Kaip nepasiklysti?
„Priekinė pusė graži, bet kai įvertini sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, kartais susidaro kitoks įspūdis“, – taip apie įvairius logotipus, šūkius ir pažadus, kuriais kartais linkę piktnaudžiauti gamintojai atsiliepia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Olga Barkovska.
 
Nors maisto produktų ženklinimo taisyklės sukurtos padėti vartotojui išsirinkti tinkamą produktą, jas reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų taisyklių paiso ne visi.
 

„Reikalavimai šrifto dydžiui maisto ženklinime įsigaliojo dar 2014 metais, bet vis dar sulaukiame skundų, kad žmonės neįskaito ant etiketės esančios informacijos. Jei ji keliomis kalbomis, gamintojai norėdami sutalpinti renkasi mažesnį šriftą, nei privaloma, – paaiškino VMVT vyriausioji specialistė Olga Barkovska. – Kartais gamintojai rašo, kad sudėtyje daug vitaminų ir mineralų, bet pasigilinus, jų kiekis net nesiekia 15 proc. referencinės maistinės vertės. Būna kad gamintojas arba tiekėjas parašo, jog produkte „mažiau cukrų“, bet įvertinę maistingumo deklaraciją ir sudėtines produkto dalis pamatome, kad iš tiesų yra visai kitaip.“

 
Bene liūdniausiai gali baigtis klaidinanti ar netinkamai pateikta informacija apie alergenus. „Tai kelia grėsmę gyvybei. Edukuojame šiuo klausimu gamintojus ir bent jau kiek siekia mano atmintis, iš vartotojų skundų dėl to nesame gavę“, – sakė specialistė 
 
Ant nesąžiningo rinkodaros jauko pasimauna ir veganai bei vegetarai. „Daug kas ženklinime naudoja užrašą, kad produktas tinka veganams, tačiau griežto šio ženklo reglamento nėra. Visgi, čia galioja universali maisto teisė, kuri numato, kad užrašas neturi klaidinti. Neseniai aptikome taip paženklintą produktą, kurio sudėtyje yra gyvūninės kilmės želatinos“, – prisiminė O.Barkovska
 
Vieni logotipai ant etiketės yra griežtai prižiūrimi ir sertifikuojami institucijų, kitiems nėra keliami tokie griežti reikalavimai. O kartais patys gamintojai sukuria pritraukiančius logotipus, simbolius ar piešinius apie produkto naudas, kurie nebūtinai atspindi tiesą. Bet dažnai vartotojai šių skirtumų nežino. Kaip susigaudyti, ar produktas tikrai atitinka mitybos poreikius? O.Barkovska pataria vadovautis etiketės informacija ir ypač maistingumo deklaracija.
 
Beje, maisto teisė griežtai draudžia bet kokius užrašus, kurie nurodo į ligų gydymą ir profilaktiką. Bene daugiausiai skundų į VMVT plaukia, kad gamintojai švaistosi nepagrįstais pažadais, esą jų produktas per tam tikrą laiką padės numesti atitinkamą kilogramų kiekį, apsaugos nuo gripo, kovido ir t.t. „Nauda sveikatai turi būti moksliškai įrodyta, o gamintojai ar importuotojai turi gebėti pateikti tai pagrindžiančius mokslinius dokumentus“, – tvirtino O.Barkovska.
 
Atveria kelią į naują rinką
Nuo 2016 metų veikiančios UAB „Geld Baltic“ vadovė Laura Kaziukonienė pasakoja, kad jų produktai jau treti metai ženklinami rakto skylutės logotipu. Ar buvo sudėtinga atitikti reikalavimus jam gauti? „Mūsų atveju ne, nes produktas specifinis: uoga, daržovė, vaisius neturi jokių pridėtinių priedų, todėl atitikti kriterijus buvo paprasta“, – teigė L.Kaziukonienė. Tačiau ar įmonė iš to gauna kokią naudą, pašnekovė nėra tikra: „Nėra kaip pamatuoti, ar nuo tada, kai produktus pradėjome ženklinti rakto skylute, kas nors pasikeitė. Jei atvirai, grįžtamojo ryšio nesulaukėme. Tai darome tiesiog dėl savęs: norime būti tvarūs, teisingi ir mums buvo svarbu turėti šį ženklą.“
 

„Reikia pripažinti, kad žinomumo apie jį Lietuvoje tikrai trūksta. Be to, ženklas neturi jokio užrašo – net jei noriu sužinoti, ką jis reiškia, ar yra lietuviškas, neturiu kaip išgūglinti, nes nežinau, ką suvesti į paieškos sistemą. Tiesą tariant, ne kiekvienas iš piešinėlio ir supras, kad čia rakto skylutė. Ir sugalvok tu man tokį simbolį šiai produktų kategorijai“, – UAB „Geld Baltic“ vadovė Laura Kaziukonienė.

Kitokią nuomonę ji turi apie dar du ženklinimus, naudojamus ant UAB „Geld Baltic“ produkcijos. Tai ES ekologiškų produktų logotipas ir HALAL, rodantis, jog prekė atitinka musulmonų tikėjimo žmonių keliamus reikalavimus. „Šie ženklai tikrai gerai. Jie – tarptautiniai, pirkėjų atpažįstami ir keliantys jiems pasitikėjimą. Jie didina ir pardavimus. ES ekologiško produkto ženklas leidžia prekiauti produktais visose ES ekologiškų prekių lentynose, skyriuose, parduotuvėse, o HALAL – atveria musulmoniškų šalių rinkas. Taigi be šių ženklų minėti pardavimai būtų neįmanomi“, – paaiškino L.Kaziukonienė.
 
Mūsų atsakomybė – padėti, ne klaidinti
UAB „Biržų duonos“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė nuosekliai dirba, kad su klientais sukurtų tvarų, pagrįstą pasitikėjimu ryšį. „Ne tik kaip gamintojui, bet ir kaip vartotojui, man skaudžiausia, kai bandoma manipuliuoti tėvais teigiant, jog produktas „skirtas vaikams“, nors pasižiūrėjus VMVT rekomendacijas vaikų mitybai, didelė dalis taip pozicionuojamų produktų labai toli nuo jų. Tad daug priklauso ne tik nuo mus tikrinančių tarnybų, bet ir nuo gamintojų sąmoningumo, sąžiningumo prieš klientą, – tvirtino N.Kurganovė ir paragino pastebėjus klaidinančius ženklinimus ant pakuotės kreiptis į VMVT. – Lietuvoje turime puikių specialistų, į vartotojų komentarus reaguojama išties greitai.“
 
Produktų be glitimo gamybai keliami griežti reikalavimai, o „Biržų duona“ buvo ir vis dar yra vieninteliai iš didžiųjų kepėjų šalyje, kurie ryžosi šiam žingsniui. „Produktai be glitimo Lietuvoje neturi savo ženkliuko, o tarptautinis ne itin paplitęs. Tad sukūrėme savo ikoną, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad gamintojas turi teisę tai daryti produkto išskirtinumui pabrėžti.
 
N.Kurganovė sutinka su L.Kaziukonienės mintimis apie rakto skylutės logotipą. „Stipresnio išviešinimo ir nuolatinio priminimo stoka turbūt ir yra rakto skylutės ženklo problema. Turime keletą ja paženklintų produktų, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tai prideda didelės vertės klientams. Jiems lengviau apsispręsti, ar pirkti, jeigu pasakome, jog produktas be pridėtinio cukraus, turi daugiau skaidulų ir panašiai, – pasakojo N.Kurganovė ir prisimena, kad vienu metu buvo populiaru rodyti, ko neturi produktas, pavyzdžiui, „be miltų“. – Kaip rinkodaros specialistė rekomenduočiau akcentuoti, kokią naudą produktas teikia, o ne vien fokusuotis į dalykus, kurių jis neturi.“
 
Kilus klausimams dėl produkto savybių ir ženklinimo ant pakuotės N.Kurganovė visuomet pataria kreiptis gamintoją: „Kartais mums irgi sudėtinga nuspėti, kaip klientai interpretuos norimą pasakyti žinutę, tad esu dėkinga, jeigu iš mūsų klientų sulaukiu laiško su patarimais, kur patobulėti.“
Pašnekovė pripažįsta, kad vien uždėti ženkliuko ant pakuotės nepakanka: „Mūsų, kaip gamintojų, atsakomybė – nuolat šviesti vartotojus, padėti jiems, o ne klaidinti. Na, o klientų atsakomybė išlikti aktyviais ir domėtis, ką perka.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!