Atlyginimai nedidėja
Visuomenės sveikatos biurams skiriamos lėšos karpomos milijonais, o apsukų reikalavimai – atvirkščiai. Ginti biurų stojęs Seimo narys Eugenijus Sabutis beda pirštu į SAM – tai esą jų reformos aukos.
 
„Visuomenės sveikatos stiprinimą ne tik bendruomenėse, bet ir mokyklose užtikrinantys biurai tapo vieni pirmųjų SAM parengtos reformos aukų“, – įsitikinęs E.Sabutis. Mat šiemet savivaldybėms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, palyginti su pernai, yra skirtas net 2 mln. eurų mažiau. Lėšos sumažintos tiek pagrindinei biurų veiklai – plėtoti ir stiprinti sveiką gyvenseną savivaldybėse, įskaitant jų teritorijose veikiančias ugdymo įstaigas, tiek darbo užmokesčio fondui.
 
Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Vaida Puodžiūnienė skundėsi, jog šiemet biudžetą jiems pakirpo 25 tūkst. Skaičiuoja, kad tai siekia beveik pusantro mėnesio darbuotojų darbo užmokesčio.
 
„Darbuotojams tokio užmokesčio, koks yra dabar, nepakanka. Nebuvo iš ko padidinti žmonėms algų už gerą darbą. Liūdna. O jei ir dar mažins finansavimą, kaip žadama, nebežinau... Įgyvendinti numatytus darbus juk privalome. Negalime žmogui atsukti nugaros ir pasakyti: „atleiskite, psichologui nebeturime lėšų“. Bet kai biudžetas menkas, paslaugų kokybės nėra ko tikėtis“, – sakė biuro vadovė.
 
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiemet jau neteko trijų visuomenės sveikatos specialistų. Jo vadovės Almos Gaidienės teigimu, norint išlaikyti darbuotojus reikia juos motyvuoti finansiškai: „Situacija įtempta. Finansinis stabilumas yra ypač svarbus, o darbo užmokestis specialistams jau keletą metų nedidėja. Jų kvalifikacija yra aukšta – jie įgiję arba visuomenės sveikatos bakalaurą, arba magistrą.
Bet žinote, kas keisčiausia? Kiek bemažina mums biudžetus, išmokstame gyventi – nenumirštame.“
 

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Alma Gaidienė pripažįsta, kad nuotaikos nekokios. „Ministerijos pozicija tokia, kad savivaldybė turi finansiškai prisidėti prie biurų paslaugų teikimo, o savivaldos politikų pozicija, jog valstybė turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą visuomenės sveikatos paslaugoms, nes tai valstybės deleguota funkcija“, – situaciją apibūdina vadovė.

 
Smarkiai išaugo krūvis
Negana to, biurų darbuotojau vietoje oraus darbo užmokesčio gauna papildomo krūvio „dovanėlę“. V.Puodžiūnienė sako pernai, ypač po kovido, išaugo psichologo paslaugų poreikis. „Šiemet ypač daug kreipiasi. Per dieną sulaukiame 25 naujų skambučių, kas mums yra didelis skaičius. Turime ir savo psichologę, ir perkame paslaugas. Visus aptarnaujame, niekas nelieka paliktas.“
 
Utenos rajone psichologo paslaugos tokios paklausios, kad susidaro eilės. Gyventojams tenka palaukti kelias savaites ir daugiau.
„Psichologo konsultacijas žmonės noriai lanko, džiaugiasi, kad jos yra nemokamos, anoniminės, nereikia gydytojų siuntimų. Be to, mažėja stigma lankytis pas psichologus“, – pastebi A.Gaidienė.
 
Biurai tapo atsakingi už mokymus dėl savižudybių prevencijos ir paslaugų teikimą psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos stiprinimo klausimais.
„Akivaizdu, kad mažinamas finansavimas neleis užtikrinti nei naujai ministerijos permestų, nei pagrindinių paslaugų kokybiško teikimo“, – situaciją įvertino E.Sabutis.
 
Reikalauja kokybės
Paklausta, kaip pavyksta suktis su turimais ištekliais ir dargi užtikrinti kokybę, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Ingrida Rutkauskienė atsako: „Sveikatos apsaugos ministerija kokį planą pateikia, tokį privalome ir įgyvendinti.“
 
Kolegei antrina ir A.Gaidienė: „Turime atitikti veiklų normatyvą. Yra vertinimo kriterijai. Nepriklausomai nuo finansavimo turime tai įgyvendinti ir viskas.“

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministerija:
Kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka yra tvirtinamas Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų planas, kuriame surašomi įsipareigojimai, veiklų vertinimo kriterijai, atitinkantys pačių savivaldybių poreikius ir finansines galimybes. Metų eigoje SAM vykdo stebėseną. Atkreiptinas dėmesys, kad veiklų apimčių nustatymas paliktas ir savivaldybės bei savivaldybės visuomenės sveikatos biurų kompetencijai. Savivaldybės veiklų mastą numato atsižvelgdamos į stebėsenos rezultatus ir gaunamą finansavimą.  
 
Pažymėtina, kad veiklas savivaldybių visuomenės sveiktos biurai vykdo ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių: pačios savivaldybės, vertindamos gyventojų sveikatą, gali skirti savivaldybės lėšas visuomenės sveikatos paslaugų teikimui, pozityvios tėvystės mokymai vykdomi Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis, naudojamos ir ES paramos lėšos.
Ministerija, vertindama visuomenės sveikatos biurų svarbą, yra pateikusi papildomo poreikio finansavimą, kuris svarstomas.
 
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai šiandien Lietuvoje yra pagrindinis ramstis, padedantis užtikrinti sveikatos stiprinimo veiklas visoje Lietuvoje.
Numatyta skirti 23 mln. eurų kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimui, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimui, 3 mln. eurų Pozityvios tėvystės programos „Neįtikėtini metai“ plėtrai, po 4 mln. eurų  specialistų kvalifikacijos kėlimui ir sveikatos raštingumo didinimu, 22 mln. eurų skiriami regioninei pažangos priemonei.
 
Taigi lėšų yra, ir dabar labai svarbu užtikrinti, kad skiriamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES fondų lėšos būtų ne tik įsisavinamos, bet tikslingai ir efektyviai panaudojamos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!