jeigu pristatytume lietuvišką kovos su vėžiu planą Europos Komisijai, galėtume sulaukti rimtos finansinės paramos. Manau, kad turime ta kryptimi eiti ir siekti geriausių rezultatų. Deja, dėl pandemijos ir Lietuvoje, ir pasaulyje tiek susikoncentravome į COVID-19, tarsi nuošalyje paliekant faktą, kad vien nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkstančius žmonių. Dabar reikia aiškaus plano, kaip išlipti iš pandemijos gniaužtų ir grįžti prie aktyvaus ir savalaikio onkologinių ligų gydymo. Tiek medikai, tiek pacientai ir politikai turime suvienyti jėgas, idant užskirtume kelią vėžinėms ligoms, laiku jas diagnozuotume, padėtume pacientams šiuolaikinėmis technologijomis ir sugrąžintume jiems normalią gyvenimo kokybę. Svarbu neapsiriboti tik gydymu, bet sekti ir tolesnį paciento gyvenimą“, - sako J.Olekas.

---

 
Tarp kitko
Pagrindinės onkologijos atvejo vadybininko funkcijos yra:
Racionali pacientų registracijos atranka.
Pirmo vizito pas gyd. onkologą paskyrimas.
Kompleksinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas.
Informavimas ir konsultavimas.
Paciento atvejo pateikimas MDK dėl gydymo taktikos ir paskesnio vizito gydymo pradžiai paskyrimas.

---

 
Svarbu
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, nuo onkologinių ligų miršta apie 8 tūkst. žmonių.
Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.

---

 
Konferencijoje aptarta

Kiekvieno paciento vėžys - unikalus

„Personalizuota medicina - tai įrodymais grįsta, į konkretų pacientą orientuota medicina. Mes žinome, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir kiekvieno paciento vėžys taip pat yra unikalus. Onkologinė liga neatsiranda staiga, ji vystosi pamažu“, - sako LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

 
Naviko pradžią, progresavimą, metastazavimą, pasak profesorės, nulemia įvairūs genetiniai pokyčiai. Somatinės mutacijos atsiranda vienoje organizmo ląstelėje, kuri vėliau ir tampa vėžio pradininke. Naujos kartos geno sekoskaita sudaro galimybes surasti jau patologinę grandį konkretaus paciento vėžio patogenezėje, o gydytojai įgauna stiprų ginklą, leidžiantį prognozuoti ir konkrečiam pacientui parinkti veiksmingiausią priešnavikinį gydymą.
 
Klinikinėje praktikoje iki šiol kildavo klausimų, kodėl ta pačia liga, pavyzdžiui, plaučių vėžiu sergantys keli pacientai skirtingai reaguoja į gydymą, liga turi skirtingą eigą. Buvo manoma, kad konkreti onkologinė liga yra vieno tipo liga, bet šiuo metu nustatoma keliolika geno mutacijų, turėjusių įtakos konkretaus naviko atsiradimui. Todėl pacientams atsiveria visiškai naujos gydymo galimybės.
 
„Mokslininkai, atlikę vėžio genomo tyrimus, iš tikrųjų ieško taikinių, kuriems blokuoti kuriami nauji vaistai. Tai nauja paradigma onkologijoje – surasti tą taikinį, kurį užblokavus būtų galima kontroliuoti onkologinę ligą. Vėžio genomo tyrimas atliekamas siekiant nustatyti unikalias DNR mutacijas vėžio ląstelėse. Gali būti tiriamos vieno ar kelių genų mutacijos tam tikroje, su vėžiu susijusių genų srityje, arba išsamus vėžio genomo tyrimas, kuomet ieškome nuo 30 iki 300 skirtingų mutacijų tipų tose su vėžiu susijusių genų srityse. Moderniais diagnostiniais tyrimais aptikus specifinius genetinius pokyčius galima prognozuoti ligos eigą ir individualizuoti gydymą“, - pasakoja prof. E.Juozaitytė.
 
Personalizuota medicina remiasi ne tik genomika, bet ir proteomika (kai atliekami visame organizme gaminami baltymų tyrimai), transkriptomika, metabolomika (metabolinių reakcijų analizė) ir kita. Šių technologijų pagalba galima tiksliau suprasti kiekvieno žmogaus genotipą ir fenotipą – kas vyksta organizme.
Nors kompleksiškai gydant onkologinį pacientą vertės nepraranda ir tradiciniai metodai, vis dėlto judame nuo vieno tipo vaistų konkrečiai ligai gydyti į personalizuotą mediciną.
 
Projektas „Žalieji koridoriai“
Praėjusieji metai nebuvo vien tik nusivylimų, baiminantis, kad sustos prevencinės ar klinikinių tyrimų programos. Pandemija pridarė tikrai daug žalos ir padarinius dėl laiku neištirtų, nediagnozuotų, neatėjusių pagalbos pacientų, pajusime šiek tiek vėliau. Tačiau akcentuojant tai, kas yra pozityvaus, pernai susivienijo Lietuvos onkologinio gydymo įstaigos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė, kartu su partneriais VUL Santaros klinikomis, NVI, Kauno klinikomis, Respublikinėmis Šiaulių ir Panevėžio ligoninėmis inicijavo „Žaliųjų koridorių“ projektą, kuris buvo patvirtintas ir gavo finansavimą iš Europos socialinio fondo lėšų.
 

„Tai galimybė efektyvinti pacientų ištyrimą ir judėjimą onkologinėse įstaigose, onkologinių atvejų vadybą. Pilotinis „Žaliųjų koridorių“ projektas pasitarnaus vėžiu sergantiems pacientams sutaupytu laiku ir geresne diagnostika. Jeigu šeimos gydytojas pacientui įtaria onkologinę ligą, su projektu iš karto įsijungia onkologijos atvejo vadybininkai (OAV). Jie organizuos ne tik paciento spartesnį ir detalesnį ištyrimą, bet ir diagnozės nustatymo bei onkologo pirminę apžiūrą, multidalykinės komandos aptarimą“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.

 
Atvejo vadybininkas „Žaliajame koridoriuje“ ne tik organizuos išsamiuosius reikalingus tyrimus, bet ir diferencijuos pacientus, kuriems pagalba yra skubi ir neatidėliotina, o kuriems laukimas nekenkia jų būklei ir užtenka stebėjimo bei kontrolės. Pirminių onkologinių pacientų onkologijos atvejo vadybininko veikla apima pacientų atranką patekti pas specialistus, savalaikį onkologinio paciento registravimą numatytiems diagnostiniams tyrimams ir specialistų konsultacijoms, operatyvų paciento atvejo informacijos talpinimą multidisciplininio konsiliumo (MDK) sistemoje, paciento psichosocialinių poreikių įvertinimą, onkologinių pacientų informavimą ir konsultavimą bendrais pasiruošimo diagnostiniams tyrimams, gydymui, psichosocialinės pagalbos teikimo klausimais, psichosocialinių poreikių stebėseną.
„Tikimės, kad „Žaliųjų koridorių“ įdiegimo metodika leis ateityje pagreitinti ne tik onkologinių pacientų ištyrimą, bet ir gydymo pradžią bei stebėseną, gydymo pabaigą, padės užkardyti tam tikrų ligų atsiradimą bei pailginti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumo laikotarpį ir gyvenimo kokybę“, - sako A.Česas. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!