Prieš septyniasdešimt metų pirmąją mokslinę konferenciją surengęs Higienos institutas (HI) šiųmetėje, kuri pavadinta „Inovacijos pažangiai visuomenės sveikatos plėtrai“, anot instituto vadovo Remigijaus Jankausko, pristatė pastarojo dešimtmečio reikšmingiausias inovacijas.
Kaip sako Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (dešinėje) Higienos instituto renkami duomenys puikai praverstų politikams priimant sprendimus. Nuotraukoje greta - Instituto vadovas Remigijus Jankauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad būtent epidemiologija buvo vienas kertinių dalykų, leidusių sveikatos priežiūroje pasiekti esminių lūžių. „Lietuvoje reikia interaktyvių, nuolat atsinaujinančių duomenų, kurie praverstų ir politikams priimant sprendimus. Norėtųsi, kad tie sprendimai dažniau būtų grindžiami duomenimis ir mokslu. Tik laiko klausimas, kada duomenų bazes įveiklinsime. Duomenų analizės gali mums atverti daug naujų dalykų“, – teigė A.Veryga.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė primena, kad šiemet septyniasdešimt metų sukanka ir Pasaulio sveikatos organizacijai. „Higienos institutas – pagrindinis sveikatos duomenų teikėjas PSO bei kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tai – didžiulis turtas, kurį reikia saugoti ir plėtoti“, – teigė I.Zurlytė.
Reikšmingiausios Higienos instituto inovacijos
HI Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė:
– Prieš penkerius metus įvyko Instituto veiklos šuolis – pradėtos vertinti visuomenės sveikatos technologijos. Mes ne tik renkame duomenis apie moksliniais tyrimais įvertintas ir kitose šalyse pasiteisinusias prevencines priemones, bet ir atliekame tokių priemonių ekonominio efektyvumo skaičiavimus bei ieškome geriausių sprendimų siekiant šias priemones pritaikyti Lietuvoje. Žinoma, rezultatai ne visada tenkina politikus, ypač kai paaiškėja, jog šiuo metu Lietuvoje taikoma priemonė neveiksminga arba jos veiksmingumui pagrįsti trūksta mokslo įrodymų. Beje, norint atlikti tokius vertinimus darbuotojams reikalingi tam tikri gebėjimai. Deja, su šiandienos atlyginimais specialistus išlaikyti sunku.
Kita svarbi įgyvendinta inovacija – hospitalinių infekcijų stebėsena. Įsisenėjusią sistemą buvo gana sunku pakeisti, tačiau tai sąlygojo labai daug pacientų saugos pokyčių. Stebėsena paskatino gydymo įstaigas, žinant problemas, imtis prevencinių priemonių. Trečia inovacija – švedų antimikrobinio atsparumo valdymo regionuose modelio pritaikymas Lietuvoje. Tai ypač pasiteisinusi priemonė ir jau šiandien matome, kad ten, kur suburtos specialistų grupės yra aktyvios, mažėja išrašomų antibiotikų receptų, daug dirbama su šeimos gydytojais, keičiasi ir gyventojų požiūris.
HI Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius:
– Svarią įtaką pokyčiams padarė išvengiamų hospitalizacijų sistemos sukūrimas. Joje yra ligų, kurios turi būti pagydytos pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, o ne stacionare, sąrašas. Mūsų situacija unikali, mat nesukonsoliduojame rajoninių ir regioninių ligoninių, todėl aktyvaus gydymo paslaugomis dažnai naudojasi tie, kurie neturėtų. Minėta sistema dabar diegiama į praktiką.
Dar vienas įrankis – sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema „Svenas“, kurioje tiksliai, net seniūnijomis, suskirstyta, kur ir kokios problemos yra. Tai įrankis, leidžianti priimti atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, kiekviename regione galime stebėti mirtingumo nuo miokardo infarkto situaciją, ir pagal tai spręsti apie gydymo įstaigų tinklo optimizavimą, priimti kitus reikiamus sprendimus. Paveikti rodiklius neturint duomenų apie netolygumus neįmanoma. Sistema leido išgryninti probleminius taškus. Turėdami duomenis galime pradėti kitą etapą – aiškinantis, kodėl vienoje ar kitoje teritorijoje taip yra. Sistema prieinama laisvai, tiesiog tereikia surinkti
www.svenas.lt ir visi duomenys – kaip ant delno.
Trečia inovacija – PSP įstaigų geografinis prieinamumas panaudojant GIS‘ą. Anksčiau vykdant restruktūrizaciją ant žemėlapio su liniuote matuodavo atstumus iki gydymo įstaigų. Mes gi padarėme kitaip. Žemėlapyje sudėjome poliklinikų taškus bei kiek gyventojų yra kiekvienoje teritorijoje. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiavome, per kiek laiko iš gyvenamosios vietos žmogus gali patekti į gydymo įstaigą keliais, o ne brėžiant tiesią liniją žemėlapyje. Tai – visiškai kitas lygis.
HI Profesinės sveikatos centro vadovė Raimonda Eičinaitė-Lingienė:
- Paskutinių metų darbingo amžiaus žmonių sergamumo profesinėmis ligomis struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, sudarydamos 60-64 procentų. Tam įtakos turi neergonomiškas darbo vietos dėl varginančios ar skausmingos kūno padėties, taip pat ir psichosocialiniai veiksniai bei stresas darbe. Atsižvelgdami į ES valstybių gerąją praktiką, parengėme inovacijas, kurias įvairių sričių darbuotojai taiko kasdieniame darbe. Tai mūsų medikų adaptuotas ir validuotas įrankis – Streso darbe valdymo standartas, perimtas iš Didžiosios Britanijos, ir skirtas veiksmingam streso darbo vietose nustatymui ir valdymui.
Kelerius metus pasikartojančių darbo judesių rizikos identifikavimui taikome Jungtinėje Karalystėje parengtą ir Lietuvoje adaptuotą įrankį (ART), kuomet žmogaus darbo eiga filmuojama ir po to išskiriamos nepalankios padėtys.
Konkursai darbo vietose. Jų tikslas - ne tiek apdovanojimai už sveikatingumo populiarinimą, bet didesnis įmonių dėmesys fizinio aktyvumo skatinimui, amžėjimo prevencijai ar streso darbe mažinimui. Kaip žinia, sėdimo darbo ir pasyvaus gyvenimo žala prilyginama rūkymo sukeliamam neigiamam poveikiui. Žmogus darbo vietoje praleidžia apie 60 proc. laiko. Viena prevencinių sveikatinimo formų - mankštos darbo vietose skirtingų profesijų atstovams, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį. Inovacija veiksminga ir sulaukė populiarumo kolektyvuose. Tai ypač svarbu ir dėl amžėjimo, mat skaičiuojama, jog dar po dvidešimties metų beveik pusė Europos dirbančiųjų bus vyresni nei penkiasdešimties metų. Vadinasi, turime investuoti į sveikesnę darbo aplinką jau dabar.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: