Kornelija Tiesnesyte: „Drąsus kreipimasis pagalbos visada padeda“

Greta Vanagienė
2019-04-25
Apie Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų patvirtiną pagalbos planą vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, kalbamės su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Kornelija Tiesnesyte.
Kornelija Tiesnesyte: „Drąsus kreipimasis pagalbos visada padeda“
„Ministerijų bendras tikslas - aktyviau šviesti visuomenę, siekiant mažinti stigmą, didinti toleranciją ir pakantumą kitokiems, šalia mūsų esantiems žmonėms“, - teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Faktas
Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trečiadienį patvirtino pagalbos planą vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas.
Dvejų metų veiksmų plane numatyta 16 priemonių – kai kurias ketinama įgyvendinti dar šiemet, kitas – kitąmet. Priemonėmis siekiama stiprinti ankstyvą vaikų autizmo diagnostiką, užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą autizmu sergantiems vaikams, kelti paslaugas teikiančių specialistų kompetenciją. Taip pat – užtikrinti psichologinę pagalbą tėvams, kurie augina autizmu sergančius vaikus.
SAM duomenimis, pernai vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, iš viso buvo 1896, 2017 metais – 1719 vaikai, 2016 metais – 1434 vaikai.
Naujai susirgusių vaikų pernai buvo 710, 2017 metais – 409 vaikai, 2016 metais – 323 vaikai.


- Kokį pagrindinį uždavinį teks išspręsti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai prisidedant prie bendro ministerijų sukurto pagalbos plano autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms?
- Būtina atkreipti dėmesį, kad autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims yra labai svarbu kuo anksčiau jį nustatyti, idant būtų pradėtos teikti įvairiapusės pagalbos priemonės. Dabar šis sutrikimas nustatomas trejų ketverių metų amžiaus vaikams, nors siekiamybė – per pirmąjį gyvenimo pusmetį.
Mes stengėmės ir stengsimės tobulinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, taip pat kviesime užsienio šalių lektorius dalintis patirtimi, kad būtų nuo anksčiau nustatyta diagnozė. 
Taip pat visų mūsų ministerijų bendras tikslas - aktyviau šviesti visuomenę, siekiant mažinti stigmą, didinti toleranciją ir pakantumą kitokiems, šalia mūsų esantiems žmonėms.
 
- Kaip suprantame, tęsite pradėtus darbą. Ar naujų planų pasižadėjote įgyvendinti?
- Taip, šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija steigia metodinį-konsultacinį skyrių Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, kuris nuo rugsėjo turėtų teikti konsultacijas vaikui, šeimai. Pedagogui padėti parengti individualų ugdymo planą, konsultuoti mokyklas, kuriose bus ugdomi autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, telkti naujausias metodines priemones, skirtas ne tik ugdymui, bet ir socializacijai. Ateityje šis skyrius turėtų tapti atskiru metodiniu – konsultaciniu centru.
 
- Kada galima tikėtis pirmųjų vaisių?
- Numatytas pagalbos planas ketinamas įsigyvendinti per dvejus metus. Nors nėra taip, kad imtume dirbti tik nuo dokumento pasirašymo dienos. Kiekviena ministerija, siekdama savų tikslų, dirba daugybę metų, vaikų integracija vysta, nepriklausomai nuo to, ar planas pasirašytas. Bendri darbai atveria naują požiūrį ir pagreitina jau vykstančius procesus. Tikimės atverti platesnį visuomenės požiūrį į kitokius vaikus bei jų šeimas.
 
- Nenutiks taip, kad pasikeitus valdžiai ims ir nuguls visa pasirašyta programa į stalčius?
- Pastaba labai teisinga. Manau, kad tai - bendra problema Lietuvoje. Nors skaudžių ir nepopuliarių temų vengimo tendencija keičiasi. Mes savo ruožtu stengiamės pakeisti ir požiūrį į sportą, praplėsti pasiekiamumą. Nevyriausybinės organizacijos siūlo nenuleisti rankų. Šiuo metu yra geras laikas reikalauti darbų tęstinumo. Jei yra numatyta programa dvejiems metams, akivaizdu, kad reikia pradėti kalbėti ir apie kitą etapą, kas gi bus po to. Planas tam ir skirtas, kad apie konkrečius veiksmus būtų galima kalbėti be užuolankų.
 
- Kalbate apie siekį sumažinti stigmą, didinti toleranciją ir pakantumą negalią turintiems žmonėms. Kokiomis priemonėmis numatoma aktyviau šviesti visuomenę?
- Nors kartais gali atrodyti, kad šnekama gal ir daug, bet tik kalbėdami šią stigmą ir paveiksime. Net jei tai ir neigiama informacija, ji suteikia diskursui aiškumo. Net negatyvus požiūris kelia klausimų, pasvarstymų, priverčia žmogų susimąstyti - galbūt yra ir kita medalio pusė. Bendruomenės išlaisvėjimas ir drąsus kreipimasis pagalbos visada padeda, nes priverčia apie tai diskutuoti.
 
- Iš kokių lėšų ketinate įgyvendinti numatytus tikslus? 
- Biudžetas darbams sudarytas iš Valstybės ir Europos Sąjungos lėšų. 
- Ar suvienijus jėgas tikimasi, kad darbas vyks sklandžiau, gal ministerijos jaus daugiau atsakomybės viena prieš kitą?
- Pradėdami naujus darbus visuomet tikimės sėkmingo jų įgyvendinimų. Visos šalys tikimės, kad įgyvendinus pasirašytą planą autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys sulauks sisteminio, koordinuoto dėmesio ir realios pagalbos tiek kuo anksčiau nustatant diagnozę, tiek vykdant ankstyvąją intervenciją reabilitacijos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ar mokyklose suteikiant individualią programą, teikiant sveikatos ir švietimo pagalbą vaikui, konsultuojant tėvus. Dėl to tikrai džiaugiamės, kad pavyko suvienyti sveikatos, švietimo ir socialinės srities pastangas bendro sutarimo vardan.

Dosjė 
1997 m. G.Stulpinienės vadybos kolegija, verslo vadybininko kvalifikacija
2000 m. Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Sociologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis
2006 m Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, Universitetinės suderintos pirmosios ir antrosios pakopų (vientisosios ) studijos, teisininko profesinė kvalifikacija
2000–2001 m. Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko padėjėja 
2001–2002 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausioji specialistė tarptautiniams santykiams
2002–2006 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės juristė
2006–2013 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja
2013 – 2017 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
Nuo 2017 m.- 2019 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyresnioji patarėja 
Nuo 2019 m. – švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris