- Kiek prezidentas gali kištis į šalies vidaus politiką, ar jo rankose grynai tik santykiai su užsienio valstybėmis?
- Prezidentas turi didelę galią. Ko nedraudžia Konstitucija, tą jis gali daryti. Manau, dauguma prezidentų ir ypač dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kažkodėl vengė labiau įsitraukti į vidaus ginčus arba vidaus politiką. Nors prezidentė buvo laikoma itin drąsia ir ryžtinga, vidaus politikoje ji buvo ganėtinai baikšti. Prezidento galimybės, manau, labai plačios. Jis gali sukviesti žmones, tai yra dažnai siunčia savo patarėjus, tada laukia, kaip priimamas sprendimas. Tuomet arba priima įstatymą, arba jį vetuoja. Prezidentas galėtų pats kelti svarbius klausimus, sukviesti Seimo vadovus bendram pasitarimui ir netgi bandyti formuoti konsensusą. Tad yra didelių galimybių. Ypač jei prezidentas turi šiek tiek didesnį palaikymą Seime.
 
- Ko nors tikėtis iš naujojo šalies vadovo galės tie, kurie laukia didesnių pensijų ar didesnių atlyginimų?
- Prezidentė dažnai pasisakydavo, kad reikia didinti pensijas ir atlyginimus. Bet ji nepasakė, iš kur ateis pinigai. Ir jei nori didinti pensijas, reikia daugiau finansų bei konkrečiai nurodyti, kokius mokesčius didinti, pavyzdžiui, įvesti tikrus progresinius mokesčius arba nekilnojamojo turto mokestį ir panašiai. To nebuvo daroma. Sakydavo, reikia daugiau lėšų socialiniams reikalams, bet neparodė, iš kur tie pinigai atsiras. Prezidentė tą aiškiai gali padaryti.
 
- Minėjote, kad dabartinė šalies vadovė tarsi baidėsi vidaus politikos. Bet ko jai bijoti?
- Dauguma prezidentų nori išsaugoti savo politinį kapitalą. Tie vidaus ginčai kalbant apie mokesčius, pensijas, atlyginimus... Ką nors lengvai padarai ir viena grupė bus nepatenkinta. Staiga jie išsirikiuos galimai į priešų stovyklą. Jei negali išvengti tokių mūšių, patogu jų vengti. Taip ir buvo daroma.
 
- Jūsų vertinimu, šie prezidento rinkimai, kurių antrasis turas vyks jau sekmadienį, – švarūs?
- Turiu pripažinti, ilgėlesnį laiką nebuvau Lietuvoje, bet, kiek mačiau, tai yra švarūs rinkimai. Nes ir pagrindiniams kandidatams yra pakankamai svarbu, kad jie būtų laikomi skaidrūs bei sąžiningi. Jei ir būtų kokių nors nusižengimų, manau, - smulkių, tikrai nedideliu mastu.
 
- Kam prognozuojate sėkmę prezidento rinkimuose: ar bus intriga - vienas išsiveržia, kitas jį vejasi?
- Tikrai nenoriu tuščiai spėlioti. Visaip gali būti. Laimės vienas arba kitas.
 
- Kaip galvojate, kiek turės įtakos rinkimo rezultatams tai, jog vienas kandidatų demonstruoja ypatingą meilę gyvūnams, kita kandidatė – sunkiai sergančios mamos slaugą?
- Sunku pasakyti. Tai gali paveikti kai kuriuos rinkėjus. Bet manau, kad vis tiek mažesnį nuošimtį. Mes ne visi mylime šuniukus.
 
- Tad augintinis šeimininkui Gitanui Nausėdai neišloš papildomų balsų?
- Nežinau. Man būtų gaila, jei šuniukas turėtų didesnį vaidmenį. Ne dėlto, kad nemyliu šuniukų. Bet renkant prezidentą, reikia vertinti rimtesnius dalykus.
 
- Sakykite, kodėl taip nepasisekė premjerui Sauliui Skverneliui ir jis iškrito iš tolesnės kovos dėl prezidento posto?
- Labai paprasta. Jau nuo gruodžio mėnesio „valstiečiai“ ir Vyriausybė daro visokiausių klaidų, pradedant mokytojų streiku, - netinkamai reagavo ir tuomet atleido tris ministrus. Tada prasideda grasinimai, kad jei nelaimėsime, tuomet pasitrauksime. Tokie pasakojimai, kad jeigu tu nebalsuoji už mane, tai yra už „valstiečius“, balsuoji už piktąjį Vytautą Landsbergį ir konservatorius. Tai tikrai nerimta. Galbūt buvo nerimta rinkimų programa, buvo daug klaidų, panikos, grasinimų. Jie (valdantieji – red.) faktiškai šovė sau į koją. Ir apskritai Saulius Skvernelis neturėjo kandidatuoti. Jau gruodžio mėnesį buvo aišku, kad jo populiarumas smukęs. Ir jis turėjo pasilikti premjerystėje, o apie prezidento postą galvoti kitu laiku. Žmonės yra ambicingi. Manau, kad jis tiesiog neapskaičiavo savo galimybių.
 
- Kaip galvojate, kokia bus jo tolesnė karjera: jis pasiliks politikoje ar iš jos išeis?
- Manau, kad pasiliks. Bet žinodamas jo ūmų būdą ir kartais norą pasirodyti, kad jis – neprognozuojamas, gali trenkti durimis. Bet manau, kad yra devyniasdešimt penkių procentų tikimybė, kad jis pasiliks.
 
- Kita tema. Kodėl gyventojai taip nesusidomi Europos Parlamento rinkimais, kurie vyks kartu su prezidento rinkimų antruoju turu, ir vangiai eina į juos balsuoti?
- Taip, nes Europos Parlamentai jokio vaidmens realiam gyvenimui neturi. Ir Europos Sąjungoje turi tokį neaiškų vaidmenį. Čia yra grožio konkursas, ir taškas. Jei tu paklaustum Lietuvos žmonių, kas yra Manfred Weber, žinotų vos keli procentai.
 
- Kaip galvojate, ar žinotų, kas yra tie išrinktieji, kurie mums atstovauja Briuselyje, ar įvardintų jų pavardes?
- Lietuvos gyventojai iš tų vienuolikos gal ir išvardintų kokius penkis šešis ir tuos, kurie buvo prieš penkerius ir prieš dešimt metų.
Europos Parlamentas yra tokia neaiški institucija, neaiškus jos poveikis, bet manau, kad kai kurie mūsų europarlamentarai kaip Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Laima Andrikienė yra šį tą pasiekę. Ar kokį nors konkretų didelį įnašą davė, - tikrai abejoju. Bet jie leidžia susidaryti teigiamą įspūdį apie Lietuvą. O kiti - ne.

---

 
Dosjė
Filosofo Juozo Girniaus (1915–1994) sūnus. Emigravęs į JAV, Kęstutis Girnius baigė studijas Harvardo universitete, 1977 m. Čikagos universitete apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie etikos logines problemas. Jis yra vadinamosios analitinės filosofijos auklėtinis.
1978 m. dėstė filosofiją Čikagos Ruzvelto universitete. Vėliau savo darbą ir veiklą susiejo su Lietuva. 1979 m. pradėjo dirbti „Laisvės radijuje“, o 1984–2003 m. „Laisvosios Europos radijuje“ – iš pradžių Miunchene korespondentu, vėliau Prahoje – „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos ir centrinių žinių tarnybų direktorius, apžvalgininkas. Parengė per 30 studijinių straipsnių tyrimų skyriui.
Pirmasis užsienyje išleido analitinį darbą apie rezistenciją Lietuvoje „Partizanų kovos Lietuvoje“. 1977 m. Čikagos universitete apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie etikos logines problemas. Jis yra vadinamosios analitinės filosofijos auklėtinis.
Nuo 2007 m. VU TSPMI dėstytojas, docentas. Dėstomi kursai – Nacionalizmas ir jo apraiškos Vidurio ir Rytų Europoje, Holokaustas Vidurio ir Rytų Europoje, Karo ir taikos dorovinės problemos. Moksliniai interesai – Dorovės ir politikos filosofija, Nacionalizmas, Partizanų pasipriešinimas.
Nuo 2000 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!