Algos – steigėjo reikalas
 
Sprendimas, kokio dydžio bus darbo užmokesčio mokos fondas ir medikamentams skirtos išlaidos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priklauso steigėjui. Vis dėlto jis turi teisę deleguoti šią funkciją pačiai įstaigai. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo to nedaryti.
 

„Ministerija, prašau atšaukti sprendimus dėl gydymo įstaigų, kurioms suteikėte teisę nusistatyti, kokia uždirbtų lėšų dalis gali būti skirta darbo užmokesčiui, medikamentams. Jūs turite pati tai nustatyti ir kontroliuoti“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė pirmininkas Antanas Matulas.

 
Ir nors šis, kaip ir kiti komiteto siūlymai, yra rekomendacinio pobūdžio, juo siekiama atkreipti dėmesį, kad steigėjas, palikdamas tokius sprendimus pačiai įstaigai, rizikuoja: atsiranda prielaidos algų netolygumams, gali blogėti finansiniai rezultatai.
Tačiau ne visų nuomonės šuo klausimu komitete sutampa.
 
„Mano noras, kad komitetas mažiau kištųsi į mikrovadybą, – teigia parlamentaras Linas Slušnys. – Problema, kur įžiūriu, kad kitą dieną atkeliaus vadovai ir sakys: jūs patys keliate algas, reikalavimus, bet nekeliate tos dalies, kuri skirta paslaugoms, šildymui. Tai jau esame matę.“
 
Tačiau minėtas siūlymas dabar keliamas ne norint didinti algas, o kaip tik kontroliuoti jų kilimą. A.Matulas tvirtina, esą situacija, kai darbo užmokesčiui naudojama daugiau nei aštuoniasdešimt procentų įstaigos lėšų – netoleruotina, nes tuomet neaišku, kiek lieka pinigų gydymui, įrangai ir kitoms reikmėms.
 
Nekelsi – nekonkuruosi
 
Sveikatos apsaugos ministerija yra septynių regiono ligoninių dalininkė. Viena jų – Mažeikių ligoninė. Laikinai einanti pareigas direktorė Aranta Būtautaitė-Garalienė teigia, kad darbo užmokesčio fondas ligoninėje tvirtinamas dalininkų susirinkime ar pavedamas spręsti vadovui. Jei jis nustatytos sumos nepasiekė ar viršijo, tai reikia pagrįsti teikiant metinę ataskaitą. Metų pradžioje patvirtinta, kad darbo užmokesčio fondas Mažeikių ligoninėje turi siekti 79 proc. nuo pajamų.
 
Tačiau A.Būtautaitė-Garalienė neabejoja – šiemet bus daug įstaigų, kurios viršys nustatytą rodiklį. „Taip yra todėl, kad vyksta didžiuliai pokyčiai dėl gydytojų, slaugytojų trūkumo“, – konstatuoja pašnekovė ir teigia, kad Mažeikiai – ne išimtis.
 
„Apie tai laukia labai didelės diskusijos, ypač po rinkimų, nes susiklosčiusi situacija yra sudėtinga. Biudžetinėms įstaigoms sudėtinga konkuruoti su privačiomis dėl darbo užmokesčio, turint omenyje, kad gydytojams turime pasiūlyti algas, daugiau mažiau koreliuojančias su mokamomis privačiose įstaigose“, – konstatuoja A.Būtautaitė-Garalienė.
 
Ar dabartiniai 79 proc. nuo pajamų leidžia konkuruoti? „Ne. Jau man atėjus vadovauti gegužės mėnesį šis procentas buvo pasiektas iki 84 proc. Kadangi įtampa kolektyve dėl algų auga, paslaugų įkainiai nedidėja, gali būti, kad metų gale darbo užmokesčiui skirsime ir 88 proc. nuo pajamų, – prognozuoja vadovė. – Viskas priklausys nuo rudenį gautų pajamų bei kaip seksis įdarbinti gydytojus specialistus nuolatiniam darbui ligoninėje.“
 
Neverta
 
A.Matulas tvirtina, esą niekas dėl darbo užmokesčio fondo nustatymo „neužuzurpuoja vadovų veiklos“. „Bet turime šešias įstaigas, kur biudžetas minusinis dėl neadekvačių lėšų mokos fondui. Jei dalininkas neleistų skirti tiek, vadovas negalėtų priimti tokių sprendimų. Gal didžiausias neigiamas to pavyzdys Klaipėdos universiteto ligoninė“, – aiškino komiteto pirmininkas.
 
Tiesa, įstaigų, kurios pirmą pusmetį baigė su minusu, yra net daugiau nei šešios. Kai kurioje jų išties matomas darbo užmokesčio fondo augimas. Tačiau Valstybinės ligonių kasos duomenimis, daugiausiai tai lėmė padidėjusios išlaidos išeitinėms.
 
Parlamentarė Monika Navickienė svarsto, koks realus problemos mastas, kad reikia griežtinti algų kontrolę: „Ar šiuo pasiūlymu kartais nenorime spręsti pavienių atvejų, taip sukurdami riziką gal netgi politizuoti sprendimus. „Pavyzdžiui, jei vadovybė steigėjui politiškai neįtinka. Kyla klausimas, kokią problemą išspręstume nuo vadovo nuimant tokį dalyką“, –sprendimo reikalingumu abejojo M.Navickienė.
 
„Vadovo vietoje įsižeisčiau“
 
Joniškio ligoninėje mokamas didžiausias darbo užmokestis, palyginti su kitomis Šiaulių̨ zonoje veikiančiomis gydymo įstaigomis. Tačiau komitete jos niekas neminėjo, juk ir bendras įstaigos finansinis rezultatas teigiamas. Tokios algos nustatomos su steigėjo žinia.
 
„Natūralu, kad mes žinome, koks yra algų fondas. Nuo jo dydžio bei pasiektų rezultatų priklauso ir paties vadovo alga“, – tvirtina Joniškio meras Vitalijus Gailius.
 

„Bet kad merai nustatinėtų atlyginimus gydytojams – kam tada reikalingi asignavimų valdytojai ir vadovai? Vadovo vietoje įsižeisčiau. Neturi būti tiesioginio valdymo. Net ir versle rezultato siekia įstaiga, o akcininkai, savininkai stebi, bet duoda erdvę siekti tikslų“, – pabrėžė Joniškio meras Vitalijus Gailius.

 
Jis teigia, kad tarp kontrolės ir pasitikėjimo turi būti balansas. „Manau, kad šiuolaikiškai dirbanti ir orientuota į skaidrią aplinką įstaiga pati susitvarko su tais atlyginimais. Steigėjas, be abejo, su vadovais turi nuolatinį kontaktą – įsigyjant turtą, derinant sprendimus, gaunant leidimus... Su meru derinama keičiant struktūrą, jis formuoja užduotis. Įrankių stebėjimui, kontrolei tikrai turime. Jei būtų iškreipta situacija, pamatytume iškart“, – užtikrino V.Gailius.

---

 
Komentaras
 
Lietuvos vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras

- Jei steigėjas nekontroliuoja tokių dalykų – jis nekontroliuoja įstaigų veiklos.
Kiek dirbau, pavyzdžiui, ir Vilniaus miesto Centro poliklinikoje, niekada steigėjas nedeleguodavo šios funkcijos gydymo įstaigos vadovui. Visuomet reikėdavo derinti, pagrįsti pagal praėjusių metų rezultatus, kiek buvo sąnaudų.
 
Jei nuo šios praktikos yra nutolta, tuomet komiteto siūlymas geras. Kai sprendimo teisė deleguota – gali elgtis kaip nori. O kada fondas nustatytas ir patvirtintas, turi jo prisilaikyti arba atsakyti, jei nesilaikai numatytų sumų. Viršijus fondą turi pagrįsti, kodėl. Ar dėl teisės aktų pasikeitimų, pavyzdžiui, trišalės tarybos įsipareigojimo didinti darbo užmokestį, ar kad suteikei mažiau paslaugų ir turėjai išlaikyti darbuotojus, ar panašiai. Turi apginti savo sprendimą.
 
Į argumentą, kad tokiu būdu įstaigų vadovams gali būti daromas politinis spaudimas, K.Štaras rimtai nežiūri: „Koks čia spaudimas? Tokia realybė, ekonominiai skaičiavimai, kaip įstaigai išgyventi“, – teigė jis.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!