Įpykdė šeimos gydytojus: gaudysim konsultantus?

Deimantė Gruodė
2021-10-11
„Kada mums skambinti konsultantams – gal naktį, po darbo“, – piktinasi šeimos gydytojai, išgirdę apie naują Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį keisti patekimo tvarką pas specialistus konsultantus. Su pastaruoju pirmiausiai turėtų susisiekti šeimos gydytojas ir pasikonsultuoti kiekvienu atveju. Savo ruožtu pacientai baiminasi, jog siuntimas pas specialistą prilygs kone laimingam loterijos bilietui.
Įpykdė šeimos gydytojus: gaudysim konsultantus?
Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas keisti pacientų patekimo tvarką pas specialistus konsultantus papiktino šeimos gydytojus.

Skambučiams neturi laiko
Naujas ministerijos siūlymas papiktino šeimos gydytojus.

„Jei per dieną išrašau maždaug penkis aštuonis siuntimus, kartais dešimt, vadinasi, tiek kartų turėčiau paskambinti gydytojui specialistui. Tad kada man jam skambinti, jei aš ir taip turiu priimti penkiasdešimt pacientų per dieną? Gal skambinti naktį, po darbo? Juolab kad po jo, perskambinu pacientams ir klausiu, kokios pagalbos reikėjo, nes matau praleistus skambučius“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

 
Savo ruožtu SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė žurnalistams vienoje laidoje dėstė, kad siuntimas tai – gydytojo konsultacija gydytojui. Pasak jos, kartais pacientui nebūtina vykti pas specialistą: šeimos gydytojas, turėdamas visus sveikatos duomenis e. sveikatoje, nuotoliniu būdu gali konsultuotis su gydytoju specialistu ir kartu priimti geriausią sprendimą, ar pacientui reikia kontaktinės konsultacijos, ar ne. SAM atstovė taip pat pridūrė, jog šiemet yra gerinami elektroninės sveikatos funkcionalumai, idant šeimos gydytojai galėtų tokia galimybe pasinaudoti.
 

Tokie argumentai neįtikina šeimos gydytojų. Pasak T.Kundrotės, tai yra palengvinimas pacientui, kuris tuomet gali neiti pas specialistą, nes gydytojai tarpusavyje viską suderina. Tačiau šeimos gydytojui smarkiai išauga krūvis, o ir specialistui konsultuoti pacientą, šio nemačius, būtų sudėtinga.
 
Medikė svarsto, jog šis siūlymas nusižiūrėtas iš Švedijos, kur veikia panašus modelis. Tačiau ten šeimos gydytojai, sako ji, visų pirma nėra taip apkrauti darbu kaip Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie lietuviškosios e. sveikatos nuolatinius trikdžius...
„Viena mano kolegė, dirbusi Švedijoje, pasakojo, jog ten šeimos gydytojas priima dešimt dvylika pacientų per aštuonias darbo valandas. Tai nėra tas pats, kaip pas mus, kuomet tenka per tą patį laiką apžiūrėti ir penkiasdešimt pacientų.
 
Jeigu ministerija daugiau neturi ką veikti, tik tokias nesąmones galvoti, tegul užsiima naudingesniais dalykais, pavyzdžiui, tegul patys skambina specialistams, jeigu jiems atrodo, kad tai yra svarbu ir reikalinga“, – piktinosi T.Kondrotė, neneigdama, jog kartais šeimos gydytojams visgi naudinga pasikonsultuoti su specialistais.
 
Prašo daugiau laisvės
„Tokios konsultacijos neturi būti taikomos absoliučiai visoms situacijoms. Bet tam tikrais atvejais, kuomet reikia pasitarti dėl gydymo, turint vienokius ar kitokius tyrimo rezultatus, galbūt ir būtų tikslinga. Svarbiausia, kad būtų lanksčiai žiūrima ir šeimos gydytojui leidžiama nutarti, kada pakanka tik pasikonsultuoti, o kada yra būtinybė pacientą siųsti pas specialistą“, – sako Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė ir šeimos gydytoja Asta Sivolovienė.
 
Pasak įstaigos vadovės, jeigu tokia tvarka būtų priimta, be abejo, šeimos gydytojams smarkiai išaugtų krūvis, o ir pacientų lūkesčiai ne visuomet būtų patenkinami.
 
Ramstis – pagalbinis personalas

„Toks modelis tikrai ne naujas. Kiek man teko važinėti po įvairias pasaulio šalis stebint, kaip dirba šeimos gydytojai, mačiau, kad jis yra taikomas Skandinavijoje. Ten šeimos gydytojas pasitelkia konkrečiai žinomus specialistus, šiems skambina ir, paaiškinęs, su kokiomis sveikatos problemomis susiduria pacientas, tariasi, ar reikia jį siųsti pas antro lygio specialistą, ar užtenka pakoreguoti gydymą“, – tokį būdą giria Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

 

Visgi, profesorius priduria, jog tokį modelį taikant Lietuvoje yra kita medalio pusė. Svarbu įvertinti tai, jog mūsų šeimos gydytojų darbo krūvis itin didelis, jie dažnai sėdi valandą kitą netgi po darbo. Ypač dabar šeimos gydytojai stengiasi kompensuoti tai, kas nebuvo padaryta karantino metu: masė neapžiūrėtų ligonių, neatliktų tyrimų, konsultacijų, nevykdytos prevencinės programos...
 
„Jei šeimos gydytojas, susidūręs su probleminiu atveju, dar turėtų susisiekti su konsultantu, klausimas, ar šis kels ragelį. Galbūt konsultantas tuo metu irgi užsiėmęs. Dar vienas klausimas: ar šeimos gydytojas skambins tiesiogiai į konsultanto kabinetą, ar su juo bus sujungtas registratūros? O gal bus nustatytos fiksuotos valandos, kada konsultantas laukia skambučio iš šeimos gydytojo? Pastarasis skambinti konsultantui tarsi turėtų paciento vizito metu, nes turi pasakyti žmogui, ar šiam reikės keliauti pas konsultantą, o gal atlikti kokius nors papildomus tyrimus.
 
Tačiau jeigu būtų nustatytos fiksuotos valandos, tuomet įsivaizduokite, konsultantas pasako, kad reikia atlikti papildomus tyrimus arba atvykti tiesiai pas jį, bet pacientas jau būna išėjęs. Vadinasi, jo irgi reikėtų ieškoti telefonu“, – daug maišaties įžvelgia J.Kalibatas.
Profesorius nežino, kaip viskas būtų techniškai išspręsta, kad ir šeimos gydytojui, ir konsultantui būtų patogu.

 
„Žiūrėjau, kaip dirba Skandinavijos šeimos gydytojai, kaip dirba jų pirminiai sveikatos priežiūros centrai, – ten yra masė pagalbinio personalo. Kai šeimos gydytojas perima pacientą, personalas, būtent registratorės, skambina konsultantams, susitaria, kurią dieną ir valandą ateiti pas konsultantą ir visą informaciją perduoda pacientui.
 
Problema ta, kad tiek šeimos gydytojų, tiek specialistų darbo krūviai dideli. Tad man sunku įsivaizduoti, kaip šis sumanymas būtų įgyvendintas techniškai, jei gydytojas didelę laiko dalį dar turės skirti skambučiams ir konsultacijoms su specialistais dėl vieno ar kito paciento“, – sako J.Kalibatas.

 
Komentaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius:

- Manau, kad šeimos gydytojams turėtų būti suteikta teisė tai daryti, bet ne priverstinai. Priešingu atveju, gydymo įstaigose bus dar daugiau eilių. Turėtų būti įteisintas dviejų tipų konsultavimas: kada šeimos gydytojas kreipiasi į gydytoją specialistą ir kada šeimos gydytojas siunčia pacientą tiesiogiai pas specialistą. Tikrai yra daugybė aplinkybių, kuomet to prireikia, ir labai greitai. Tiesiog laiko sąnaudos bus didesnės, jeigu privalomai šeimos gydytojas pirmiausia turės konsultuotis su specialistu ir tik po to galės pas jį siųsti pacientą. Kas apmokės papildomų konsultacijų srautą? Tad, kad turėtų būti sudaryta tokia galimybė, sutinku, bet tikrai neturėtų būti prievolė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

      Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

      Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kognityvinis disonansas
      Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

      Naujas numeris