- Mere, poilsiui dažniau renkatės Lietuvos ar užsienio kurortus?
- Daugiau laiko praleidžiu Lietuvoje, stengiuosi aplankyti vis naujas vietas. Pastaruoju metu mėgstu išbandyti Lietuvos pažintinius takus, ar tai būtų Molėtai, Labanoras, ar Zarasų rajonas. Taip pat aplankau apžvalgos bokštus, kurių vis daugiau. Suprantama, nepamirštu ir pajūrio: dažniausiai renkuosi Nidą, Preilą, bet neaplenkiu ir Palangos. Į užsienio kurortus dažniau vykstu žiemą. Mėgstu praleisti laiką slidinėdamas, aktyviai sportuodamas.
 
- Dažnai kritikuojama, jog Lietuvos kurortuose šeimai poilsiauti per brangu – esą kur kas pigiau Turkijoje ar Egipte. Sutinkate? Jūsų skaičiavimais, kokios sumos užtektų šeimai pragyventi pajūryje savaitę?
- Manau, kad į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo atostogaujančiojo poreikių: ar kalbama apie poilsį viešbutyje, ar apie poilsį nuomojamuose apartamentuose be maitinimo paslaugos. Bet kuriuo atveju manyčiau, jog vasaros sezono, kuris Lietuvoje nėra ilgas, metu kainos ne itin „draugiškos“. Iš vartotojo perspektyvos norisi, kad jos būtų patrauklesnės. Tačiau kai per metus ilsiesi dvi tris savaites, manau, nėra itin sąžininga burbėti, jog atostogos brangiai kainuoja. Jei nenori pinigų leisti, gal reiktų ir neatostogauti?
Mano nuomone, vasaros poilsis Lietuvoje kokybės prasme turbūt ne ką prastesnis nei Turkijoje ar Egipte. Savaitės poilsis su šeima pajūryje? Manau, kad su įvairiomis atrakcijomis ir labai netaupant turėtų pakakti 1,2 tūkstančio eurų.
 
- Ar jums gerai žinomos problemos, su kuriomis susiduria kurortiniai miestai?
- Su kurortinių savivaldybių, kaip, beje, ir su visų kitų savivaldybių vadovais dažnai pasikalbame, tad jų lūkesčiai, pasiekimai man yra žinomi.         
Didžiausias iššūkis, tenkantis šalies kurortams, – infrastruktūros plėtra ir priežiūra bei tam skiriamas tinkamas finansavimas. Kurortai - tarsi vizitinė kortelė, dėl to jiems keliami aukštesni reikalavimai ne tik paslaugų kokybei, bet ir kurortinei infrastruktūrai.
Tenka apgailestauti, kad poreikis plėtoti kurortinę infrastruktūrą dažniausiai neatitinka savivaldybių biudžeto galimybių. Dažnai neįvertinama, kad kurortuose esanti infrastruktūra neapsiriboja tik vietos gyventojų poreikių tenkinimu. Pavyzdžiui, nedidelei Neringos savivaldybei tenka rūpintis infrastruktūra, kuri skirta aptarnauti daugiau nei pusę milijono lankytojų per metus. Reikia įvertinti ir tai, kad valstybės investicija į Lietuvos kurortus – tai ir investicija į šalies gyventojų poilsį, nes būtent jie yra Lietuvos kurortų pagrindiniai svečiai. Valstybės pagalba įgyvendinant kurortų siekius – būtina.
Dar viena kurortinių savivaldybių įvardijama problema – kurortologinių išteklių pagrindimas moksliniais tyrimais, o pajūrio savivaldybių – pasiekiamumas. 
 
- Kuo Lietuvos kurortai patrauklūs užsienio poilsiautojams, ar jų atvyksta pakankamas skaičius?
- Esame patrauklūs unikaliomis patirtimis. Turistai vis didesnį dėmesį skiria saugumui – tai tampa svarbiu kriterijumi renkantis kelionės tikslą, o Lietuva šiuo klausimu gali pasigirti. Mūsų lankytini objektai patrauklūs tuo, kad nėra perpildyti turistų. Keliautojus žavime natūralia gamtine aplinka, žaliais miestais. Pas mus puikios sąlygos derinant darbą ir poilsį („workation“). Pietų kraštų keliautojams esame patrauklūs klimatu. Pajūris Europoje išsiskiria paplūdimių kokybe.
Turizmas – sritis, kur Lietuva dar tikrai nėra išnaudojusi visų galimybių. Viena didžiausių šalies turizmo sektoriaus problemų išlieka sezoniškumas.
 
- Kaip sekasi privilioti medicinos turistus? Ar čia matote kurortų plėtros galimybes? Ir kuriomis medicinos sritimis esame arba galėtume būti patrauklūs užsienio poilsiautojams?
- Lietuvos kurortai ir juose esantys natūralūs sveikatos veiksniai - gydomasis purvas, mineralinis vanduo, klimatas, vaistažolės, medus, druskų kambariai, gintaras – sudaro pagrindą Lietuvos kurortų veiklai ir jų tolesnei raidai, formuoja išskirtines sveikatinimo galimybes.
Mūsų kurortai ir kurortinės teritorijos pasižymi unikaliu mikroklimatu, kurį formuoja daug aplinkos veiksnių. Kurortų gamtiniai sveikatinimo ištekliai turi būti naudojami intensyviau, nes tai yra didžiausios galimybės visam Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumui stiprinti, tuo tikslu aktyviau plėtojant sveikatingumo ir sveikatinimo, aktyvaus poilsio, pramogų ir turistų apgyvendinimo infrastruktūrą.
Sanatorinio-kurortinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo įstaigoms šiuo metu yra skiriama nepakankamai dėmesio, o juk jos ne tik privilioja turistus į regioną, bet ir kuria darbo vietas, generuoja mokesčius.
 
Dosjė
2003 m. su pagyrimu baigė Jonavos Senamiesčio gimnaziją.
2003–2007 m. studijavo Vilniaus universitete. Baigė Ekonomikos fakultetą, kuriame įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Nuo 2004 iki 2008 m. neakivaizdžiai studijavo Mykolo Romerio universitete, teisės bakalauras.
2007–2009 m. baigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tarptautinę magistrantūrą, įgijo marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį.
2010-2015 metais ISM Vadybos ir ekonomikos universitete anglų kalba parengė ir 2015 m. rugsėjo 11 d. apgynė daktaro disertaciją tema „Alkoholio vartojimas prieštaringų visuomeninių ir asmeninių veiksnių kontekste”, socialinių mokslų srities (vadybos krypties) daktaras.
2005 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) asamblėjoje išrinktas į Valstybinę jaunimo reikalų tarybą.
2006 m. Nacionalinės plėtros instituto Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ekspertas. 2008 m. LiJOT viceprezidentas.
2007–2016 m. Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys.
2008–2009 m. Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 2011–2016 m. Jonavos rajono savivaldybės meras.
2016–2017 m. ūkio ministras. Nuo 2017 m. UAB „Jonavos vandenys“ direktorius.
Nuo 2004 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Jonavos rajono skyriaus narys, nuo 2013 metų skyriaus pirmininkas (2015 m. perrinktas antrai kadencijai). LSDP partijos pirmininko pavaduotojas (nuo 2015 m.).


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!