Ko nepavyko Amerikos prezidentams, žada pasiekti Europa

www.lsveikata.lt
2021-07-22
„Startuojant naujajam Europos kovos su vėžiu planui ir minint NVI veiklos 90-metį, apima dviprasmiški jausmai, kai pasididžiavimas persipina su nerimu, neteisybės jausmu, bet kartu ir viltimi, kad jubiliejui skirtoje konferencijoje nuskambėję sveikinimų, linkėjimų, pasidžiaugimo žodžiai apramins optimizacijos ir integracijos siekių įsiūbuotas emocijas“, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Ko nepavyko Amerikos prezidentams, žada pasiekti Europa
Per artimiausius 7 metus Europa žada tapti ta pasaulio vieta, kurioje vėžys bus nugalimas, kur nuo vėžio galima išgelbėti 3 mln. žmonių.

Naujasis kovos su vėžiu planas
Per artimiausius 7 metus Europa žada tapti ta pasaulio vieta, kurioje vėžys bus nugalimas, kur nuo vėžio galima išgelbėti 3 mln. žmonių. Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau būtent čia diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir įvyksta  penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio. Pernai Senajame žemyne diagnozuota 2,68 mln. naujų vėžio atvejų ir 1,26 mln. žmonių nuo šios ligos mirė. Paskelbusi naująjį kovos su vėžiu planą Europa vienu prioritetų numato nacionalinių vėžių centrų įkūrimą tose šalyse, kurios, skirtingai nei Lietuva, neturi specializuotų onkologijos mokslą ir klinikinę praktiką jungiančių vėžio centrų.
 
Europos vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi, Tarptautinėje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) 90-mečiui skirtoje konferencijoje sveikindamas NVI darbuotojus, pabrėžė, kad tik vienybė ir komandinis darbas gali padėti įgyvendinti Europos kovos su vėžiu planą. „Man didelė garbė vadovauti Europos vėžio misijai. Per paskutinius dvejus metus kartu su asociacijomis, Europos Parlamentu, Europos Komisija, su ES šalimis narėmis išleidome rekomendacijas dėl prevencinių programų vykdymo, gydymo kokybės, galimybių gauti pačią tiksliausią diagnostiką ir geriausią gydymą, dėl galimybių vėžiu sergantiems Europos gyventojams pagerinti gyvenimo kokybę,“ – sakė prof. W.Ricciardi.

Europos vėžio misijos vadovo nuomone, tik bendrai dirbdami galime pasiekti užsibrėžtų tikslų.
 

„Atminkime, kad kai su vėžiu kovoti bandė Jungtinės Amerikos Valstijos, to padaryti nepavyko nei prezidentui R.Niksonui, nei prezidentui B.Obamai. Dėl vienintelės priežasties: buvo per mažai bendradarbiaujama. Europoje patirtimi dalijamės. Manau, Europa turi galimybę įgyvendinti šią misiją, bet turime veikti kartu. Tai įvyks Europos Sąjungos šalyse, tai įvyks Lietuvoje,“ – teigė Europos vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi.

 
Europos vėžio institutų organizacijos akreditacijos tarybos vadovas prof. Simon Oberst, sveikindamas seniausią Baltijos šalyse akredituotą klinikinį vėžio centrą – Nacionalinį vėžio institutą su 90-mečiu, pabrėžė Europos vėžio centrų svarbą keliant onkologijos paslaugų kokybę Europoje. Europos kovos su vėžiu planas numato, kad iki 2030 metų kiekvienoje Europos valstybėje turėtų būti įsteigtas bent vienas akredituotas Vėžio kompetencijos centras, telkiantis apie save onkologinių paslaugų tinklą. „Kiekvienas europietis, susirgęs vėžiu, turi teisę gauti vienodai kokybiškas paslaugas visoje Europoje. Esate gyvybiškai svarbi Europos vėžio centrų tinklo dalis, atsakinga už kokybiškų paslaugų plėtrą šalyje“, – sakė S. Oberst.
 
Pandemijos pasekmė – blogesnė vėžio statistika

Anot NVI vadovės prof. Sonatos Jarmalaitės, būtent pandemija neabejotinai taps veiksniu, kuris lems dar didesnį sergamumą vėžiu Europoje, taip pat ir Lietuvoje: „Suskaičiuota, kad vien dėl COVID-19 pandemijos Europoje buvo nediagnozuota apie milijoną vėžio atvejų, o kas antras žmogus su įtariamais jo simptomais negalėjo skubiai patekti pas specialistus. Artimiausiais metais gresia onkologinių ligų bumas, tad šiuos metus Europa pradėjo su nauju kovos su vėžiu planu, kurio tikslas – sumažinti mirčių nuo jo skaičių, gyventi ilgiau ir sveikiau.

 
Pasak prof. S.Jarmalaitės, šiandien vienas pagrindinių onkologijos klausimų – sergančiųjų gyvenimo kokybė. „Kiekvienam pacientui svarbu žinoti, jog jis galės sugrįžti į įprastą gyvenimą. Europiniame kovos su vėžiu plane numatyta steigti netolygumų stebėsenos registrą, taip pat įgyvendinti elektroninės pacientų kortelės įdėją, kuri leis žmogui laisvai judėti ES šalyse ir, reikalui esant, kreiptis bei gauti paslaugas bet kurioje šalyje,“ – sako prof. S.Jarmalaitė.
 
Naujojo kovos su vėžiu plano iniciatyvos Lietuvoje – sveikos gyvensenos įtvirtinimas, supratimo apie vėžį didinimas, siekis į vėžio patikros programas įtraukti 90 proc. atitinkamų amžiaus grupių gyventojų, šiuolaikinės vėžio diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumas visiems, onkologinių paslaugų tiklo plėtra bei geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimas vėžiu sergantiems.
 

Pacientams ir Seimui rūpi įstaigos likimas
Pasak N.Čiakienės, kai emocinės paramos vėžiu sergantiems ir psichologinės pagalbos poreikis yra kaip niekad didelis, papildomo nerimo besigydantiems ar stebimiems pacientams sukėlė informacija dėl ketinimo reorganizuoti NVI. „Turbūt retas mūsų ryžtumėmės kapitaliniam geros būklės ir puikiai funkcionuojančio būsto remontui tuo pat metu, kai „ant patalo“ atsigultų tėvai ar į namus reikėtų parsivežti tik gimusius mažylius. Matant medikų pastangas, norėtųsi matyti ir aiškų Vyriausybės planą, kaip bus tvarkomasi su COVID-19 pasekmėmis kovos su vėžiu srityje. Statistika rodo, kad tūkstančiai vėžio atvejų vis dar yra nediagnozuoti, Lietuvoje gydytojai praneša apie seniai nematytų, užleistų onkologinių ligų piką, pirminė sveikatos priežiūros grandinė nebeveikia kaip anksčiau, gydytojai išgyvena pervargimo ir perdegimo sindromus“ – vardijo problemas POLA direktorė Neringa Čiakienė.
 
Kad Nacionalinis vėžio institutas privalo išsaugoti vientisumą ir veikti kaip savarankiška įstaiga, akcentavo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas: „Sunku būtų įsivaizduoti onkologinę pagalbą be jūsų instituto. Šitas jubiliejus sutinkamas esant tam tikrai įtampai. Seimo Sveikatos reikalų komitetui atstovauju šeštą kartą, todėl žinau, kad absoliučiai visose kadencijose buvo bandymų jus sujungti, prijungti, apjungti. Ir štai prieš kelerius metus atsirado įstatymas, kuriuo buvo įteisintas įstaigos statusas. Šiandien jūsų steigėjas yra ir Švietimo, mokslo ir sporto, ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Netrukus tapsite viešąja įstaiga. Tai irgi užtikrins tam tikrą jūsų finansinį stabilumą. Todėl prašyčiau ir premjerės, ir Sveikatos apsaugos ministro bent vieną kadenciją leisti šitai įstaigai pagalbą ligoniams teikti ramiai. Ypač per pandemiją,“ – kalbėjo A.Matulas.


 
Pacientų balsas
POLA direktorė Neringa Čiakienė:

- Aš išties tikiu, kad mes visi siekiame tų pačių tikslų: kuo geresnių gydymo rezultatų susirgusiems. Visgi tai nėra lengvai pasiekiama. Šiame procese persipina tokie veiksniai kaip kokybiško ir veiksmingo gydymo prieinamumas, būtiniausių vaistų įperkamumas, novatoriškų terapijų, procedūrų, klinikinių tyrimų plėtra. Ne mažiau svarbus ir pacientų pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema, pasitikėjimas savo gydytoju, sąmoningas įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese.
 
Visgi mūsų apklausa rodo, kad tik ketvirtadalis pacientų žino, kaip įsitraukti į savo sveikatos priežiūros ar gydymo procesą. Daugiau kaip pusei jų sunku suprasti gydytojo pateikiamą informaciją, trečdalis neišsako nuomonės dėl paskirto gydymo. Nors tyrimai rodo, kad aktyvus pacientų įsitraukimas ne tik padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų, bet ir apsprendžia sklandesnę sveikatos priežiūros sistemos veiklą, trumpina laukimo eiles ir padeda pasiekti geresnį lėtinių ligų valdymą, pasigendame Vyriausybės dėmesio pacientų edukacijai ir jų sveikatos raštingumo gerinimui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Vyrai jau verkia

    Nors visuomenėje apie vyrų psichoemocinę sveikatą kalbama drąsiau ir garsiau, statistika liudija, kad emocinių sunkumų slegiami vyrai nėra linkę kreiptis pagalbos. Visgi pirmasis žingsnis jau žengtas – kino salėse vyrai išdrįsta parodyti ir džiaugsmą, ir ašaras.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris