Sprendžiant eilių klausimą valdantieji jaučiasi neblogai padirbėję. Tai konstatavo ir A.Dulkys susitikime su Laisvės frakcija, kuriame dalyvavo ir viceministras Aurimas Pečkauskas, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva bei SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
 
Laisvės frakcijos seniūnui Vytautui Mitalui paklausus, kiek procentų eilių dar galima spręsti, A.Dulkys atsakė, kad „didįjį procentą pasiėmėme“. „Padarėme, kas lengva ar vidutiniškai sunku. Liko aukščiau kabantys vaisiai – susitvarkymo, skaidrumo, judama į kitus sveikatos sistemos probleminius laukus“, – teigė ministras.
 
Tačiau medikai mano, kad paprastų priemonių arsenalas neišsemtas – gan paprasti vadybiniai sprendimai padėtų tiek mažinti eiles, tiek taupyti jų pačių ir pacientų laiką.
 
Per metus – 30 mln. konsultacijų
 
A.Dulkys informavo, jog dar prieš pusmetį girdėjo apie eiles pas šeimos gydytojus, o dabar situacija pasikeitė. Be to, pernai sumuštas visų laikų rekordas – suteikta 30 milijonų konsultacijų. „Mūsų šeimos gydytojai ir specialistai suteikė rekordinį skaičių konsultacijų per vienerius metus – 30 milijonų. Per visus 30 sveikatos sistemos metų jie niekada nebuvo tokios apimties padarę“, – stebėjosi A.Dulkys.
 
Tačiau Seimo narė Ieva Pakarklytė konstatuoja – eilės pas gydytojus specialistus, pvz., kardiologus, dermatologus išlieka opia problema. Ji pažymėjo, kad trūksta duomenų ir apie vietas stacionare planinėms operacijoms.
 
Kalta ne politika, o vadyba
 
A.Dulkys pasakojo, kad pokalbiuose su medikais girdi, jog bent 10 proc. mažėtų eilės, jei poliklinikų ir gydymo įstaigos vadovai susitartų ir be reikalo nesiuntinėtų pacientų. Esą, kalbama apie tai, kad net 50 proc. siuntimų netikslingi.
 
Antrinis lygis priekaištauja, jog šeimos gydytojai siunčia pacientus, kuriems pagalbą galėjo suteikti kompetencijos ribose. „Nelieka skoloje antrinis lygis, – pastebi A.Dulkys. – Grąžina žmones pas šeimos gydytojus siuntimui, pakonsultuoti dėl vaistų, nors patys galėjo spręsti problemą čia ir dabar.“
 
Eilėse grūdasi dėl siuntimų
 
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva pritaria, jog eiles tikrai didina prasta vadyba ir tam tikrų sistemų nefunkcionalumas.
 

„Reikėtų pastebėti, kad ne visos įstaigos pareigingai pateikia laikus Išankstinei pacientų registravimo sistemai, nes pacientai dažnai paskambinę į registratūrą gauna vizito laiką. Kitas dalykas, kad jei specialistas pacientui rekomenduoja konsultuotis su kitos srities specialistu, vietoje to, kad iškart rašytų siuntimą, pacientą dėl to siunčia pas šeimos gydytoją, – pasakojo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva ir pridūrė, kad tokie atvejai, kurie tik gaišina pacientų ir šeimos gydytojų laiką – dažni. – Įdomiausia, kai pacientas su akies patologija grįžta pas šeimos gydytojus ir prašo dviejų siuntimų pas akių gydytoją – vieno konsultacijai dėl glaukomos, kito – lazerio kabinetui...“

 
„Viena dažniausių situacijų – po traumos, kai gydytojai skubios pagalbos skyriuose nurodo kreiptis pakartotinio būklės vertinimo po 10-14 dienų, gaunant siuntimą iš šeimos gydytojo, – toliau vardijo A.Astafjeva. – Kyla klausimas, kodėl specialistas, matydamas, kad reikės konsultacijos, negali iškart jo išrašyti? Gerai, kad dabar tokius klausimus galima greičiau sutvarkyti nuotoliu.“ 
 
„Demonizuojami keturi kartai“
 
Aptardama perteklinius siuntimus Seimo narė Morgana Danielė pabrėžė, kad jų išvengti padėtų, jei ne tik ant popieriaus, bet ir realybėje veiktų ilgalaikio pacientų stebėjimo sistema – kai lėtine liga sergantis pacientas pas konsultuojantį gydytoją gali kreiptis be siuntimo.
 
Seimo narė replikavo, kad koją kiša kas ketvirtos konsultacijos apmokėjimas, todėl pacientą apsimoka grąžinti į šeimos gydytojo rankas naujam siuntimui.
Tačiau VLK direktoriaus pavaduotoja T.Golubajeva paaiškino: tie kas keturi kartai – „demonizuojami“, nes ilgalaikėje stebėsenoje kiekvienas vizitas apmokamas visa konsultacijos kaina. Kad ši taisyklė neaktuali, ji dar kartą patikino ir „Lietuvos sveikatą“.
 
„Pavyzdžiui, jei vaikas serga cukriniu diabetu, o apraše numatyta, kad jo sveikatos būklės tikrinimo periodiškumas yra keturi kartai per metus, už tiek konsultacijų ir bus apmokėta bazinėmis kainomis, atsižvelgiant į paslaugos turinį“, – pateikė pavyzdį VLK direktoriaus pavaduotoja ir pridūrė: keturi kartai per metus yra maksimalus vizitų skaičius ilgalaikiame stebėjime.
 
Laukia naujovės
 
M.Danielė pažymi, kad norint, jog sistema veiktų, prie paciento turėtų būti speciali žyma e.sveikatoje dėl ilgalaikės stebėsenos. „Bet jos nėra“, – pabrėžė ji. O.Vitkūnienė žadėjo, kad tobulinant e.sveikatą turėtų atsirasti ilgalaikio gydymo duomuo.
 
A.Astafjeva taip pat susirūpinusi, kad neišnaudojamos ilgalaikės stebėsenos galimybės, nes tai ženkliai mažintų eiles pas šeimos gydytojus. „Nors teoriškai tokiems pacientams nereikia siuntimo, registruotis pas specialistą nepavyksta, nes visais atvejais reikia pateikti aktyvų siuntimą“, – sakė A.Astafjeva. 
 
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad tai – įstaigos vadovybės rankose. „Nes tikrai esama atvejų, kai, pavyzdžiui, onkologai, akių gydytojai ir kiti neprašo siuntimų, nes įstaigose sudarytos sąlygos tokius pacientus registruoti pakartotinai konsultacijai net ir po 3-6 mėnesių. Vadinasi, galimybių yra. Reikia tik tinkamai organizuoti darbą“, – sakė A.Astafjeva.
 
Finansinės paskatos
 
T.Golubajeva patikino, kad finansinių paskatų pacientą sukti ratais – siųsti atgal ir vėl priimti iš naujo – praktiškai nėra, nes pernai padidinti konsultacijų, kurių metu pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų intervencijų, įkainiai.
 
„Taip įstaigos skatinamos vieno apsilankymo metu teikti konsultacijas visa apimti ir pacientams mažėja poreikis kreiptis pakartotinai“, – sakė T.Golubajeva. Ji pridūrė, kad apmokėjimas už tam tikrų specialistų konsultacijas, dėl kurių susiformuoja ilgiausios eilės, išaugo apie 30-50 proc.
 
Šiuos pokyčius ji vadina sisteminiais ir informuoja, kad šiemet taip pat planuojama perskaičiuoti kai kurių konsultacijų bazines kainas, kur įkainiai neatitinka sąnaudų.
 
Ką padarė ši kadencija?
 
A.Dulkys apibendrina kertinius darbus, šioje kadencijoje nuveiktus dėl eilių mažinimo. Kokie jie? Be jau padidinto įkainio už išplėstines konsultacijas jis įvardija ir tai, kad nuo vasario konsultuojantis specialistas esant poreikiui galės pats išrašyti siuntimus pas kitus specialistus ir pacientui dėl to nereikės grįžti pas šeimos gydytoją. Kaip tai veiks – matysis netrukus.
 
Kelių mėnesių eigoje atsiras galimybė e.sveikatoje talpinti ir laboratorinius tyrimus. Tiesa, kada ši reikalinga funkcija atsiras vaizdams, neaišku.
Kitos priemonės – plėtojama Išankstinės pacientų registravimo (IPR) sistema, sveikatos centrų steigimas, telemedicinos plėtra, palankesnės sąlygos atlikti rezidentūrą regionuose.
 
Pagyrimai iš buvusios ministrės
 
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad beveik visos ministro pristatytos pozicijos – reikalingos ir teisingos. „Bet, mano nuomone, kol kas jos tik planuose. Gal SAM negauna skundų, bet aš ir kiti Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai jų turime“, – tvirtina buvusi sveikatos apsaugos ministrė.
 
Ji išlieka skeptiška dėl struktūrinių sveikatos centrų ir taip pat abejoja dėl rekordinių 30 mln. konsultacijų. „Įdomu, kaip jie tai suskaičiavo. Tikriausiai duomenis pateikė VLK, tačiau vis vien esu linkusi abejoti šiais skaičiais, ypač kai daugumoje savivaldybių eilės pas šeimos gydytojus – dvi trys savaitės, – stebėjosi pašnekovė. – Šios kadencijos žingsnis į priekį – geras, bet sistema dar neveikia taip, kaip numatyta. Todėl priimant kiekvieną sprendimą reikia apgalvoti, kaip jis bus vykdomas. Ir šioje dalyje ministerijai sekasi silpnai. Tačiau tikrai sveikinu valdančiuosius, nes ieškoma teisingų ir reikalingų būdų problemoms spręsti.“ 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!