- Kokios diskusijos, nuotaikos šiuo metu vyrauja regionuose turint omenyje reformos kontekstą?
 

- Ne veltui vasara vadinama agurkų sezonu – atostogų metas natūraliai pristabdo ir reformas, ir politinius judesius. Tai nereiškia, kad viskas užmarštyje, vis dėlto su sveikatos apsauga susijusių sprendimų, kurie priimti įvairiais lygiais, rezultatas pasimatys net ne šiais metais, o gerokai vėliau. 

Tiesiog mūsų netenkina SAM pasakymai: „Jūs tikėkite, viskas bus gerai.“ Tikėjimas privatus ir asmeninis dalykas.
 

Apie ką galvoja savivalda? Ne paslaptis, kad ministerija bandydama jai parduoti reformą, kitaip tariant, siekdama priversti ja patikėti, kaip pagrindinį siūlymą pateikė steigti sveikatos centrus ir už tai žadėjo piniginių injekcijų iš 800 milijonų reformos fondo. SAM klausinėjo, kiek mūsų planuotų tai daryti, matyt, dėliojo, kiek reikės finansų. Tačiau kol kas nežinome, kokios skatinančios investicijos laukia. Tai viena tema. Kitas dalykas, kurį patys kritikavome ir kėlėme pagrįstus klausimus – pavėžėjimo modelis. Rūpėjo praktiniai klausimai: kaip pacientas gaus pavėžėjimo paslaugą, kas ją atliks ir apmokės? Atsakymai nusikėlė į ateitį – 2024 metų liepą, kadangi iki tol pavėžėjimas bus organizuojamas pilotinio modelio pagrindais. Tik išsibandžius ir įvertinus rizikas, bus imamasi visuotinai. 
 

- Užsiminėte, kad kai kurie reformos aspektai jums atrodo apgalvoti ir tinkami. 
 

- Kai kurių paslaugų koncentravimas kompetencijų centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, regioniniai centrai su, pavyzdžiui, Šiauliais, Panevėžiu, yra gerai. Matome ir gerų dalykų, nepiešiame visko tamsiomis spalvomis. Tiesiog mūsų netenkina SAM pasakymai: „Jūs tikėkite, viskas bus gerai.“ Tikėjimas privatus ir asmeninis dalykas. Aš linkęs manyti, kad kalbant apie reformą, kuri susijusi su sveikata ir gyvybe, tikėjimas turi būti grįstas faktais, argumentais, skaičiais. 
 

- O kurios abejonės didžiausios?
 

- Sakyčiau, viena didžiausių yra dėl stacionaro paslaugų prieinamumo. Labiausiai nuogąstaujame dėl pereinamojo laikotarpio, kad jo metu nenukentėtų vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, kuriems paslaugos gavimo kelias gali būti per daug komplikuotas. Žmogus nesupras ir numos ranka, o vėliau kreiptis į medikus jau gali būti vėlu. Dabar jie žino, kad reikia skambinti ir registruotis, o paskui kils klausimai, kas ir kur turi pavėžėti į miestą, kaip grįžti namo... Suprantamas jų nuogąstavimas nesusigaudyti, pasiklysti tokiose didelėse įstaigose kaip Kauno klinikos. Taigi noras koncentruoti stacionarą per pavėžėjimą mums yra reali grėsmė. 

Dėl pereinamojo laikotarpio neramina ir tai, kaip seksis virsmas, kai kursis sveikatos centrai, plėtosis administracinė grandis, nes viskas kliausis tais asmenimis, kurie bus vykdytojai, atsakingi už kooperaciją, bendradarbiavimą. Kiek jiems bus noro tai daryti, kiek bus tos kooperacijos ir sinergijos? Kovido metu, kai daugelis savivaldybių norėjo pasitelkti į pagalbą privačias įstaigas, pamatėme, kad prisidėti savo resursais jos paprastai suinteresuotos nebuvo. Kodėl dabar tai turėtų pasikeisti? Kiek bus tvarus finansavimo modelis? Kai yra pinigų, visi draugai, o kai finansavimas užsibaigia – kiekviena įstaiga žiūri savęs. 

Galima filosofuoti ilgai ir nuobodžiai, bet laikas parodys, kaip viskas bus. Bendra nuotaika tokia, kad neatsakytų klausimų turime. Kita vertus, galima suprasti ir ministeriją, centrinės valdžios politiką: kol procesas neįvyko, neįmanoma pasakyti, kaip viskas tiksliai bus, tegalima numanyti teoriškai ir hipotetiškai. 
 

- Ar jau susitaikyta su dalykais, kurie buvo nemaloniausi, sakykime, chirurginių skyrių naikinimas?
 

- Vyrauja įvairūs požiūriai: dalis susitaikė, kiti nori paslaugas gauti vietoje. Bet reikia neslėpti: nemenka dalis gyventojų, turinčių galimybę gauti paslaugą vietoje, dėl pagrįstų ar įsivaizduojamų priežasčių vis tiek vyksta į didmiesčius. Negali nieko nei uždrausti, nei paneigti – esame šiuolaikiški, apie medikus ieškome informacijos internete, pažiūrime „Pincete“ ir renkamės geriausią specialistą, nesvarbu, kad reikės vykti toli. 

Į šią žmonių kategoriją SAM atkreipia dėmesį. Bet visuomenė nevienoda – egzistuoja skirtumai dėl socialinės, ekonominės padėties, todėl reikia matyti visumą. Neužtenka pasakyti, jog nemaža dalis gyventojų išvažiuoja, tad darykime pavėžėjimą visiems. Projektuodami reformas negalvokime, kad vidutinis pacientas – stabilių pajamų, turintis nuosavą transportą, internetu besinaudojantis trisdešimtmetis. Galvokime apie asmenį, kuriam septyniasdešimt plius, jis turi mobilumo problemų, nebūtinai išprusęs informacinių technologijų srityje. Iš skirtingų žmonių konteksto ir reforma atrodo skirtingai. Duok Dieve, kad pagal norus ji ir išsipildytų. Norai, tikiu, yra geri.
 

- Ką manote apie medicininio turizmo skatinimą, kiek tai būtų naudinga regionams?
 

- Mano kolegos iš Birštono, Palangos, Druskininkų visąlaik galvoja, kaip susidoroti su iššūkiu, kad kurortai kiek įmanoma tolygiau būtų užpildyti visais sezonais. Natūralu, jie suinteresuoti medicininio turizmo plėtra. Tarkime, Kauno regione ne kartą kalbėta apie viso regiono planą. Kadangi greta yra Karmėlavos oro uostas, medicinines paslaugas būtų patogu gauti užsienio klientams. Atlikus procedūras, po stacionaro, plastinių operacijų ir panašiai – įvairaus spektro paslaugų čia tikrai netrūksta – vėliau jie vyktų reabilitacijos, pavyzdžiui, į Birštoną. Taip susidaro paslaugų grandinė. Manau, kad kurortinės savivaldybės stokoja dėmesio, jos turi atskirą asociaciją, kuri geriau galėtų atsakyti į šiuos klausimus. Bet paskutiniai įvykiai Palangoje su galimu privatizavimu kelia klausimų. Ir jei ta tematika nebūtų savivaldybei įdomi, nebūtų tiek ažiotažo, piketų, vietinės bendruomenės pasipriešinimo. Nors tai labiau Vidaus reikalų ministeriją lietęs klausimas, akivaizdu, kad noro veikti ir sulaukti didesnio dėmesio šioje srityje neabejotinai yra.

---

Dosjė:
 

2007 m. VU baigė vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijas.

2008 m. MRU įgijo teisės bakalaurą.

2009 m. ISM įgijo marketingo ir vadybos magistrą.

Nuo 2004 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Jonavos rajono skyriaus narys. 

Nuo 2013 m. LSDP Jonavos rajono skyriaus pirmininkas.

2008-2009 m. Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas.

2011-2016 m. Jonavos rajono meras.

Nuo 2016 m. ūkio ministras.

Nuo 2019 metų – Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!