Kardiologijos aktualijos
Virtualiai vykusį seminarą, kurį vienu metu stebėjo 450 žmonių, įžanginiu žodžiu pradėjo vienas renginio organizatorių Santaros klinikų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis. Gydytojas pasidžiaugė galimybe bendrauti nuotoliniu būdu net ir pandemijos sąlygomis, taip pat padėkojo užsienio lietuviams už iniciatyvą rengiant seminarą.
Sveikinimo žodžius tarė ir sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas Tadas Kananavičius bei Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus, seminare atstovavęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai.
 
Pirmojoje seminaro dalyje pristatyti trys pranešimai apie kardiologijos aktualijas. Su pastarųjų metų naujienomis gydant širdies nepakankamumą supažindino gydytoja kardiologė Vytė Maneikienė. Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis pristatė pranešimą apie miokardo infarkto be obstrukcinių pakitimų vainikinėse arterijose (MINOVA) šiuolaikinę diagnostiką ir galimą gydymą. Oslo universitete bei Norvegijos sostinės Akershus universitetinėje ligoninėje dirbanti ir ten mokslinius tyrimus atliekanti lietuvė gydytoja kardiologė Loreta Strom pranešime supažindino su naujas iššūkiais gydant ir diagnozuojant prieširdžių virpėjimą.


 
Iš Lietuvos varo atlyginimai ir korupcija
Vis dėlto daugiau diskusijų sulaukta antrojoje seminaro sesijoje, kur buvo paliestos tiek Lietuvoje likusiems, tiek į užsienį išvykusiems, tiek sugrįžti norintiems medikams aktualios problemos. Prof. P.Šerpyčio teigimu, antrosios dalies temą apie gydytojų emigracijos priežastis, tendencijas ir lietuviškos licencijos atgavimo galimybes pasiūlė būtent užsienyje gyvenantys medikai.
„Kur yra normali šalis? Aš tokios nemačiau“, – sakė T.Kananavičius, pridurdamas, jog trūkumų yra kiekvienoje valstybėje. Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas pasakojo apie šios šalies medikų darbo, kvalifikacijos bei licencijavimo reguliavimą ir priežiūrą.

---

 
Tyrimas
Didelio susidomėjimo sulaukė Jungtinėje Karalystėje dirbančios gydytojos Monikos Aržanauskaitės pranešimas, parengtas remiantis beveik metus vykdytos apklausos rezultatais. Tyrimo dalyviai – 466 užsienyje dirbantys lietuvių gydytojai, kurių teirautasi apie išvykimo iš Lietuvos priežastis, paskatas sugrįžti bei darbo užmokesčio gimtinėje lūkesčius. Dažniausiai respondentų nurodytos emigracijos priežastys – ekonominė situacija, korupcija sveikatos apsaugos sistemoje bei netinkama darbo atmosfera. Emigravusių gydytojų sugrįžimą, jų teigimu, labiausiai paskatintų galimybė dirbti tik vienoje darbovietėje už orų ir gyvenimo lygį atitinkantį atlygį, geresnės kvalifikacijos kėlimo galimybės bei ženkliai sumažėjusi korupcija.

---

 
Grįžti neleidžia licencijavimo procesas?
Dar viena Lietuvos išvykusių gydytojų pastebima problema – sudėtinga licencijavimo tvarka mūsų šalyje. Kaip parodė šiuo metu Vokietijoje dirbančios gydytojos Skaistės Mačiulaitytės pranešimas, dėl sudėtingo proceso nemažai emigravusių medikų lietuviškos licencijos net nebando pratęsti. Tiek jiems, tiek Lietuvoje likusiems gydytojams perteklinis atrodo reikalavimas išversti tarptautinėse konferencijose išduotas pažymas. Pranešimo autorė dalyvius taip pat supažindino su darbo Vokietijoje patirtimi ir tenykštėmis medikų tobulinimosi sąlygomis.
 
„Dauguma pasisakymų nebuvo labai optimistiniai“, – bandžiusių grįžti kolegų pasakojimus prisiminė praėjusiais metais į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės sugrįžusi gydytoja Laura Žilinskienė. Moteris pranešime pasidalijo asmenine patirtimi Lietuvoje patvirtinant užsienyje įgytą licenciją. Niekada iki tol lietuviškos gydytojo licencijos neturėjusi L.Žilinskienė teigė, jog jos kvalifikacijos pripažinimas tėvynėje buvo sklandus ir užtruko 2 mėnesius, o licencijos išdavimas – 7 dienas.
 
Seminare dalyvavo ir už sveikatos politikos formavimą bei jos įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovės. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pristatė darbą pradėjusios Vyriausybės ketverių metų sveikatos politikos prioritetus. Su medikų licencijavimo aktualijomis supažindino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) direktorė Nora Ribokienė. Ji taip pat informavo apie parengtą projektą, kurį įgyvendinus licencijavimo proceso metu nebereikėtų pateikti dokumentų vertimų iš užsienio kalbos. 

Baigiamoji seminaro dalis – apskritojo stalo diskusija – dar kartą parodė, jog į užsienį išvykusiems lietuvių medikams itin aktualūs kvalifikacijos kėlimo, jo vertinimo bei licencijavimo Lietuvoje klausimai. Į juos nekart teko atsakyti VASPVT direktorei N.Ribokienei.
Baigiamųjų kalbų metu į užsienį išvykusiems medikams linkėta sugrįžti į Lietuvą, pageidauta, kad tokie renginiai vyktų dažniau. Taip pat išreikštas lūkestis, jog valdžios institucijos atlieptų į seminaro metu išreikštas problemas bei imtųsi konkrečių priemonių joms spręsti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!