Negavę pinigų, kreipėsi į Seimą
Praėjusį pavasarį prasidėjus karantinui, tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė vadinamąją „vienos dvyliktosios“ taisyklę patvirtinusį įsakymą. Pagal jį net ir visų metinėje sutartyje su teritorine ligonių kasa (TLK) numatytų paslaugų nesuteikusios gydymo įstaigos kas mėnesį vis tiek turėjo gauti dvyliktąją dalį sutarties sumos. O suteikusioms daugiau paslaugų įsipareigota sumokėti papildomai. 
 
Vis dėlto dalis ligoninių metų gale papildomų pinigų nesulaukė. Dėl to jos kreipėsi į Sveikatos reikalų komitetą. L.S. žiniomis, pernai gydymo įstaigų suteiktų ir ligonių kasų neapmokėtų stacionarinių slaugos paslaugų suma siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Komitete dirbantis Mišriajai parlamentarų grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis ypač kėlė jo vienmandatėje apygardoje esančios Šilalės rajono ligoninės klausimą – jai ligonių kasų įsiskolinimas esą siekia beveik 500 tūkst. eurų. Ši problema taip pat aktuali Pasvalio, Visagino ir dar kelioms regionuose esančioms ligoninėms.  
 
Situacija pražūtinga

„Atsiskaityta su visomis įstaigomis, jokių skolų neliko“, – komitete tikino Valstybinės ligonių kasos (VLK) vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas.

 
Jo teigimu, lėšos gydymo įstaigoms perskirstomos sutarties su TLK apimtyje, kuomet pinigai juda tarp skirtingoms paslaugoms skirtų lėšų eilučių. Kitaip tariant, viršytos paslaugos dengiamos neviršytoms skirtomis lėšomis. Papildomas lėšas „iš išorės“ gydymo įstaigos gali gauti tik tuomet, kai viršijama bendra visas paslaugas apimanti sutarties suma.
 
Toks VLK atstovo paaiškinimas komitete įžiebė aistras. Kai kurių Seimo narių ir komiteto posėdyje dalyvavusių regioninių gydymo įstaigų vadovų teigimu, daugelį metų viršytų stacionarinių paslaugų (pvz., slaugos) nebuvo galima kompensuoti kitoms paslaugoms skirtomis lėšomis. Todėl už papildomai suteiktas stacionarines paslaugas ligonių kasos gydymo įstaigoms kasmet sumokėdavo metų pabaigoje. Tačiau viską esą pakeitė praėjusių metų gruodžio 23 d. neseniai pareigas pradėjusio eiti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytas įsakymas.   
 
„Negalvokite, kad nematome, kad tik gruodžio 23 d. pasirašytame įsakyme padarytas „šokinėjimas tarp eilučių“, – piktinosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
V.Zaksas tikino – tokia tvarka galioja jau nuo kovo, o gruodį pasirašytas įsakymas naujų principų neįvedė.
Komiteto posėdyje dalyvavę gydymo įstaigų vadovai tvirtino priešingai – metų pabaigoje anksčiau galiojusi tvarka staiga buvo pakeista, o tai kai kurias ligonines gali nuvesti į bankrotą. Šilalės rajono ligoninės laikina direktorė Jolanta Milišiūnienė sakė, jog pastaruosius aštuonerius metus už viršytas slaugos paslaugas gydymo įstaiga gaudavo visą sumą: „Metų pradžioje sutartį pasirašydavome žymiai mažesne suma su mintimi, kad mums bus sumokėta metų gale.“
 
Pasikeitusi tvarka, direktorės teigimu, ligoninei gali būti pražūtinga. Optimizmo nesuteikia ir naujos sutarties projektas – Šilalės ligoninei slaugos paslaugoms šiemet numatoma skirti vos 300 tūkst. eurų, kai praėjusiais metais jų suteikta už 598 tūkst. eurų. „Vadinasi, mes pusę slaugos skyriaus uždarome, perpus sumažiname lovų skaičių, atleidžiame daugiau nei pusę darbuotojų. Kur Šilalės pacientai dėsis toliau, nežinome“, – sakė J.Milišiūnienė.
Nuostolių dėl pasikeitusios tvarkos patyrė ir Pasvalio ligoninė. Jos vadovas Rolandas Rastauskas komiteto posėdyje gruodžio 23 d. pasirašytą įsakymą pavadino akibrokštu. „Man keista, kodėl Zaksas sako, jog kovo pirmosios viskas buvo aišku. Kažkodėl TLK to nežinojo ir niekad nesakė. Mes visada būdavome užtikrinami, kad metų pabaigoje viskas bus apmokėta“, – sakė R.Rastauskas.
 
Ministerijai įsakymą pakišo
R.Žemaitaitis susidariusią situaciją vadino pasityčiojimu iš rajoninių ligoninių, o ligonių kasų pateiktą informaciją – klaidinančia. Seimo narys siūlė VLK ir jos atstovų atžvilgiu inicijuoti tarnybinį patikrinimą.

„Sąlygos pakeistos metų pabaigoje. Ministerija akivaizdžiai suklaidinta“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, kartu pažadėdamas kelti VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, V.Zakso bei laikinosios Klaipėdos TLK vadovės Vilmos Stasiulienės moralinės atsakomybės klausimą. V. Zaksas kaltintas neteisingu ir melagingu teisės aktų komentavimu, o V.Stasiulienė – už Šilalės rajono ligoninei skiriamą gerokai mažesnį nei kitoms analogiškoms gydymo įstaigoms finansavimą.

 
Komiteto nariai vienbalsiai priėmė protokolinį nutarimą – ministerijai ir VLK pasiūlyti apmokėti gydymo įstaigoms už pernai suteiktas sutartyje nenumatytas paslaugas, nepaisant metinės sutarties sumos. Ligonių kasos atsiskaitymo planą įpareigotos pateikti iki kovo 15 d. Jei nebūtų reaguojama į komiteto nutarimą, A.Matulas gydymo įstaigas dėl metų gale pakeistų atsiskaitymo sąlygų paragino kreiptis į teismą.
 
A.Matulas negailėjo kritikos VLK atstovams ir kaltino juos empatijos bei socialinės atsakomybės stoka, o atskirai G. Kacevičių – užsispyrimu ir neteisingos informacijos pateikimu. A.Matulo įsitikinimu, apmokėjimo ligoninėms tvarką pakeitęs įsakymas VLK ministerijai buvo tiesiog pakištas.
Jei ligonių kasos iki kovo 15 d. nepateiks atsiskaitymo su gydymo įstaigomis plano, komiteto pirmininkas žada, komitete svarstyti G.Kacevičiaus, V.Zakso ir V.Stasiulienės tinkamumą toliau eiti pareigas.
 
Atsiskaityta su visomis įstaigomis
Kaip reaguos į komiteto nutarimą, nei SAM, nei VLK atstovai konkrečiai nenurodė. Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta į klausimą, kokių žingsnių planuoja imtis SAM, atsakė, jog šiuo metu ministerija vertina komiteto siūlymo įgyvendinimo galimybes.
VLK direktorius G.Kacevičius raštu L.S. pateiktuose atsakymuose teigė, kad VLK poziciją išdėstė Seimo komiteto posėdyje. Tačiau artimiausiu metu su SAM bus svarstoma dėl konkrečių veiksmų.
 
G.Kacevičius tikino – aistrų komitete sukėlęs gruodžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas atsirado kaip tik norint sumokėti įstaigoms, kurios po pirmojo karantino atnaujino paslaugų teikimą ir suteikė jų daugiau, nei buvo numatyta su ligonių kasa pasirašytoje sutartyje. „Įsakymas leido apmokėti ir už tas viršplanines paslaugas, už kurias net ikikarantininiu metu nebuvo mokama (stacionarinės paslaugos) arba mokama tik iš dalies (gydytojų specialistų konsultacijos)“, – sakė VLK vadovas.   
Direktoriaus teigimu, pagal šį mechanizmą atsiskaityta su visomis paslaugas už numatytą sumą viršijusiomis gydymo įstaigomis.
Paklaustas, kodėl Šilalės rajono ligoninė pagal sutartį su TLK gauna mažiau pinigų nei analogiškos gydymo įstaigos, G.Kacevičius atsakė, jog lėšos planuojamos pagal savivaldybės gyventojų duomenis – bendrą jų skaičių ir vyresnių nei 65-erių metų žmonių dalį.
 
Vis dėlto, jeigu su visomis gydymo įstaigomis atsiskaityta, kodėl dalis ligoninių tvirtina metus pabaigusios nuostolingai? Telefonu VLK direktorius pakartojo komiteto posėdyje pateiktą patarėjo V.Zakso atsakymą – už papildomas paslaugas su gydymo įstaigomis atsiskaityta tik tada, kai jų suteiktos paslaugos viršijo bendrą metinę sutarties sumą. Kitu atveju viršytos paslaugos turi būti dengiamos neviršytoms paslaugoms skirtomis lėšomis. Todėl G.Kacevičius teigia, jog pagal šį mechanizmą ligonių kasa Šilalės ligoninei liko ne skolinga, o netgi permokėjo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!