Neliko priedų
„Su baime galvojam, kas bus toliau. Nežinome, ar pavyks tęsti darbą Kelmėje“, – sako Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Sandra Barauskienė, įstaigoje dirbanti septynerius metus.
 
Ligoninės vadovybė tikina, kad slaugytojų atžvilgiu blogų ketinimų neturėjo ir tvirtina – jos dirbs kaip dirbusios. Bet pripažįsta, kad priedai tikrai mažėja.
S.Barauskienė pasakoja, kad konfliktas su ligoninės vadovybe prasidėjo, kai slaugytojoms pradėjo nemokėti priedų už pacientų palydėjimo paslaugą į kitas gydymo įstaigas. „Mūsų atlyginimas už etatą viso labo tūkstantis eurų, už palydėjimus dar prisidurdavome penkiasdešimt šimtą eurų ir visos buvo laimingos. Bet sugalvojo nuimti, – atsidūsta pašnekovė.
 
Kai taip nutiko, slaugytojos pareiškė atsisakančios lydėti pacientus. „Tada direktorė pasikvietė mus pokalbio. Ji kalbėjo, kad pinigų mums nemokės, nes palydėjimas yra įtrauktas į mūsų pareigybę, ir jei to nedarysime, gausime nusižengimus. Du papeikimai ir būsime atleistos. Jei kas nepatinka, prašom, Šiauliai laukia.“
 
Paskutinis lašas – sumažintos premijos
Kreiptis į spaudą slaugytojos nusprendė po to, kai buvo paauklėtos sumažinant kalėdines premijas.
 
„Atėjo kalėdinių premijų metas. Mūsų skyriaus slaugytojos, kurios nesirašė pretenzijos dėl palydėjimo, gavo po tris šimtus eurų prieš mokesčius, valytojos – šimtą septyniasdešimt, o mes, pasirašiusios, po šimtą. Tokį elgesį supratome, kaip gąsdinimą ir įspėjimą nekelti problemų. Nesvarbu, kad mes tik pasikalbėjome ir toliau lydėjome tuos ligonius.
 
Mes nė viena neturėjome skundų iš pacientų, papeikimų. Priešingai, ligoninės puslapyje sulaukdavome padėkų, o viena mūsų rudenį gavo pagyrimo raštą iš administracijos. Pasijutome užgautos, kodėl esame blogos vien dėl to, kad išdrįsom pasikalbėti apie savo teises. Tada nusprendėme kreiptis į žiniasklaidą“, – pasakojo S.Barauskienė, kuri ligoninėje dirba pusantro etato (neapmokant viršvalandžių).
 
Priedai iš dalies grįžo
S.Barauskienė patikina, kad po straipsnio administracija vėl pradėjo mokėti už palydėjimus ir netgi grąžino už tą laikotarpį, kai jie buvo nutrūkę.
 
„Seniau skyriuje dirbdavome dvi ir dar būdavo vyresnioji. Palydėjimo pinigai buvo dalijami per pusę: tai, kuri vyksta, ir tai, kuri lieka su pacientais, nes jai tenka didesnis krūvis. Dabar vyresniąją padarė dienine, kad mus prižiūrėtų. Ir mokės priedus tik tai, kuri lydi, –peripetijas dėl užmokesčio aiškino pašnekovė. – Susitarėm su merginom, kad vieną sykį lydės viena, kitą sykį kita, nes visos nori užsidirbti.“
 
Kelmės ligoninės Personalo specialisto Petro Barakausko teigimu, iš naktinės į dienines vyresnioji perkelta nuo spalio pirmos dienos. Įsakymas dėl pavėžėjimo pasikeitė nuo gruodžio, kuomet priedus slaugytoja gauna tik tuo atveju, jei skyriuje pasilieka viena.
 
„Dabar darbe tylu ramu. Nemačiau nei vyresniosios, nei direktorės. Paruoštos naujos sutartys, pasirašėme, kad esą kels algą. Tiesa, prieš keliant visoms slaugytojoms sumažino priedus. Už intensyvų darbą gaudavome 232 eurus, lieka 130“, – sakė pašnekovė ir pridūrė nežinanti, kaip realiai atrodys jos alga po visų mažinimų-didinimų.
 
Problemų ir daugiau
Problemų, pasak pašnekovės, yra ir daugiau – už pacientų stebėjimą priedus gydytojai gauna, o slaugytojos – ne.
„Mes irgi prašėme, seniau duodavo, o dabar pasakė, kad nieko neprisidedame prie stebėjimo. Bet daktaras pas žmogų naktį dažniausiai net nesikelia. Mes ir lašines statome, ir spaudimą matuojam. Kas gi eina daugiau, jei ne mes?“ – kalbėjo slaugytoja.
 
O ką patys gydytojai? „O ką daktarai? Jie iš Kauno, net nelabai ir žino, kas čia vyksta. Atvažiavo, atbudėjo ir išvažiavo“, – sako pašnekovė.
„Direktorė daro video, kaip ligoninė gerai stovi su pinigais. Bet mums nėra lėšų“, – skėstelio rankomis slaugytoja.
Slaugytojų klausimas bus aptariamas Kelmės r. savivaldybės tarybos komitetuose, situaciją jau aiškinasi ir Valstybinė darbo inspekcija.
 
Įvyko klaida

Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė „Lietuvos sveikatai“ tvirtino, kad priedų nemokėjimas slaugytojoms – žmogiška klaida ir apie tai ji nežinojo. „Suklydo Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja, kuri buhalterijai nepateikė duomenų. Tai vyr. slaugytojos klaida, – teigė E.Brazienė. – Jokio pas mus mobingo nėra, o kad sumažintos kalėdinės premijos, tai tiesiog pareigybinėse instrukcijose įrašyta, kad jos privalo lydėti ligonius ir jos nevykdė pareigų. Galėjau griežtus papeikimus, nuobaudas įrašyti, kad atsisako lydėti... (slaugytojos lydėjo ligonius – aut. past.)“
 

Paklausta, kodėl slaugytojams nemokama už stebėjimą, E.Brazienė teigia, kad stebėjimo paslauga įeina į jų bendrą priedą už intensyvumą, kuris, kaip minėta, Vyriausybės reikalavimu keliant algas bus sumažintas nuo 232 iki 130 eurų. Ant popieriaus alga už etatą su viskuo bus ne 1400, o 1474 eurai.
 
Ji neigė, kad įstaigoje trūksta komunikacijos ir tvirtino, kad rūpinasi geru mikroklimatu: čia minimos šventės, dalinamos dovanos darbuotojams, rengiamos laidos per vietinę televiziją ir pan. Bet galbūt šia tema vertėtų nuoširdžiai pasikalbėti, kad ir prie kavos puodelio, kad darbuotojos jaustųsi ramiau? „Tikrai kalbėjomės, ta tema buvo trys gamybiniai, slaugos administratorė, pavaduotoja, aš dalyvavau...“ – pasakojo direktorė.
 
„Viskas pas mus gerai, – tikino ir slaugos administratorė Daiva Valentinienė. – Siunčiame į kursus įstaigos lėšomis, jokios įtampos nėra, visi skyriai, įskaitant Priėmimo-skubios pagalbos, dirba normaliai.“
 
E.Brazienė patikino nepykstanti ant slaugytojų. „Jei ranką prie širdies pridėjus, nesitikėjau, kad taip bus. Esu tolerantiška, empatiška, nė su vienu žmogumi nesielgiama grubiai, brutaliai, mano sąžinė rami. Kodėl taip išėjo... gal vyresniosios nesusikalbėjimas. Bet ji atsiprašė slaugytojų, ištaisė klaidas, – teigė E.Brazienė ir patikino: slaugytojos kaip dirbo taip ir dirbs. – Jos parašė tą raštuką, bet trūkumai pašalinti, klaidos ištaisytos, slaugytojos toliau lydės pacientus, viskas bus gerai.“

---

 
Komentaras
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, slaugytoja Vaiva Jankienė:

- Iš to, ką žinau apie šią situaciją, slaugytojoms ji sudėtinga. Blogiausia, kad administracija nesikviečia jų konstruktyvaus pokalbio. Deja, vadovai nemato reikalo komunikuoti. 
 
Tiesiog pas mus nėra tradicijos kalbėti apie problemas. Mano darbovietėje Norvegijoje, komunikacija vyksta nuolat ir visais lygiais, o Lietuvoje pasikalba administracija tarpusavyje, eiliniai tarpusavyje, o bendro pokalbio nėra, yra tik senoviniai „gamybiniai“. Slaugytojos buvo iškviestos pas įstaigos vadovę tik po rašto, kuriame atsisakė lydėti pacientus, buvo kalbama griežtu tonu.
Kalbėti apie problemas turėtų būti kasdienės higienos dalis. Atrodo, mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta, tai turėtų būti paprasta, bet, pasirodo, yra neįtikėtinai sudėtinga. 
 
Kitas aspektas, kad savivaldybės pavaldumo įstaigose apskritai sunku spręsti problemas. Vadovą pasirenka rajono valdžia, dažnai jie lojalūs vienas kitam, nelabai yra kam pasiskųsti... Įstaigose, kurios pavaldžios SAM, daugiau galimybių gauti pagalbą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!