Kol Lietuvos valdantieji dėl kanapių legalizavimo trypčioja kone dešimtmetį visomis išgalėmis bandydami drausti šių narkotinių medžiagų turinčių produktų prekybą, verslo atstovai ramūs. „Randame būdų, kaip apeiti apleistus įstatymus“, - sako jau ir gamyklos pamatus kaimyninėje šalyje keliantis kanapių augintojas Andrius Osadčis.
„Jei žiūrėtume įstatymų raidę, arbata prekiauti negalime, bet ja prekiavau, prekiauju ir prekiausiu. Jei kažkuri institucija nori su manimi pasiginčyti teisme šiuo klausimu – esu pasiruošęs“, - atvirai kalba kanapių auginimo pradininku save vadinantis Andrius Osadčis, užsiimantis kanapių produktų prekyba.
Įstatymai tik „ant popieriaus“
Bandykime nepasimesti - Lietuvoje galite auginti kanapes, tačiau ar jūsų augalai jums bus verslo niša, ar tik plytintis žalias laukas, priklauso nuo psichoaktyviųjų medžiagų kiekio jose bei gebėjimo orientuotis biurokratiniuose klystkeliuose, na, arba... kiek pats būsite gudrus apeiti menką svorį turinčius įstatymus. Mat kone visas pluoštinių kanapių potencialas yra paskandintas painiose, kartais ir viena kitai prieštaraujančiose sąlygose, apibrėžiančiose jų auginimą bei naudojimą.
Tiesa, jei norite neužkliūti už narkotinių medžiagų sergėtojų akių, svarbu išpildyti esminę sąlygą: išaugintose ir išdžiovintose kanapėse tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį palaikyti žemiau 0,2 procento ribos. Dabar teisėtai galėsite būti vadinami ūkininku, o ne marihuanos platintoju.
L.S. skaičius
3
- kai kuriais duomenimis, per tiek tūkst. hektarų pluoštinių kanapių auginama Lietuvoje.
Niekas netikrina
„Jei žiūrėtume įstatymų raidą, arbata prekiauti negalime, bet ja prekiavau, prekiauju ir prekiausiu. Jei kažkuri institucija nori su manimi pasiginčyti teisme šiuo klausimu – esu pasiruošęs“, - atvirai kalba kanapių auginimo pradininku save vadinantis A.Osadčis, užsiimantis kanapių produktų prekyba.
Vyras sako, niekada nejutęs perdėto institucijų dėmesio ar patikros: „Štai šiuo metu parduotuvėje atliekame rekonstrukciją. Jei kas ir norėjo ką tikrinti, atvyko, pabučiavo duris ir išvyko.“
Maža to, A.Osadčis tikina net kurdamas verslą nesusidūręs su sunkumais ar aidesniu atsakingų institucijų dėmesiu. Vargino tik pačių pirkėjų požiūris - esą čia prekiaujama narkotikais.
„Prekeiviams patariu naudoti gudrybę, kuri žinoma jau visiems, – deklaruoti, kad su THC parduodami produktai yra skirti gyvūnams. Europoje taip vysta, žmonės dangstosi gyvūnais, o naudoja patys, nieko keisto“, - prekybos subtilybėmis dalijasi kanapių augintojas.
Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ernestas Griška teigia, kai yra prekiaujama kanapių produktais, skirtais gyvūnams šerti, jie turi būti suženklinti pagal pašarų ženklinimo taisykles, kai kuriais atvejais nurodant netgi tikslinę gyvūno, kuriam skirtas produktas, rūšį. Be to, gyvūnams šerti naudojamos kanapių sėklos (kontroliuojamos
Cannabis sativa L. augalų sėklos, kurių THC kiekis neviršija nustatyto Europos Sąjungos teisės aktuose) ir jų gauti produktai (kanapių išspaudos, kanapių aliejus), kanapių miltai, kanapių ląsteliena.
Skundų neužfiksuota
VMVT vyriausiosios specialistės Algintės Serapinaitės teigimu, maisto kontrolė gali būti vykdoma planine tvarka, reguliariai pagal iš anksto sudarytas planus ir neplanine tvarka – įtarus, kad gali būti pažeisti įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimai.
Be to, anot jos, maisto įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad VMVT galėtų taikyti slapto pirkėjo metodą, kai neatskleidus tapatybės būtų atlikti tokie patys planiniai ir neplaniniai kontroliniai pirkimai, tačiau kol kas šis teisės aktas nėra priimtas.
„Vykdydama maisto kontrolę, VMVT tikrina jo atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimams. Tokie patikrinimai atliekami vertinant tiek produkto ženklinimo etiketėje gamintojo pateiktą informaciją, tiek atrenkant mėginius laboratoriniams tyrimams“, - aiškina specialistė.
A.Serapinaitė sako, kad tokie patikrinimai taip pat gali būti vykdomi gavus vartotojų skundų, tačiau pastarųjų dėl kanapių sėklų produktų bei maisto papildų su kanapių sėklomis sulaukta kol kas nebuvo.
Verslą plėtos užsienyje
„Šiuo metu deramės su partneriais Lenkijoje ir ten pradedame kanapių perdirbimo gamyklos statybas, nes čia Lietuvoje įstatymų procesas vyksta neadekvačiai lėtai. Kadangi mūsų šalyje nėra sąlygų verslui plėtoti, įstatymai tai draudžia, galime būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būsime nevaržomi ten, kur priimti aiškūs įstatymai“, - apie verslo plėtrą kalba A.Osadčis.
Savo ruožtu praėjusią savaitę Seime svarstant pluoštinių kanapių įteisinimo pataisas konservatorius Kazimieras Starkevičius siūlė galų gale pamatyti, kokia situacija Lietuvoje, ir imtis teisiškai sureguliuoti kanapių auginimo bei jų produktų prekybos procesą.
Anot jo, dabar Lietuvoje galima auginti pluoštines kanapes ir perdirbti jų pluoštą, bet draudžiama beveik visa iš jų pagaminta produkcija, todėl didžioji dalis žaliavos išvežama į užsienį. Politiko duomenimis, Lietuvoje auginama per 3 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių.
„Nors turime savas gamyklas, ta žaliava vežama į užsienio kaimynines šalis, į Lenkiją, į kitas šalis. Ten sukuriamas galutinis produktas. Nereikia aiškinti, kur didžiausia pridėtinė vertė sukuriama? Būtent sukuriama, kur pagaminamas galutinis produktas“, – kalbėjo K.Starkevičius.
Tarp kitko
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet vykusioje Kaziuko mugėje buvo patikrinti devyni prekiautojai, prekiavę kanapių produktais. Vienu atveju buvo prekiaujama pasibaigusio galiojimo laiko kanapių lapų arbata, ženklinimo informacijoje nenurodoma, kad tai yra pluoštinių kanapių lapai, o gamintojas (prekiautojas) neįregistravęs savo veiklos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: