Darbuotojai drįso kalbėti
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai – šaunuoliai, mat drįso viešai išsakyti problemas. „Susitikimo metu mane nustebino atotrūkis tarp įstaigos vadovų ir darbuotojų. Įstaigos vadovai pristatė tikrai daug atliktų gerų darbų, psichologinį klimatą ir kitus dalykus vertino tik teigiamai. O susitikimo su kolektyvu metu, beje, dalyvavo praktiškai pilna salė darbuotojų, žmonės drįso išsakyti daug priešingų dalykų“, – išvažiuojamąjį komiteto posėdį prisiminė komiteto pirmininkas.
 
Nors Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija tikino, kad stengiasi gerinti darbo sąlygas, didinti darbuotojų motyvaciją ir teikti psichoemocinę pagalbą, gydymo įstaigos darbuotojų pasakojimai atskleidė kitokią tikrovę.
 
„Respublikinėje Šiaulių ligoninėje psichoemocinis darbuotojų klimatas blogas, o ligoninės vadovui trūksta pažangiosios vadybos žinių, patirties ir kompetencijų, dirbant su žmogiškaisiais ištekliais, supratimo, kad vidinė komunikacija yra svarbus veiksnys, kuris ne tik įkvepia, motyvuoja darbuotojus, bet ir didina jų pasitikėjimą darbdaviu bei organizacinį lojalumą“, – rašoma parengtame komiteto sprendimo projekte.  
 
Anksčiau gydymo įstaigos vadovas M.Pauliukas gyrėsi, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra tarp lyderiaujančių regioninių gydymo įstaigų, esą įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus su ligonių kasomis bei reaguoja į kiekvieną darbuotojo skundą. Visgi dėl pastarojo aspekto Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimo projekte manoma kitaip.
 
„Darbuotojai teigia, jog patiria psichologinį smurtą, nesijaučia saugūs, o pabandę kreiptis pagalbos, jos negauna. Jie skatinami nekelti problemų viešai, jeigu nežino, kaip jas spręsti; tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams galimai sudaromos skirtingos darbo sąlygos, dėl to kolektyvai yra susipriešinę; reikalaujama dirbti viršvalandžius, atsisakymo atveju grasinama atimti licencijas“, – dėstoma komiteto sprendimo projekte.  
 
Vienas numatytų siūlymų Respublikinei Šiaulių ligoninės administracijai – sukurti emociškai ir fiziškai saugią aplinką darbuotojams. Taip pat numatyta siūlyti peržiūrėti darbuotojų darbo krūvį, sąlygas ir grafikus, kad šie atitiktų nustatytus valstybės reikalavimus. Reguliariai organizuoti darbuotojų susirinkimus, dažniau organizuoti padalinių susirinkimus. Be to, reguliariai atlikti profesinės rizikos veiksnių vertinimą ir kt.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė numanė, kad atvykusi į gydymo įstaigą idealios tvarkos čia nesuras. Kita vertus, anot parlamentarės, išvažiuojamųjų posėdžių metu išankstinių nusistatymų niekada nereikia turėti. „Pirmiausia turime išklausyti visas puses. Pasakyti, kad administracijos ar vadovo nuomonė buvo kitokia (nei personalo darbuotojų – red. past) – na, dauguma visada gina save. Bet man patinka vadovai, kurie pripažįsta savo klaidas. Šiuo atveju, nepasakyčiau, kad vadovas pripažino, jog gydymo įstaigoje yra daug trūkumų“, – savaitraščiui sakė komiteto narė. 
 
M.Pauliukas darsyk pabrėžia, kad situacija ligoninėje – gera. „Esame dėkingi LRS SRK už parodytą dėmesį Respublikinei Šiaulių ligoninei ir pažymime, kad beveik visi LRS SRK siūlymai šiuo yra metu įgyvendinami arba jau įgyvendinti“, – raštu savaitraščiui atsakė gydymo įstaigos vadovas. Tiesa, jis nepatikslino, kaip tai padarė ar padarys.
 
Spręsti įrangos sutrikimus
Pristatytame sprendimo projekte komitetas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Respublikinė Šiaulių ligoninės administracija nesugebėjo užtikrinti, jog medicininė diagnostinė įranga klasterinėje ligoninėje veiktų be sutrikimų. Sprendimo projekte numatyta siūlyti nedelsiant imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta situacijų, kurių metu neveiktų visa tos pačios rūšies gyvybiškai svarbi medicininė įranga.
 
„Kada sutrinka įranga arba ji yra pernelyg pasenusi, turi atsirasti modelis bent klasterinėms ligoninėms, kad įrangos veikimas būtų nepertraukiamas. Galbūt ministerijai, kaip steigėjui, reikia įsikišti, išsiaiškinti poreikį ir kitus dalykus. Ir, aišku, turi būti informuojami apie galimus arba prasidėjusius paslaugų teikimo sutrikimus savivaldybės merai“, – posėdžio metu sakė A.Matulas.
 
Respublikinei Šiaulių ligoninei taip pat numatyta siūlyti kuo skubiau organizuoti viešuosius konkursus gydymo įstaigos nuolatinių trūkstamų vadovų pareigoms užimti. Juk dar išvažiuojamo posėdžio metu komiteto pirmininkas klausė susirinkusių ligoninės darbuotojų, kodėl neįprastai didelė jų dalis prisistato kaip laikinieji vadovai. Tąsyk kai kurie jų viešai pasakė, jog ligoninėje per daug sisteminių problemų, kurių, einant vadovo pareigas, išspręsti nepavyktų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!