Sukritikavo ministeriją
„Pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra“, – metinės spaudos konferencijos metu pareiškė šalies vadovas.  
Dar žiemą tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies suaugusiųjų iškėlęs prezidentas sakė, jog pasiekti šiam rodikliui Lietuvoje vakcinų pakanka, tačiau jos nepanaudojamos ir „dūla šaldytuvuose“.
 
G.Nausėda pažadėjo kelti klausimą dėl to, kokį planą paskiepyti daugiau gyventojų iki rudens turi ministerija.
Galiausiai, sukritikavęs SAM taikomas vakcinavimo skatinimo priemones („iš esmės jau yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių niekas nebežiūri“) bei pasigedęs probleminių grupių identifikavimo, prezidentas rėžė: „Jei ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie 70 procentų tikslo.“
 
Asmeniškumais grįsta kritika ar paskatinimas?
G.Nausėdos kritika ministerijai žiniasklaidoje iškart buvo traktuota kaip tiesioginis šalies vadovo nepasitenkinimas ministru Arūnu Dulkiu. Ir ne be pagrindo. Kalbos apie galimą prezidento bei dabartinio sveikatos apsaugos ministro priešpriešą prasidėjo daugiau nei prieš metus, kai praėjusių metų pavasarį G.Nausėda antrajai Valstybės kontrolės vadovo kadencijai nepateikė būtent iki tol šiai institucijai vadovavusio bei priekaištų dėl darbo nesusilaukusio A.Dulkio kandidatūros. 
 
Abejonių dėl A.Dulkio kandidatūros į sveikatos apsaugos ministro postą prezidentui pernai kilo ir formuojant naują Vyriausybę. Paskirti buvusį valstybės kontrolierių ministru G.Nausėda, kaip pats tuomet teigė, nusprendė tik po to, kai būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė už A.Dulkio veiklą prisiėmė asmeninę atsakomybę. 
 

„Žinant priešistorę, peršasi mintis, kad čia labiau veikė asmeniškumai, o ne duomenimis pagrįsta kritika Vyriausybės ir konkrečiai sveikatos apsaugos ministro darbui“, – dėl lėtų vakcinacijos tempų G.Nausėdos išsakytas pastabas SAM komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

 
Politinės komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius mano, kad G.Nausėda po truputį renka argumentus, kuriuos vėliau galėtų panaudoti, išreikšdamas nepasitikėjimą ne tik sveikatos apsaugos ministru, bet ir visa Vyriausybe: „Yra tokia propagandos technologija „atpirkimo ožio ieškojimas“. (...) Prezidentas dėliojasi argumentus, kad diskusijoje su premjere galėtų pasakyti: „Žiūrėkit, ponia premjere, situacija yra pablogėjusi. Jūs padarėte vieną, kitą, trečią, bet jums nelabai pavyksta. Ir kas čia kaltas? Mano vertinimu, kaltas yra ponas sveikatos apsaugos ministras“.“
Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė G.Nausėdos kalboje labiau pastebėjęs ne kritiką ministerijai ar jos vertinimą, bet paskatinimą veikti energingiau bei norą pagreitinti įvykius.
 

„Prezidentas ne tiek kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją, kiek bando paskatinti veikti dar energingiau struktūrą, kuri yra atsakinga už visus su skiepijimu susijusius reikalus“, – mano VDU profesorius Lauras Bielinis, kartu pripažindamas, jog, nesusiformavus šiltesniems tarpusavio santykiams, Prezidentūra A.Dulkio veiksmus stebi atidžiau ir griežčiau nei kitų ministrų.  

 
Atsakinga ne tik ministerija?
„Šiandien visos galimybės ir atsakomybė (už vakcinaciją ir jos skatinimą – red. past.) yra Sveikatos apsaugos ministerijos rankose“, – metinės spaudos konferencijos metu pareiškė G.Nausėda.
L.Ulevičius sutiko, kad būtent Vyriausybei, kuri vadovauja visam procesui, valdo biudžetą, išteklius, ir tenka visa politinė atsakomybė už vakcinacijos procesą bei jo rezultatus.
„Gali būti tik keliamas klausimas, kiek dabartinę valdančiąją daugumą, kuri perėmė vadžias viduryje pandemijos, per antrąjį karantiną, galime objektyviai kaltinti ir reikalauti jos atsakomybės? Vis dėlto manyčiau, kad jau praėjo per daug laiko, kad būtų galima viską versti ant praėjusios kadencijos Vyriausybės ir Seimo“, – teigė komunikacijos ekspertas.
 
Tačiau, pasak R.Vilpišausko, nors pagal Konstituciją sveikatos apsaugos klausimai ir priklauso Vyriausybės kompetencijai, dalis atsakomybės taip pat krenta ant šalies vadovo pečių.
„Jeigu prezidentas aktyviai dalyvauja valdant pandemiją, o jis, bent jau nuo praėjusio rudens, rodo aktyvumą tiek sukviesdamas medicinos ekspertų tarybą, tiek formuodamas bendrą tikslą iki Mindauginių paskiepyti apie septyniasdešimt procentų gyventojų, vadinasi, jis ir pats prisiima atsakomybę už tai, kad tas tikslas būtų įgyvendintas“, – įsitikinęs VU TSPMI profesorius.
 
L.Bielinis mano, kad už vakcinacijos rodiklius atsakomybė tenka ne tik konkrečioms institucijoms, bet ir pačiai visuomenei, o tiksliau – nesiskiepijančiai jos daliai: „Kartais, tiesiog, žmonių nenoras skiepytis sulaužo bet kokią programą, kokia ji bebūtų efektinga. Šiuo atveju nereikia ieškoti kaltų ir politiškai vertinti kurią nors struktūrą arba ministrą.“
Kalbinti ekspertai sutarė, kad pasinaudodamas populiarumu prie vakcinacijos skatinimo per aktyvią viešąją komunikaciją galėtų prisidėti ir pats prezidentas – pavyzdžiui, kreipdamasis į visuomenę ir paragindamas pasiskiepyti neapsisprendusias jos grupes.
 
Ministro kėdei grėsmės nemato
Prezidento kritika A.Dulkiui iškėlė klausimų apie jo ateitį sveikatos apsaugos ministro kėdėje.
„Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – tą pačią dieną po G.Nausėdos spaudos konferencijos žurnalistų paklaustas apie asmeninę atsakomybę ir galimą pasitraukimą, atsakė A.Dulkys.
Vis dėlto kalbinti ekspertai teigė nemanantys, jog sveikatos apsaugos ministras bus tas, kurio galva šiame ministrų kabinete galėtų lėkti artimiausiu metu. 
 
„Ministro tolesnė veikla pirmiausia priklausys nuo premjerės nuomonės apie jo darbą ir rezultatus. Iš ankstesnės Sauliaus Skvernelio Vyriausybės žinome, kad jeigu premjeras nemato pagrindo ministrui trauktis ar dėl kokių nors politinių sumetimų nenori, kad jis būtų keičiamas, prezidentas neturi daug svertų priversti ministrą pasitraukti. Nebent jis gali veikti per viešąją nuomonę“, – teigė R.Vilpišauskas.
L.Ulevičius mano, kad sveikatos apsaugos ministro postas politiniame žaidime šiuo metu yra tam tikra valdančiųjų principinė pozicija.
 

„Jeigu valdančioji koalicija atiduotų A.Dulkį, iš esmės atiduotų daug savo pozicijų. Šiuo atveju A.Dulkys yra tas lakmuso popierėlis, kuris rodo, ar Vyriausybė pasiduoda prezidento spaudimui, ar atvirkščiai – diktuoja sąlygas“, – įsitikinęs politinės komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius.

 
„Įsivaizduokite ministras atsistatydina. Ką tai reiškia? Sustoja visos institucijos veikla arba tam tikrose veiklose institucija nedaro esminių sprendimų, laukia naujo ministro, o tai nėra vienos dienos klausimas. Tos kelios dienos pandemijos bangos metu gali brangiai kainuoti – ligas ir mirtis. Manyčiau, kad šitai puikiai suprasdamas, ministras tikrai neatsistatydins lemiamu momentu“, – svarstė L.Bielinis, kartu manydamas, jog A. Dulkys galėtų atsistatydinti nebent suvaldžius pandemiją, taip simboliškai pademonstruodamas savo poziciją.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!