Mokytojai burba, bet kol kas viešai nesiskundžia

Ringailė Gvildė
2021-10-04
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Operacijų vadovo sprendimu rugsėjį mokyklos pradėjo kitaip nei įprasta. Didelėje jų dalyje mokinių testavimą gavo vykdyti ne kas kitas, o patys mokytojai. Pasirodo, visuomenės sveikatos specialistų šiam darbui per mažai, o mokytojams laiko pakaks nubraukus jį nuo ugdymo proceso.
Mokytojai burba, bet kol kas viešai nesiskundžia
Mokinių testavimas, kurį dabar turi atlikti mokytojai, – darbas papildomas, bet papildomai neapmokamas.

Nauja pareigybė
Praėjusiais metais epidemiologinius tyrimus mokyklose buvo pavesta atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) arba vietinių visuomenės sveikatos biurų specialistams. Dabar NVSC skelbia, jog nuo šių metų rugsėjo epidemiologinius tyrimus mokyklose atlieka ir profilaktinius tyrimus organizuoja ne NVSC, o visuomenės sveikatos biurų specialistai (dirbantys mokyklose). 
 
NVSC atstovė spaudai Justina Petravičienė patikino, jog Operacijų vadovo sprendimu savivaldybėms leista rinktis, kokiu būdu testavimas vyks mokyklose: paviršių PGR metodu, kaupinių arba savikontrolės – greitaisiais antigeno testais. 
 
„Jeigu vykdomas testavimas savikontrolės – antigeno testais, už tokį būdą atsakingos pačios mokyklos ir jos turi paskirti atsakingus, tą vykdysiančius asmenis. Biuro specialistai atsakingi už paviršių ir testavimą kaupinių metodu. Visuomenės sveikatos biurų specialistai mokyklų darbuotojus tiesiog supažindina su greitųjų antigeno testų atlikimu, o toliau mokyklos tvarkosi pačios. Jiems tik išduodamas reikalingas testų kiekis“, – sako Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Inga Kostina.
 
Taigi, nesant pakankamai visuomenės sveikatos specialistų daugumoje savivaldybių bei mokyklų buvo priimtas sprendimas vykdyti testavimą savikontrolės – greitaisiais antigeno testais, o šis darbas atiteko patiems ugdymo specialistams. 
 
Neslepia pasipiktinimo
Kokiu būdu testuotis mokiniai, sprendžia savivaldybės, o tuomet mokinių tėvai sutinka arba ne.
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos vadovė ir Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė tikina, jog mokytojai priversti užsiimti testavimu daugumoje mokyklų, bent jau Klaipėdoje. L.S. žiniomis mokytojams tenka vaikus testuoti ir Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Šiaulių mokyklose. Tiesa, nė vienas tą patvirtinęs pedagogas nenorėjo atskleisti nei vardo ar pavardės, nei ugdymo įstaigos, kurioje dirba, pavadinimo. Kodėl? 
 
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas mano, jog tam gali būti kelios priežastys. „Mes, kaip profesinė sąjunga, visuomet akcentuojame, jog tai nėra mokytojų funkcija ir jie neprivalo jos imtis. Priversti irgi niekas negali. Tačiau, kad galėtume padėti to nedaryti, jie patys privalo atsisakyti, rašyti prašymus oficialiai. Deja, kol kas negavome informacijos, kad kas nors būtų bandęs atsisakyti, gauname tik anoniminių nusiskundimų. Matyt, mažesniuose miestuose, kur darbo galimybės ribotos, sunku priešintis primestai tvarkai“, – svarsto E.Milešinas. 
 
Kylančio pedagogų pasipiktinimo bei svyrančių rankų nedangsto ir J.Andrijauskienė. Pasak jos, mokyklų vadovai žemai lenkiasi mokytojams, kurie atlieka šį darbą. O jeigu mokytojai atsisako, kai kuriose mokyklose mokinius testuoja patys direktoriai su pavaduotojais. „Testuoti mokinius visuomenės sveikatos biurų specialistams prievolės nėra, esą jie nebespėja susitvarkyti su kitomis pareigomis. Situacija itin žalinga“, – sako Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos vadovė ir priduria, jog mokytojams nebeaišku, ką jiems dar užkraus. 
 
Pasak pašnekovės, testavimas – darbas papildomas, bet papildomai neapmokamas. Vadovams buvo pasakyta surasti skatinamųjų priemonių mokytojams, bet apie piniginį atlygį gali kalbėti reta mokykla. 
 
 

„Mes, ne uab‘ai, o biudžetinės įstaigos su ribotais finansais. Žinoma, ačiū pasakyti nepakaks, tačiau lėšų taip pat vargiai rastume mokėti kiekvienam mokytojui, sutikusiam testuoti mokinius, o tai greičiausiai truks ir visus metus“, – sako Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos vadovė Jolita Andrijauskienė.

 
Testas vietoje pamokos
Jeigu mokykla pasirenka mokinių testavimą savikontrolės greitaisiais antigeno testais, toks testavimas turi būti vykdomas kas tris penkias dienas. Bet, jeigu nustatomas nors vienas teigiamas COVID-19 atvejis, o tėvai nenori, kad vaikai būtų izoliacijoje, jiems tenka sutikti, jog atžalos bus testuojamos kas 48 valandas ateinančias dešimt dienų. Kiekvieną kartą tai užima apie penkiolika minučių pamokos laiko. Naujų atvejų pagaunama nuolat, tad testavimas vyksta praktiškai be paliovos. 
 
Kiek mokytojas turi ištestuoti mokinių, kiekviena mokykla sprendžia atskirai. Dažniausiai, vienas mokytojas testuoja vienos klasės mokinius. Tai, pasak J.Andrijauskienės, priklauso nuo vidinių susitarimų. Bet yra klasių, kur tik trijų vaikų tėvai davė sutikimus, kitose visi tėvai sutiko ir testuoti tenka 30 mokinių. Tad krūvis skirtingas. 
„Stengiuosi įžiūrėti teigiamą pusę, jog net ir ne visiems vaikams testuojantis pagauname COVID-19 atvejus ir apsaugome kitus ugdymo dalyvius. Tačiau kuriozinė ir iškreipta situacija nutinka tuomet, kai klasėje nustatomas COVID-19, neimunizuotas mokytojas priverstas izoliuotis, o mokiniai besitestuodami mokosi mokykloje. Tuomet mokytojas jiems pamoką veda iš namų, jei sutinka. Jeigu nesutinka, ima nedarbingumą. Vaikai gi renka ugdymo spragas, kurias teks kada nors užkaišyti“, – sako Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos vadovė ir priduria, jog dar tik žengiame į spalį, o mokytojai jau yra pervargę. 
 
Apie mokinius ir kontaktinį ugdymą kalbėti dar sunkiau, mat situacija tokia, kad netvarkos ir suirutės daugiau nei tvarkos ir logika grįstų sprendimų. Tiesa, J.Andrijauskienė mano, jog toks variantas vis tiek yra geresnis nei nuotolinis ugdymas, tačiau testavimas vis dėlto neturėtų būti mokytojų pareiga ar juo labiau prievolė. 

Tarp kitko 
SAM Spaudos tarnyba paaiškina, jog tuo atveju, kai mokykloje atliekant profilaktinius savikontrolės greituosius antigeno testus bent vienas mokinių gauna teigiamą tyrimo rezultatą, rekomenduojama iš karto savikontrolės testais testuoti visą klasę, net ir nelaukiant minėtojo galimo COVID-19- ligos atvejo patvirtinimo PGR testu. Tokiu būdu būtų greičiau nustatyti kiti potencialūs atvejai ir kryptingiau valdomas infekcijos išplitimas klasėje.
 
Ugdymo įstaigoje atlikto profilaktinio savikontrolės greitojo antigeno testo teigiamą rezultatą gavusiam mokiniui rekomenduojama nedalyvauti kontaktiniame ugdyme, kol nėra gautas neigiamas PGR tyrimo rezultatas. PGR tyrimą reikia atlikti mobiliame punkte. Jei nusprendžiama PGR tyrimo neatlikti, mokiniui rekomenduojama negrįžti į mokyklą 10 dienų. Jei teigiamą savikontrolės greitojo antigeno testo atsakymą gavusiam mokiniui COVID-19 liga patvirtinama PGR tyrimu, likusi klasė privalo testuotis arba izoliuotis įprasta tvarka. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. M.Kliučinskas: moterų požiūris į skausmą keičiasi

      Prof. M.Kliučinskas: moterų požiūris į skausmą keičiasi

      „Moterų požiūris į skausmą gimdymo metu keičiasi: vis daugiau jų neatsisako medikamentinių skausmo malšinimo būdų, no...
      A.Utkus: mūsų genai atsparesni, nei galvojame

      A.Utkus: mūsų genai atsparesni, nei galvojame

      „Žmogus, kaip biologinė rūšis, gerai prisitaiko prie aplinkos – jis kaip tarakonas“, – su šy...

      Budinti vaistinė


      Vaistininkas ir rašytojas T.Žvirinskis: ant receptų nerašau

      Vaistininkas ir rašytojas T.Žvirinskis: ant receptų nerašau

      Tadas Žvirinskis įrodo, kad ribos tarp profesijų ir pašaukimų gali būti kur kas lankstesnės. Jo pasaulyje vaistininko recep...
      Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

      Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

      Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...

      razinka


      Sveika šeima


      Impulsyvaus pirkimo pandemija

      Naujausi tyrimai atskleidžia, kad pasaulyje daugėja impulsyvių pirkimų, o jautrumas kainoms mažėja. „Impulsyvus pirkimas tampa vis didesne problema, kartais net liga, kurią būtina gydyti“, – teigia ekspertai. Anot jų, neturintiems kritinio mąstymo ir negebantiems atsakingai planuoti išlaidų šis rei&sca...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Operacija, kelianti šiurpą, bet grąžinanti regą

      „Tai – reta operacija, apie kurią nėra girdėję net ir nemažai akių chirurgų“, – sako oftalmologas ir chirurgas iš „Mount Saint Joseph“ ligoninės Vankuveryje (Kanada) Gregas Moloney.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Be verslo valstybė neišpildys ir savo įsipareigojimų
      Saulius Čaplinskas Be verslo valstybė neišpildys ir savo įsipareigojimų
      Planuoto elgesio teorija
      Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
      Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
      Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje

      Naujas numeris