Klaipėdos universitetinė ligoninė
 

L.S. skaičius
1000
- daugiau nei tiek KUL darbuotojų paskiepyta abejomis vakcinos dozėmis.

 
Susitelkimo rezultatas
Darbuotojų skiepijimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pradėtas dar prieš Naujuosius – gruodžio 27-tą. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą vakcinacijos prioritetų sąrašą galimybę pasiskiepyti turėjo visi ligoninės darbuotojai – nuo sanitarės ar buhalterės iki skyriaus vadovo. Norą tam išreiškę ligoninės darbuotojai buvo sėkmingai paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, kurios reikalingos imunitetui įgyti. Buvo paskiepyta per tūkstantį ligoninės darbuotojų.
 

„Vakcinacija tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tiek regione praėjo sėkmingai. Suburta vakcinaciją organizuojanti ir koordinuojanti komanda. Skiepijimą vykdęs medicinos personalas bei kiti darbuotojai dirbo atsakingai, sutelktai ir profesionaliai“, – reziumavo KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas. Pasak jo, vakcinos įnoringumas – jos laikymo ir transportavimo sąlygos ypač žemoje temperatūroje – organizavimo proceso neapsunkino. Ligoninėje jau buvo vakcinos laikymui tinkamas žemos temperatūros šaldytuvas. Todėl neprireikė didelio išankstinio pasiruošimo.

 
Sunkesnių ar ilgalaikių skiepo komplikacijų ligoninėje neužfiksuota. Tiesa, gavę antrąjį skiepą keliolika darbuotojų skundėsi pablogėjusia savijauta, trumpalaikiais kūno temperatūros svyravimais, kurie netrukus liovėsi.
 
Sumažėjo užsikrėtimo atvejų
Skiepijimas „Pfizer-BioNTech“ vakcina organizuojamas savanoriškumo principu – buvo ir atsisakiusių. Nedidelė darbuotojų dalis dėl priežasčių, kurių ligoninės administracija neprašė nurodyti, nusprendė nesiskiepyti. Tačiau gydymo įstaigos vadovybė patvirtina – atsisakiusiems vakcinos nebus taikomos jokios sankcijos ar apribojimai darbe. Nemažai daliai ligoninės kolektyvo skiepo tiesiog neprireikė. Dalis darbuotojų jau turi antikūnų koronavirusui. Mat juo jau yra persirgę.
 
Tiek anksčiau atsisakę, o vėliau persigalvoję bei norintys skiepytis šiuo metu turi tam galimybę. Pareiškę norą, tai jie gali padaryti čia pat, ligoninėje. Skiepą gali gauti ir tie, kurie anksčiau buvo persirgę COVID-19, tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą vakcinacijos tvarką jau gali vakcinuotis. 
Pasak paskiepytų KUL darbuotojų, vakcinacija įnešė daugiau ramybės. „Skiepai, pagrįsti mokslu, – viltis grįžti į įprastą darbo ritmą ir gyvenimą. Tai buvo lyg žiburys itin įtemptais pastaraisiais mėnesiais“, - dalijosi jie. Pastebėta, kad po dviejų vakcinos dozių darbuotojų infekuotumas koronavirusu sumažėjo. Šiuo metu iš viso ligoninės kolektyvo virusu neserga nė vienas darbuotojas.
Ligoninė pradėjo skiepyti tam tikrų kategorijų pacientus: gydomus palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, onkologinėmis ligomis ir AIDS sergančius pacientus.

---

Šilutės ligoninė
 

L.S. skaičius
88
- tiek proc. Šilutės ligoninės darbuotojų imunizuoti.

 
Turi kolektyvinį imunitetą
Šilutės ligoninės atstovai teigia, kad ligoninės darbuotojų skiepijimas vyko sklandžiai. Tiek pirma, tiek antra vakcinos doze. Tiesa, keli žmonės dar laukia antrosios. Tie, kurie pirmo skiepijimo metu buvo išvykę arba sirgo kokia nors liga – ne COVID-19. 
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis pasidalijo skaičiais: ligoninėje imunizuota net 88 proc. darbuotojų. Tiesa, paskiepyti 54 proc., o 34 proc. – antikūnų virusui turi dėl to, kad jau spėjo juo persirgti. Gydymo įstaigoje dirba 336 žmonės. Iš jų skiepijosi 182, o persirgo 116.
 

„Esame pasiekę reikiamą skaičių. Galime sakyti, kad įgijome tą masinį imunitetą, kurio dabar siekiama. Ir tai iš tiesų gera žinoti“, - Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

 
Čia, kaip ir kitose ligoninėse, dalis procentų „nubyrėjo“. 12 proc. darbuotojų skiepytis atsisakė. Tačiau tokių tarp sveikatos apsaugos darbuotojų neatsirado nė vieno. Visi – tiek gydytojai, tiek slaugytojai - pasiskiepijo. Atsisakė tik dalis pagalbinių darbininkų. Dėl kokių priežasčių jie priėmė tokį sprendimą, nebuvo aiškinamasi. Tačiau ligoninės vadovas sako manantis, kad ateis laikas, kai ir likusieji persigalvos. Mat pradžioje abejojančių buvo daugiau, tačiau netrukus daugelis suprato, kad vis dėlto geriau pasiskiepyti ir būti saugiam.
 
Minutės tikslumu  
Tuo metu, kai į Šilutės ligoninę atkeliavo pirmieji skiepai, V.Šileikis susirgo, todėl negalėjo kontroliuoti procesų visu pajėgumu. Tačiau su geranoriška KUL pagalba ir ligoninės kolektyvo sutelktumo dėka darbuotojai, pasak vyriausiojo gydytojo, buvo paskiepyti minutės tikslumu. Jis taip pat pridūrė: „Paskiepijom ir greitosios pagalbos darbuotojus, dializuojamus pacientus, slaugos skyriaus gyventojus – tuos pacientus, kurie dar nebuvo persirgę koronavirusu.“
 
Direktorius pripažįsta, kad po antro skiepo nedidelė dalis darbuotojų jautė raumenų, galvos skausmų. Kai kurie vieną parą pakarščiavo. Bet visi tie poveikiai buvo trumpalaikiai. Įstaigos vadovas patvirtino – kokių nors didesnių ar ilgiau užsitęsusių nepageidaujamų reakcijų į vakciną nebuvo.
 
Į darbą kitos nuotaikos
Pasak V.Šileikio, kada pagaliau sulauks vakcinos, domėjosi ne tik medikai. Apie tai klausinėja ir gyventojai. „Norėtųsi, kad tų skiepų būtų daugiau. Mūsų sveikatos apsaugos pajėgumai leidžia viską sureguliuoti taip, kad populiacija būtų greičiau paskiepyta. Bet viskas atsiremia į vakcinos kiekį. Kiek gausim, tiek ir paskiepysim“, - kalbėjo ligoninės vadovas.
 
Antros skiepo dozės sulaukę sveikatos apsaugos darbuotojai sako jau galintys jaustis kur kas ramiau. „Kai žinai, kad esi paskiepytas ir tavo imuninė sistema gali apsiginti nuo to priešo, ir į darbą eini visai kitaip. Su kitokia nuotaika“, - tikino V.Šileikis. Saugiau jaustis gali ir darbuotojų šeimos. Sumažėjus rizikai nelauktą „dovanelę“ parnešti namo, atsirado daugiau užtikrintumo, kovojant su į sveikatą besikėsinančiu priešu.
V.Šileikis dėkoja Dievui ir beldžia į medį, nedrąsiai džiaugdamasis dėl to, kad tarp ligoninės personalo netekčių dėl susirgimo COVID-19 išvengta. Šiuo metu serga du darbuotojai, tačiau ir jie ruošiasi grįžti į darbą dar šią savaitę. 
 
Virusas nesirenka
Vakciną nuo koronaviruso Šilutės ligoninės vadovas prilygino didelei dovanai po eglute, kuri praskaidrino niūrių nuotaikų temdomas Kalėdas. Tačiau taip pat kviečia nepamiršti, kad ir paskiepijus populiaciją ar 70 proc. jos, virusas niekur nedings. Jis vis tiek cirkuliuos. Taip pat primena, kad reikia laikytis visų saugumo priemonių.
 
Pradžioje buvo manoma, kad virusas palies tik tuos, kurie turi gretutinių ligų ar yra vyresnio amžiaus, bet jau tapo aišku – virusas nesirenka pagal amžių. „Čia nėra pastatytas stulpelis su rodykle – į tą pusę galima, o į aną ne. Apsauga yra ir aš rekomenduočiau ja pasinaudoti“, - sakė V.Šileikis, pridurdamas, kad šį patarimą taiko visiems, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus esame. Ir nors dabar užsikrėtimų kreivė važiuoja žemyn, ragina neatsipalaiduoti. Mat virusas dar gali nustebinti. Jis - apgaulingas.

---

 
Palangos reabilitacijos ligoninė
 

L.S. skaičius
169
- tiek darbuotojų iki vasario 15 d. paskiepyta abiem vakcinos dozėmis Palangos reabilitacijos ligoninėje.

 
Jungtinė komanda
Tiek pirmo, tiek antro skiepo vakcinacija Palangos reabilitacijos ligoninėje dėl didelio darbuotojų skaičiaus vykdyta dviem etapais. Procesas, pasak įstaigos direktorės Romantės Aleknavičienės, vyko sklandžiai. Vadovė džiaugėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės suteikta reikalinga metodologine pagalba. 
Pasiruošimas prasidėjo dar savaitę prieš numatytas skiepijimui datas. Ligoninės personalas padėjo iš kuruojančios Klaipėdos universitetinės ligoninės atvykusiems skiepijantiesiems. Spragų organizuojant vakcinaciją, tarsi nebūta. R.Aleknavičienė negalėjo įvardyti nė menkiausių techninių nesklandumų.
 
Atsisakiusiųjų mažuma
Kol kas abiem vakcinos dozėmis paskiepyti 169 ligoninės darbuotojai. Tačiau yra dar aštuoniolika tokių, kurie iš pradžių buvo atsisakę, o vėliau persigalvojo – pareiškė norą skiepytis. Šiems aštuoniolikai žmonių pirmas skiepas sutapo su likusio personalo antruoju. Todėl dabar jie vis dar laukia antrosios dozės.
 
Atsisakiusių taip pat buvo, tačiau jų mažuma. O tokio sprendimo priežasčių būta įvairių. Kas augina mažus vaikus ir negalėjo atvykti, kas maitina kūdikį ar yra alergiškas kuriai nors sudedamajai vakcinos daliai. Tačiau priežasčių ligoninės administracija nenagrinėjo, nes kiekvienas turi laisvę rinktis. Dalis atsisakė dėl to, kad jiems išsityrus buvo rasta antikūnų. Jie net patys to nežinodami persirgo virusu. Susirgimas COVID-19 jiems prieš tai nebuvo užfiksuotas. Aišku, buvo ir nemotyvuoto atsisakymo pavyzdžių. Visi tie, kurie dėl įvairių priežasčių atsisakė, sudaro 23 proc. personalo.
 Rizikuoti užsikrėtimo ir ligos pernešimo kitiems galimybe ligoninėje nesinori daugeliui. 77 proc. jos darbuotojų su viltimi laukė vakcinos ir noriai skiepijosi. Juk darbe jie tiesiogiai susiduria su pacientais, kurie, nors ir lengva forma, tačiau serga COVID-19 infekcija. Užsikrėtimo rizika alsuoja ore. O gal jau reikėtų sakyti – alsavo. Pasiskiepijęs kolektyvas jaučiasi drąsiau.

„Gauta injekcija vienareikšmiai turėjo teigiamą įtaką mūsų psichologinei būsenai. O tai ir fizinei sveikatai teikia tiesioginę naudą“, - įsitikinusi Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Roma Aleknavičienė.

 
Jos nuomone, šis skiepas, kaip ir bet kurios kitos užkrečiamosios ligos atveju, yra vienas būdų nesusirgti pačiam ir neužkrėsti kito. Ligoninės vadovė svarsto ir apie galimus ateities scenarijus: „Kalbėti galima ir apie tai, kad skiepų neturėjimas ateityje galimai užkirstų kelią kelionėms, susitikimams. Iš esmės – mobilumui. Mes nežinome, kaip ši situacija rutuliosis, kaip toliau vystysis pasaulis. Galbūt vėliau skiepas taps mokamas ir ne visiems prieinamas. O galbūt visai neturėsime galimybės jo gauti. Niuansų gali laukti įvairiausių.“
 
Paskubino darbuotojų kaitą
Palangos reabilitacijos ligoninėje įrengtas Izoliacinis skyrius, kuriame iš pradžių guldomi visi pacientai. Pacientams, kurie reabilitacijos siunčiami iš stacionarų ir turi neigiamus testus, ligoninėje atliekami ir pakartotiniai COVID-19 testavimai. Nors tokios juridinės prievolės ir nėra, atsarga gėdos nedaro. Tik gelbsti. Izoliaciniame skyriuje pakartojus koronaviruso testą neretai užfiksuojamas teigiamas jo rezultatas. Vadinasi, pacientas arba užsikrėtė pakeliui, arba pirminis testas buvo atliktas dar ligai neįsisiūbavus.
 
Viruso nustatymo atveju pacientas perkeliamas į atskirą, specialiai COVID-19 ligoniams skirtą skyrių. Jei sergantysis sutinka, pirmiausiai išgyja nuo viruso, o pasveikęs jau gauna planuotas reabilitacijos paslaugas.
Laimei, tarp personalo šiuo metu sergančiųjų nėra. Netekčių dėl koronaviruso taip pat pavyko išvengti. Tačiau pokyčių vis dėlto būta. Padidėjo darbuotojų kaita. Dėl siaučiančio viruso iš darbo išėjo daug pensinio amžiaus darbuotojų, kurie bijojo užsikrėsti darbe. „Tikėtina, kad jie jau anksčiau planavo baigti karjerą, tačiau virusas tuos sprendimus pagreitino, ypač pirmo karantino metu, kai dar nebuvo sukurti skiepai, netrūko baimės ir nesaugumo jausmo“, - buvusių garbaus amžiaus darbuotojų apsisprendimą komentavo direktorė.
 
Dirba visu pajėgumu
Pasiskiepijęs kolektyvas dirba visu pajėgumu. Teikia reabilitacijos paslaugas. R.Aleknavičienės nuomone, kovidinių lovų paėmimas iš reabilitacijos yra perteklinis. „Esame atidavę septyniasdešimt lovų COVID-19 ligoniams gydyti. Tačiau jų realiai užpildoma tik trisdešimt. Jų reikia mažiau nei pusės“, - sako ji ir priduria, kad norinčių reabilitacijos yra daugiau, nei ligoninė gali priimti. Taigi lovų atidavimas mažina paslaugų prieinamumą. „Viešai deklaruojama, kad reikia atnaujinti paslaugas. Mes jas atnaujintume ir teiktume, jei mums būtų leista nelaikyti šitiek kovidinių lovų kaip saugumo garanto. Tų septyniasdešimt lovų, kurių niekada nė pusė nebuvo užimtos“, - teigia R.Aleknavičienė.
 
Tiek ligoninės darbuotojai, tiek pacientai, kuriems reikalinga reabilitacija, laukia, kol situacija pasikeis. Tiesa, gydymo įstaigos vadovės nuomone, prie paties viruso ilgainiui turėtume priprasti. Mat dar kurį laiką jis turėtų cirkuliuoti visuomenėje mums grėsmingesne forma.

---

 
Klaipėdos psichikos sveikatos centras
 

L.S. skaičius
22
- tiek Klaipėdos psichikos sveikatos centro darbuotojų iš 43 paskiepyti nuo koronaviruso.

 
Laukia antro skiepo
Pirmos vakcinos siuntos buvo skirtos tiems, kurie rizikuoja labiausiai – stovintiems priešakinėse kovos su pandemija linijose. „Vėliau atėjo ir mūsų eilė“, - sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis. Jo vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojai buvo skiepijami sausio 29-tą.
 
Skiepijimo procesas užtruko vos porą valandų. Procedūra praėjo be jokių nesklandumų. Jiems paskirtu laiku pasirodė visi, išsakę norą būti įraukti į vakcinuojamųjų sąrašą. Pasiskiepijo dvidešimt iš keturiasdešimt trijų darbuotojų. Dar du buvo paskiepyti kitoje darbovietėje. Tiesa, vėliau atsirado dar keletas darbuotojų, panorusių skiepytis. Tačiau jie įtraukti jau į kitą sąrašą ir bus vakcinuojami atskira tvarka. Skaičiuojama, kad įstaigoje koronavirusui imunitetą skiepo pagalba turėtų įgauti apie dvidešimt penki darbuotojai. Dar penki antikūnų įgijo natūraliu būdu – persirgę.  
Dabar personalas laukia antro skiepo. Juo skiepijami jie turėtų būti jau šios savaitės pabaigoje.
 
Vadovas rodo pavyzdį

Kaip teigė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, dabar kolektyvas, nors dar ir laukia antro skiepo, jaučiasi šiek tiek ramesnis. Ypač tie, kurie anksčiau stipriai bijojo užsikrėtimo virusu.

 
Skiepai padės lengviau prieiti ir prie bendruomeninio įstaigos imuniteto. Apskritai skiepus gydytojas vadina didžiuliu atradimu. Pradedant skiepais nuo raupų. Tai, pasak jo, buvo didžiulis žingsnis į priekį, saugant žmonių sveikatą ir kovojant su infekcinių ligų epidemijomis. Dabartinės pandemijos atveju skiepijosi ir pats gydytojas. „Esu įstaigos vadovas. Turiu būti pavyzdys“, - sakė A.Slatvickis.
 
Laimei, šią dieną visi personalo nariai sveiki. Dalis kolektyvo yra didesnės rizikos grupėje – vyresnio amžiaus. Tikimasi, injekcija padės sumažini tą riziką. Įneš užtikrintumo į vis dar daug klausimų keliančią situaciją. „Kodėl vieni organizmai pasiduoda, net ir neturėdami kokių nors silpnų vietų, o kiti net ir turėdami daug rizikos veiksnių, išgyvena arba visai nesuserga? Mes dar daug ko nežinome. Tikėtis stebuklo pakankamai sunku. Tačiau žmonija, be abejonės, išgyvens už tai sumokėdama tam tikrą kainą. Ją moka ir dabar, kiekvieną dieną“, - svarstymais dalijosi vyriausias gydytojas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!