Pluoštinių kanapių magija suvienijo politinius priešininkus. Trečiadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje už platesnį pluoštinių kanapių naudojimą pasisakė ir pozicijos, ir opozicijos atstovai. Lietuvai jie žadėjo ekonominį ir inovacinį proveržį. Visgi entuziastams primenama – sarginis šuo būtinas.
Ragina nepainioti
Pasaulinę rinką sprogdina kanapiniai maisto produktai. Populiariausi saldumynai: guminukai, šokoladas, saldainiai, sausainiai. Net „Coca-Cola“ ruošiasi kanapes naudoti gėrimuose. Lietuvoje dabar leidžiama vartoti pluoštinių kanapių, turinčius preparatus, tačiau paėmę į rankas tokį produktą skiltyje „kilmės šalis“ niekuomet neperskaitysite Lietuvos vardo. Įstatymas pluoštines kanapes šalyje leidžia perdirbti tik pluoštui, auginti dėl sėklų. „Norime sudaryti galimybes giluminiam pluoštinių kanapių perdirbimui. Juo užsiimantiems bus numatytas licencijavimas. Taip narkotikų kontrolės departamentas galės viską kontroliuoti“, – sakė Seimo narys Kazys Starkevičius.
Pluoštines kanapes veržiančius varžtus atlaisvinti siekiantys entuziastai viltingai žvelgia į žaliavos industrinį ir aplinkosauginį potencialą. Taip pat raginama nustoti painioti pluoštines kanapes ir marihuaną. Nors abu augalai priklauso tai pačiai šeimai, pagrindinis jų skirtumas – psichotropinis poveikis. Politikai ir verslininkai sutinka, kad pluoštinės kanapės svaiginimuisi visiškai netinkama priemonė, nes tetrahidrokanabinolio (THC) jose tėra mažiau nei 0,2 proc. Tiesa, mūsų sveikatos prievaizdai abejoja, ar saugi riba nėra iš piršto laužta.
Trūksta tyrimų
Pasak Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, ne viskas taip gražu ir pūkuota, kaip teigia užsikrėtusieji kanapių virusu: „Sutinkame, kad pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje pernelyg suvaržytas. Niekas neprieštarauja, kad perdirbimas įgautų platesnį mastą. Bet tie 0,2 proc. skirti tik atskyrimui pluoštinių kanapių nuo marihuanos. Tai tikrai nėra saugi riba, kuri nekelia jokios rizikos sveikatai. Kanapių naudojimas maisto, kosmetikos, kitoje pramonėje – nauja sritis, kylančios rizikos sveikatai nėra aiškios. Nežinia, kas nutiks žmogui, jeigu jis kasdien tepsis odą kanapiniu kremu. Trūksta tyrimų, įrodančių pluoštinių kanapių naudą arba žalą vartojant jų produktus ilgą laiką. Dabartiniams projektams Vyriausybė pritarė, bet dėl to pusę metų diskutuota. Labai svarbu užtikrinti, kad rinkoje esantys gaminiai būtų saugūs. Europos maisto saugumo agentūra nustačiusi, kad 2,5 miligramų per dieną yra padariusi žalą. Numatoma, kad gaminių skirtų žmonių ir gyvūnų naudojimui sąrašą nustatytų sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai.“
Savo ruožtu Kauno technologijų universiteto profesorius Rimantas Venskutonis į abejones dėl rizikos numoja ranka ir siūlo nepersūdyti. „Apie ką bekalbėtume, turime pagalvoti apie riziką ir naudą. Rūkymas – blogai, alkoholio vartojimas – blogai. Perdirbtos mėsos produktus Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė į kancerogenų pirmos grupės sąrašą. Tada viską draudžiam iš karto, šiandien. Turėsim dar blogesnių pasekmių nei ta rizika“, – sakė jis.
Derlių gali tekti sunaikinti
Konferencijoje dalyvavęs užsienio ekspertas Kenzi Riboulet-Zemouli tikina, kad rimto pagrindo skirti pluoštinę kanapę nuo nepluoštinės nėra. Esą svarbiausias veiksnys – ne kanapės veislė, o auginimo sąlygos. „Meksikos kanapės taip pat yra psichoaktyvios, bet kartu tinka ir pluoštui auginti. Tas pats pasakytina apie pramonines kanapes. Daug kas priklauso nuo auginimo technologijos. Jeigu užblokuojamas žiedyno vystymasis, tuomet - dervos pasigamina daugiau. Todėl reikėtų reglamentuoti kanapių auginimo pluoštiniu pagrindu technologiją“, - teigia ekspertas. Užsienio patirtis rodo, kad ne vienam iš kanapių auginimo užsidirbti pasišovusiam verslininkui teko nusvilti pirštus, mat, jei THC koncentracija išaugintame produkte viršija normas, jį tenka sunaikinti. Puikus pavyzdys – Havajai. Čia nesenai atsikratyti teko daugiau nei puse viso pluoštinių kanapių derliaus, nes nustatyta THC koncentracija viršijo leidžiamą normą.
Komentaras
Seimo narė Virginija Vingrienė:
- Iš pluoštinių kanapių celiuliozės galima pagaminti bioplastiką. Su juo bandymai jau daromi ir Lietuvoje. Tai būtų labai pažangi galimybė – skaidus, kompostuojamas plastiko pakaitalas. Be to, pluoštinės kanapės yra CO2 neutralūs augalai, tad tai būtų klimato kaitos problemų sprendimo galimybė. Pluoštinės kanapės puikiai tinka sėjomainai. Taip pat ir biokurui, nes išauginama labai daug medienos – iki aštuonių tonų iš hektaro. Mediena kaitrumu prilygsta ąžuolui, uosiui, taip pat naudojama statybinėms medžiagoms. Pagrindinis įstatymo tikslas – išplėsti pluoštinių kanapių naudojimo galimybes. Turime atskirti pluoštinę kanapę nuo kitų kanapių. Iš jų išgaunamos medžiagos panaudotinos ir pesticidams. Tai būtų biologinis pesticidas – ne cheminis. Šiandien visi klausia, ką mes darysim, kai uždrausim plastiką? Prašau, turėsim maišelį, pagamintą iš kanapių celiuliozės, kurį netgi galbūt galėsi įmesti į gėlių vazoną ir patręšti – maišelis suirs, neužterš aplinkos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: