Higienos institutas kuria įrankius politiniams sprendimams pagrįsti

Inga Markeliūtė
2018-06-15
Prieš septyniasdešimt metų pirmąją mokslinę konferenciją surengęs Higienos institutas (HI) šiųmetėje, kuri pavadinta „Inovacijos pažangiai visuomenės sveikatos plėtrai“, anot instituto vadovo Remigijaus Jankausko, pristatė pastarojo dešimtmečio reikšmingiausias inovacijas.
Higienos institutas kuria įrankius politiniams sprendimams pagrįsti
Kaip sako Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (dešinėje) Higienos instituto renkami duomenys puikai praverstų politikams priimant sprendimus. Nuotraukoje greta - Instituto vadovas Remigijus Jankauskas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad būtent epidemiologija buvo vienas kertinių dalykų, leidusių sveikatos priežiūroje pasiekti esminių lūžių. „Lietuvoje reikia interaktyvių, nuolat atsinaujinančių duomenų, kurie praverstų ir politikams priimant sprendimus. Norėtųsi, kad tie sprendimai dažniau būtų grindžiami duomenimis ir mokslu. Tik laiko klausimas, kada duomenų bazes įveiklinsime. Duomenų analizės gali mums atverti daug naujų dalykų“, – teigė A.Veryga. 
 
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė primena, kad šiemet septyniasdešimt metų sukanka ir Pasaulio sveikatos organizacijai. „Higienos institutas – pagrindinis sveikatos duomenų teikėjas PSO bei kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tai – didžiulis turtas, kurį reikia saugoti ir plėtoti“, – teigė I.Zurlytė.
 
Reikšmingiausios Higienos instituto inovacijos

 
HI Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė:
 
– Prieš penkerius metus įvyko Instituto veiklos šuolis – pradėtos vertinti visuomenės sveikatos technologijos. Mes ne tik renkame duomenis apie moksliniais tyrimais įvertintas ir kitose šalyse pasiteisinusias prevencines priemones, bet ir atliekame tokių priemonių ekonominio efektyvumo skaičiavimus bei ieškome geriausių sprendimų siekiant šias priemones pritaikyti Lietuvoje. Žinoma, rezultatai ne visada tenkina politikus, ypač kai paaiškėja, jog šiuo metu Lietuvoje taikoma priemonė neveiksminga arba jos veiksmingumui pagrįsti trūksta mokslo įrodymų. Beje, norint atlikti tokius vertinimus darbuotojams reikalingi tam tikri gebėjimai. Deja, su šiandienos atlyginimais specialistus išlaikyti sunku. 
 
Kita svarbi įgyvendinta inovacija – hospitalinių infekcijų stebėsena. Įsisenėjusią sistemą buvo gana sunku pakeisti, tačiau tai sąlygojo labai daug pacientų saugos pokyčių. Stebėsena paskatino gydymo įstaigas, žinant problemas, imtis prevencinių priemonių. Trečia inovacija – švedų antimikrobinio atsparumo valdymo regionuose modelio pritaikymas Lietuvoje. Tai ypač pasiteisinusi priemonė ir jau šiandien matome, kad ten, kur suburtos specialistų grupės yra aktyvios, mažėja išrašomų antibiotikų receptų, daug dirbama su šeimos gydytojais, keičiasi ir gyventojų požiūris. 

HI Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius:
 
– Svarią įtaką pokyčiams padarė išvengiamų hospitalizacijų sistemos sukūrimas. Joje yra ligų, kurios turi būti pagydytos pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, o ne stacionare, sąrašas. Mūsų situacija unikali, mat nesukonsoliduojame rajoninių ir regioninių ligoninių, todėl aktyvaus gydymo paslaugomis dažnai naudojasi tie, kurie neturėtų. Minėta sistema dabar diegiama į praktiką.
 
Dar vienas įrankis – sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema „Svenas“, kurioje tiksliai, net seniūnijomis, suskirstyta, kur ir kokios problemos yra. Tai įrankis, leidžianti priimti atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, kiekviename regione galime stebėti mirtingumo nuo miokardo infarkto situaciją, ir pagal tai spręsti apie gydymo įstaigų tinklo optimizavimą, priimti kitus reikiamus sprendimus. Paveikti rodiklius neturint duomenų apie netolygumus neįmanoma. Sistema leido išgryninti probleminius taškus. Turėdami duomenis galime pradėti kitą etapą – aiškinantis, kodėl vienoje ar kitoje teritorijoje taip yra. Sistema prieinama laisvai, tiesiog tereikia surinkti www.svenas.lt ir visi duomenys – kaip ant delno. 
 
Trečia inovacija – PSP įstaigų geografinis prieinamumas panaudojant GIS‘ą. Anksčiau vykdant restruktūrizaciją ant žemėlapio su liniuote matuodavo atstumus iki gydymo įstaigų. Mes gi padarėme kitaip. Žemėlapyje sudėjome poliklinikų taškus bei kiek gyventojų yra kiekvienoje teritorijoje. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiavome, per kiek laiko iš gyvenamosios vietos žmogus gali patekti į gydymo įstaigą keliais, o ne brėžiant tiesią liniją žemėlapyje. Tai – visiškai kitas lygis. 

HI Profesinės sveikatos centro vadovė Raimonda Eičinaitė-Lingienė:
 
- Paskutinių metų darbingo amžiaus žmonių sergamumo profesinėmis ligomis struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, sudarydamos 60-64 procentų. Tam įtakos turi neergonomiškas darbo vietos dėl varginančios ar skausmingos kūno padėties, taip pat ir psichosocialiniai veiksniai bei stresas darbe. Atsižvelgdami į ES valstybių gerąją praktiką, parengėme inovacijas, kurias įvairių sričių darbuotojai taiko kasdieniame darbe. Tai mūsų medikų adaptuotas ir validuotas įrankis – Streso darbe valdymo standartas, perimtas iš Didžiosios Britanijos, ir skirtas veiksmingam streso darbo vietose nustatymui ir valdymui.
Kelerius metus pasikartojančių darbo judesių rizikos identifikavimui taikome Jungtinėje Karalystėje parengtą ir Lietuvoje adaptuotą įrankį (ART), kuomet žmogaus darbo eiga filmuojama ir po to išskiriamos nepalankios padėtys.
 
Konkursai darbo vietose. Jų tikslas - ne tiek apdovanojimai už sveikatingumo populiarinimą, bet didesnis įmonių dėmesys fizinio aktyvumo skatinimui, amžėjimo prevencijai ar streso darbe mažinimui. Kaip žinia, sėdimo darbo ir pasyvaus gyvenimo žala prilyginama rūkymo sukeliamam neigiamam poveikiui. Žmogus darbo vietoje praleidžia apie 60 proc. laiko. Viena prevencinių sveikatinimo formų - mankštos darbo vietose skirtingų profesijų atstovams, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį. Inovacija veiksminga ir sulaukė populiarumo kolektyvuose. Tai ypač svarbu ir dėl amžėjimo, mat skaičiuojama, jog dar po dvidešimties metų beveik pusė Europos dirbančiųjų bus vyresni nei penkiasdešimties metų. Vadinasi, turime investuoti į sveikesnę darbo aplinką jau dabar.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...
    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica