Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) turi plačias galimybes naudodami pažangią šiuolaikišką įrangą diagnozuoti bei gydyti įvairias galvos smegenų ligas. „Jei pacientas patenka į mūsų universitetinio lygio ligoninę, gali būti ramus: jo sveikatos problema bus išspręsta parenkant geriausius ir jam tinkamiausius diagnostikos bei gydymo metodus“, – sutartinai tvirtina Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai.
Didelės neurochirurgų galimybės
Kaip pasakoja Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Antanas Gvazdaitis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos įvairaus profilio neurochirurginės operacijos: nuo paprastesnių periferinių nervų ir stuburo, iki pačių sudėtingiausių galvos smegenų operacijų. Dalis jų, prisiliečiant prie žmogaus centrinio kompiuterio – galvos smegenų, – ypač sudėtingos, reikalauja didelio preciziškumo ir kartais gali užtrukti keletą ar keliolika valandų.
Neurochirurgijos klinikoje atliekamos operacijos dėl galvos ir nugaros smegenų navikų, aneurizmų, malformacijų, insultų, traumų, stuburo diskų išvaržų bei periferinių nervų ligų, naudojant šiuolaikines technologijas.
„Neurochirurgijos klinikoje apimame visą spektrą galvos smegenų patologijos operacijų, pradedant paviršiniais ir giluminiais navikais, plyšusiomis ir neplyšusiomis arterinėmis aneurizmomis, insultais, periferinėmis nervų ligomis. Netgi esame operavę smegenų kamieno navikus, kavernomas. Tarp sudėtingesnių atvejų – giluminiai navikai: meningiomos, vestibulinės švanomos, smegenų skilvelių ir kamieno patologija. Praktiškai gydome visą neurochirurginę patologiją naudodami naujausias šiuolaikines technologijas“, – apie plačias klinikos galimybes kalba Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Antanas Gvazdaitis.
Per metus KUL atliekama per 1,2 tūkst. įvairaus profilio neurochirurginių operacijų. Kelių dešimčių darbo patirtį sukaupęs neurochirurgas su kolegomis yra įvaldęs neuroendoskopijos ir neuronavigacijos metodikas, operuojant sudėtingą giluminę galvos smegenų patologiją. Taip pat yra įsisavinęs galvos smegenų kraujagyslių patologijos ultragarsinės ir angiografinės diagnostikos metodus.
„Mūsų galimybės yra didelės – ne mažesnės nei Kauno ir Vilniaus klinikų. Kai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo kuriama mūsų klinika, skirtos didelės investicijos įsigyjant geriausias pasaulyje technologijas: itin geras mikroskopas ir mikrochirurginė technika, neuroendoskopas, neuronavigacijos sistema, intraoperacinis neuromonitorius, ultragarsinis aspiratorius ir kt. Svarbu ir gera radiologinė diagnostika: kompiuterinė bei magnetinio rezonanso tomografijos, skaitmeninė angiografija. Įsigiję naujausias technologijas, tobulinęsi garsiose užsienio klinikose pradėjome intensyviai operuoti. Pradžioje net Kaunas ir Vilnius nebuvo taip įsigilinę neuroendoskopinių operacijų srityje, kuomet endoskopo pagalba smegenų gilumoje gali atlikti operaciją per mažą angutę“,
– pasakoja A.Gvazdaitis.
Į pagalbą gydytojams onkologams
Puikūs rezultatai pasiekiami ir neuroonkologijos srityje. Klinikos vadovas pastebi, kad daugėja metastazinių navikų – į smegenis išplitusių iš kitų organų (plaučių, krūties, inkstų ir kitų lokalizacijų).
„Jei paimsime patį piktybiškiausią naviką – multifokalinę glioblastomą – tai ketvirto laipsnio pirminis pačiose smegenyse pradėjęs augti navikas, be aiškių ribų, navikinės ląstelės infiltruoja audinį netgi keletą centimetrų už matomų tyrime naviko ribų. Gydant šiuos navikus kol kas nieko itin stebuklingo nepasiekta. Nuo glioblastomos mirė vienas paskutinių Kenedžių dinastijos atstovų – Robertas Kenedis. Priėmimo metu įvyko priepuolis, medikai nustatė glioblastomą, nors jis gavo geriausią pasaulyje gydymą, protonų pluošto terapiją, kuri tik dabar plinta Europoje, teišgyveno pusantrų metų.
Tad jeigu glioblastomos neoperuotum ir nebūtų papildomo gydymo – radioterapijos, – nuo diagnozės nustatymo pacientas išgyventų vos kelis mėnesius. Kuomet operacijos metu pašalinamas navikas, be to, taikomas ir kitas kompleksinis gydymas – radioterapija, chemoterapija – žmogaus gyvenimas pratęsiamas metais. Yra buvę, kad išgyvena ir ketverius penkerius“,
– sako A.Gvazdaitis, pridurdamas, kad gydant piktybiškiausią smegenų vėžį galimybės taip pat didėja.
Kiti navikai – mažiau piktybiniai, tad ir gydymo rezultatai ženkliai geresni. Pasak klinikos vadovo, anksčiau dalis smegenų gilumoje esančių gerybinių navikų buvo laikomi neoperuojamais. Tad matydamas, kaip žmogui blogėja, beveik nieko negalėdavai padaryti. „Šiuo metu turimos naujausios technologijos įgalina giluminius gerybinius navikus pašalinti ir ligonis gali ilgai bei kokybiškai gyventi“,
– progresu ir pagerėjusiais rezultatais džiaugiasi A.Gvazdaitis.
Smegenų navikus naikina kombinuota terapija
„Pagrindinis metodas, kuris yra naudojamas gydant smegenų navikus – neurochirurgija. Operacija yra daugumos pirminių smegenų navikų pradinis gydymo būdas, jei tik navikas ar bent jo dalis gali būti pašalinta nepažeidžiant aplinkinių smegenų sričių. Tačiau kai kurie smegenų navikai nereikalauja atlikti operacijos nedelsiant arba jos gali nereikėti visai. Gerybiniai smegenų navikai ( jei juos galima taip vadinti) turi aiškias ribas ir pašalinti paprastai nesikartoja. Nors jie nesibrauna į aplinkinius audinius, tačiau gali spausti jautrias smegenų sritis.
Piktybiniai smegenų navikai gali sutrikdyti gyvybines funkcijas ir dėl to yra pavojingi gyvybei. Jie linkę greitai augti ir skverbtis į gretimus audinius, struktūras, kurios labai svarbios organizmo funkcionavimui. Jei gerybinis smegenų navikas auga gyvybiškai svarbioje smegenų zonoje ir trikdo gyvybines funkcijas, jis kartais laikomas piktybiniu (nors ir neturi vėžinių ląstelių). Pavyzdžiui, kai kurių žemo laipsnio glijomų elgsena gali būti tik atidžiai stebima (ar navikas nedidėja, ar neatsirado simptomų), kai kurios jų gali būti gydomos vien radioterapija. Reti smegenų navikai, kaip limfoma ar germinoma, kartais gydomi atliekant radioterapiją ir chemoterapiją, netaikant operacinio gydymo. Smegenų navikų chirurginių intervencijų apimties diapazonas gali būti nuo naviko biopsijos (siekiant nustatyti naviko rūšį) iki didelės apimties naviko pašalinimo operacijos.
Blogos eigos ar agresyvios smegenų navikų formos gydomos nedelsiant, nes gydymo atidėjimas gali sukelti neatsistatomus funkcijų sutrikimus. Tuomet prognozės yra blogos. Tokiais atvejais pacientams reikalingas ne tik neurochirurginis gydymas, bet ir pooperacinis radiochemoterapinis gydymas, kuris gali būti tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesiai. Tad jiems gydyti visada reikalinga kombinuota terapija. Žinoma, jeigu leidžia bendra paciento būklė“,
– pabrėžia Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas Alvydas Česas.
Anot jo, KUL turi visas galimybes taikyti tiek kombinuotą gydymą čia pat ligoninėje, tiek galimybes pradėti ankstyvąją reabilitaciją. Dažnai tokiems pacientams pooperaciniu laikotarpiu reikia mokytis iš naujo kalbėti, vaikščioti ir atlikti elementarius apsitarnavimo pratimus. Juolab kad pacientų sergamumo amžius yra ženkliai jaunesnis, palyginti su kitų lokalizacijų navikais.
„Mes turime visas galimybes: puikius neurochirurgus, jų komandą, naujausią aparatūrą, kuria galime pacientus saugiai operuoti, onkologus radioterapeutus ir chemoterapeutus, gydytojus reabilitologus, logopedus, kurie bendromis pastangomis gelbėja ir suteikia vilties kokybiškai gyventi smegenų navikais sergantiems pacientams. Smegenų navikai turi ryškią savybę atsinaujinti, tuomet taikoma tik chemoterapija ir retais atvejais pakartotinė radioterapija, tad labai svarbi yra nuolatinė stebėsena ir, esant reikalui, neatidėliotinos pagalbos ir gydymo suteikimas. Šie pacientai sąlyginai jaunesni žmonės, todėl jų sugrįžimas į visuomenę, šeimas yra labai svarbus. Tik komandinis, sklandus tarpdisciplininis bendradarbiavimas gali dovanoti pacientams gyvenimo kokybę net ir sergant tokiais sudėtingais kaip smegenų navikais“ – pasakoja Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas Alvydas Česas.
Aneurizmos – it tiksinti organizmo bomba
„Galvos smegenų arterijų aneurizma – galvos smegenų arterijos sienelės išsiplėtimas. Mes, kaip neurochirurgai, dažniausiai susiduriame su maišine aneurizma, kuri formuojasi smegenų arterijų šakojimosi vietose. Maišinės aneurizmos skirstomos į mažas, vidutines, dideles ir gigantines. Paprastai mažos, vidutinės ir netgi didelės, kol neplyšta, nesukelia jokios simptomatikos, o gigantinės jau gali lokaliai spausti smegenis ir sukelti neurologinius simptomus.
Pastaruoju metu, atsiradus modernioms neinvazinėms diagnostikos priemonėms, gana dažnai pacientams atliekama magnetinio rezonanso tomografija dėl įvairių klinikinių simptomų arba nusiskundimų ir neplyšusios aneurizmos yra aptinkamos dažniau“,
– pasakoja KUL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas dr. Danius Liutkus.
Plyšus aneurizmai, kai kraujas išsilieja po voratinkliniu smegenų dangalu, žmogus dažniausiai skundžiasi staigiu galvos skausmu, kuris nupasakojamas kaip pirmą kartą gyvenime juntamas toks stiprus. Jis gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos baimės. Plyšimo metu gali sutrikti sąmonė ir dalis pacientų į gydymo įstaigą pristatomi jos neatgavę. Statistika negailestinga: remiantis tyrimais, bendrojoje populiacijoje aneurizmos smegenyse plyšta vidutiniškai kas dešimtam iš 100 tūkst. gyventojų per metus. Apie 30 -45 proc. aneurizmų plyšimų baigiasi paciento mirtimi, apie pusė išgyvenusiųjų lieka neįgalūs.
Ar ligonio gyvybė bus išgelbėta, pasak D.Liutkaus, dažniausiai priklauso nuo pakraujavimo dydžio ir sąmonės būklės atvykus į ligoninę.
„Įvertinus susirgimo pradžią, nusiskundimus, sąmonės būklę, atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir nustatoma, ar yra kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu. Jei nustatome kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu ir įtariame, kad gali būti plyšusi aneurizma, pacientas stacionarizuojamas į mūsų ligoninės Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių, kur atliekami tolesni išsamūs tyrimai. Jei paciento sąmonė sutrikusi, jis iš karto keliauja į Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių.
Dažniausiai pirmo pasirinkimo tyrimas yra kompiuterinė angiografija. Kitas būdas – intervencinė angiografija, kuomet per kirkšninę arteriją įvedamas zondas į galvos smegenų kraujagysles, tada suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri užpildo kraujagysles ir aneurizmos maišą.
Kompiuterinės angiografijos metu kontrastinė medžiaga suleidžiama į veną ir galvos smegenys nuskenuojamos kompiuteriniu tomografu, tuomet atliekamos ir įvertinamos smegenų kraujagyslių rekonstrukcijos“,
– pasakoja neurochirurgas.
Pasak D.Liutkaus, gydymo esmė – „išjungti“ aneurizmą iš kraujotakos: „Taikomas tiek chirurginis gydymo metodas, kurį atlieka neurochirurgas atverdamas kaukolę ir specialiais titano lydinio spaustukais suspaudžiantis aneurizmą, tiek aneurizmos endovaskulinė embolizacija neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle nukeliauja iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacines spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Gydymo metodo pasirinkimą lemia aneurizmos vieta, dydis, ligonio būklė.
„Plyšus aneurizmai, šios „išjungimo“ operacija apsaugo nuo pakartotinio plyšimo, kuris būna žymiai pavojingesnis ir lemia sunkesnes komplikacijas bei blogas ligos išeitis, nes galvos smegenyse išsiliejęs kraujas gali padaryti daug žalos“, - sako Neurochirurgijos skyriaus vedėjas dr. Danius Liutkus.
Neurochirurgai dažniausiai renkasi atvirą operaciją, intervenciniai radiologai – uždarą. Kiekvienas būdas turi savo pliusų ir minusų. Ne visas neplyšusias aneurizmas reikia iš karto operuoti. Kurios yra mažos, nedidelės, jas galima stebėti, atlikti kontrolinius tyrimus, jeigu ta aneurizma auga, didėja, tada galvoti apie jos gydymą. Kai plyšimo rizika yra didelė, rekomenduojamas jos „išjungimas“, nes tiek išgyvenamumas, tiek ligos pasekmės žymiai geresni.
Radiologai – nepamainomi pagalbininkai
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami aukšto lygio radiologijos tyrimai, be kurių neįsivaizduojama šiuolaikinės medicinos diagnostika ir gydymas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas diagnostikos technologijoms diegti bei moderniai diagnostinei įrangai atnaujinti.
„Kadangi mūsų ligoninė turi itin stiprų Neurochirurgijos skyrių, pacientus, patyrusius galvos traumas, Klaipėdos apskrityje pristato tiesiai pas mus, į Klaipėdos universitetinę ligoninę, ir dienos, ir nakties metu. Jeigu pacientas nuvežamas į kitą gydymo įstaigą ir ten jam yra nustatoma sudėtinga galvos trauma, dažniausiai toks pacientas perkeliamas į mūsų gydymo įstaigą“, - sako Radiologijos skyriaus vedėjas Igoris Kniaževas.
„O pagrindinė galvos smegenų ligų diagnostika – kompiuterinė tomografija. Mūsų įstaiga turi šiuolaikišką 128 pjūvių kompiuterinį tomografą, kuris faktiškai eksploatuojamas visą parą. Kadangi tyrimas – greitas, patogus, jį atlikus gerai matoma smegenų būklė, hematomos, išeminiai ar potrauminiai pakitimai, kaulų lūžiai galvos srityje. Klaipėdos universitetinė ligoninė turi aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie iš karto konsultuoja. Jeigu kyla neaiškumų, galima atlikti magnetinį rezonanso tyrimą diagnozei patikslinti“, – pasakoja Radiologijos skyriaus vedėjas Igoris Kniaževas, kalbėdamas apie galvos smegenų ir sužalojimų radiologinę diagnostiką.
Kaip pasakoja skyriaus vedėjas, šiuolaikiška kompiuterinė tomografija leidžia tiksliai diagnozuoti galvos navikus. „Atvyksta daug pacientų su galvos smegenų kraujagyslių aneurizmomis, išeminiais pakitimais insulto atveju. Jeigu pakitimai nestiprūs ar jų išvis nėra daug, pacientas išleidžiamas ambulatoriniam gydymui. O jeigu kas nors rimta, iš karto guldomas į skyrių ir netgi operuojamas“,
– sako skyriaus vedėjas, akcentuodamas, jog radiologai yra nepamainomi įvairių sričių medikų pagalbininkai.
Kraujagyslių tinklas – kaip metro sistema
KUL Diagnostikos departamento Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos sudėtingiausios diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros kraujagyslių susiaurėjimo, užsikimšimo, aneurizmos, onkologinių, insulto, nervų sistemos ir kitų ligų atvejais.
Diagnostinės intervencinės angiografijos metu suleidžiama rentgenokontrastinė medžiaga tiesiai į kiekvieną tiriamos srities arteriją ir specialios įrangos – angiografo – pagalba fiksuojami pakitimai.
„Intervencinių radiologų atliekama angiografija dėl didelio informacijos tikslumo iki šiol laikoma „auksiniu standartu“, į kurį lygiuojasi tokie neinvazyvūs tyrimai kaip kompiuterinės tomografijos angiografija bei magnetinio rezonanso angiografija. Minimaliai invazyvios procedūros metu atliekama vietinė nejautra. Pacientas išlieka sąmoningas, o mes gauname itin daug vertingos diagnostinės informacijos, individualios kiekvienu ligos atveju. Tyrimą galime atlikti iš įvairių rakursų. Darbas nėra toks rutiniškas, kaip atliekant kitus tyrimus, kuomet galvos smegenys pagal standartizuotą protokolą radiologijoje skenuojamos vienodai, o diagnostinės įrangos užfiksuotas vaizdas – statiškas. Intervencinių radiologų atliekamas tyrimas – gyvas, jautrus, specifiškas ir nepaprastai išsamus“, – palygina Radiologijos klinikos intervencinis radiologas Algimantas Šimkaitis.
Atlikdami gydomąsias procedūras intervenciniai radiologai talkina kolegoms onkologams, neurochirurgams prieš piktybinių darinių operacijas. Pasak A.Šimkaičio, naviko kraujagyslių embolizacija iš esmės sumažina operacijos trukmę ir jos apimtis, padeda išvengti rimtų komplikacijų. Taip pat atliekamos galvos smegenų aneurizmų, malformacijų (įgimti kraujagyslių rezginiai, kurie taip pat kaip aneurizmos turi pavojų plyšti) endovaskulinės embolizacijos mikrospiralėmis, mikrodalelėmis, specialiais stentais ir klijais.
„Žmogaus kraujagyslių tinklą prilyginame metro sistemai, kur daug stotelių ir per miestą plačiai išsiraizgęs linijų tinklas. Intervencinių radiologų uždavinys – per stambią šlauninę arteriją patekti į kraujagyslių žemėlapį ir tada galime nukeliauti į bet kurią kūno vietą, kur yra kraujotaka, – nuo pakaušio iki pirštų galiukų kojose.
Onkologinės ligos atveju atliekame priešoperacines embolizacijas, kuomet „uždarome“ perteklines kraujagysles į naviką. Visiškai pasikeičia neurochirurginės operacijos kokybė, kai navikas jau be kraujo, sumažėjęs: ir komplikacijų mažiau, ir pati operacija ženkliai trumpesnė. Taip pat intervenciniai radiologai atskirais atvejais galėtų atlikti gydomąsias procedūras, kai nustatytos galvos smegenų aneurizmos ir jų „pusseserės“ – kraujagyslių rezginiai – arterioveninės malformacijos“,
– pasakoja A.Šimkaitis.
Endovaskuliniu būdu gydant aneurizmas ar arteriovenines malformacijas gali nebeprireikti atviros galvos operacijos, žymiai mažesnis paciento traumavimas, nepalyginti mažesnė infekcinių komplikacijų rizika, pacientas greičiau išrašomas iš stacionaro.
„Kadangi mūsų atliekamos gydomosios procedūros yra tikslesnės ir ilgiau trunkančios, pacientui dėl patogumo ir saugumo atliekama pilna narkozė, o procedūra su pasiruošimu gali užtrukti iki kelių valandų. Jos metu užembolizuojame galvos smegenų kraujagysles: iki ligos vietos nukeliaujame naudodami subtilesnius instrumentus. Juos vadiname mikrokateteriais, mikrovielomis, o kraujo besipildančią aneurizmą „išjungiame“ specialiomis nedidelėmis spiralėmis arba specialiais klijais, apsaugodami nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Lieka gražus kraujagyslių piešinys, o jų patologija išgydoma be pjūvių, be atviros neurochirurginės operacijos“,
– šio metodo privalumus akcentuoja A.Šimkaitis.
Kai kuriais atvejais minimaliai invazyvi intervencinės radiologijos procedūra yra daug priimtinesnė pagal paciento būklę negu atvira chirurginė operacija. Tais atvejais, kai galvos smegenų kraujavimas, sukeliamas aneurizmos, yra neurochirurgiškai nepasiekiamoje vietoje, endovaskulinė neuroembolizacija būna vienintelis gydymo metodas. Sprendimas, koks metodas yra tinkamesnis, priimamas kolegialiai, multidisciplininio konsiliumo metu, apsvarsčius visas diagnostines ir gydymo galimybes kiekvieno konkretaus paciento ligos atveju.
„Jeigu pacientas patenka į mūsų universitetinio lygio ligoninę, jis gali būti ramus – jo sveikatos problema bus išspręsta parenkant geriausius ir jam tinkamiausius diagnostikos bei gydymo metodus.
Visos mūsų procedūros – dėl ko ir vadinamos intervencine radiologija – atliekamos kontroliuojant angiografu, kompiuteriniu tomografu arba ultragarsu. Pavyzdžiui, esant onkologinei ligai radiologinio tyrimo metu kompiuterinio tomografo pagalba galime ne tik matyti naviką, bet ir paimti biopsiją. Arba, atsižvelgiant į laiką, pagal protokolus, jei konsiliumas nusprendžia, kad galima ir saugu, ūmaus insulto atveju galime pašalinti trombą ir jis nebespėja pridaryti žalos bei atkuriama galvos smegenų kraujotaka“,
– apie neišsemiamas galimybes pasakoja A.Šimkaitis.
„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stacionarizuojami pacientai, sergantys hemoraginiu insultu, tai yra kraujo išsiliejimas į smegenis, nes KUL teikia stiprią neurochirurginę pagalbą. Taip pat mūsų ligoninėje gydomi insultą patyrę pacientai, kuriems jau nebetinka ūmi trombolitinė terapija“, - sako gydytoja neurologė Zita Bertašienė.
„Galimybės padėti tokiam pacientui priklauso nuo daug priežasčių – nuo gretutinių ligų, rizikos veiksnių korekcijos, nuo paciento smegenų potencialo, nuo paciento galimybių dalyvauti pirminiame reabilitacijos etape. O esant hemoraginiam insultui būtina kontroliuoti kraujospūdį ir smegenų edemos vystymąsi. Viena iš problemų, kad pacientai į stacionarą patenka pavėluotai“, – sako gydytoja neurologė Zita Bertašienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: