Didžiausia profsąjunga
 
Atsižvelgusi į darbdavio pokyčius, kad pradėjo veikti bendra Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, dvidešimt šešerius metus Vilniaus personalą vienijusi profesinė sąjunga keitė įstatus ir persivadino į „Vieningą GMP“ siekdama atstovauti visiems darbuotojams.
 
Po reorganizacijos prie jos pradėjo jungtis specialistai iš įvairių šalies kampelių ir dabar „Vieninga GMP“ yra gausiausia tarnybos profsąjunga, vienijanti net 700 narių, kurių skaičius ir toliau auga.
 
Tačiau ši profsąjunga jaučiasi gniaužiama: GMP tarnybos vadovybė atsisakė vykdyti kolektyvinę sutartį naujai prisijungusiems nariams.
 
Naujai įstojusiems – nieko
 
Kolektyvinė sutartis dosni: joje sutrumpinta, 36 val., darbo savaitė, su didėjančiu darbo stažu ilgėjančios atostogos, mamadieniai, papildomas sveikatos draudimas, nelaimės atveju iš narių mokesčių fondo mokamos pašalpos ir kt.
 
Nenuostabu, kad pradėjus veikti bendrai tarnybai, prie šios profesinės sąjungos noriai jungėsi darbuotojai iš Alytaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitur. Tačiau jų laukė nemalonus siurprizas: tarnybos vadovybės sprendimu, kolektyvinė sutartis naujai prisijungusiesiems negalioja.
 
Ir nors kolektyvinė sutartis pasirašyta 2022 m. pabaigoje, V.Seiliuvienė pabrėžia, kad jos tekstas nelabai pakito nuo buvusio prieš dešimtmetį.
 
Sutartis neįgyvendinama?
 
„Buvęs direktorius teigė, kad taikant „Vieningos GMP“ kolektyvinės sutarties nuostatas ir naujai prisijungusiems nariams jam neužteks brigadų, skundėsi sutarties sąlygomis. Bet jos iki atsirandant GMP tarnybai buvo ilgus metus sėkmingai įgyvendinamos! Brigadų pagal gyventojų skaičių niekada nebuvo daugiau. Tai yra tiesiog darbo organizavimo klausimas. Derėjomės, kalbėjomės, raštus rašėmės. Kai kuriais klausimais direktorius sutiko, kai kuriais ne...“ – prisiminė V.Seiliuvienė. Ateityje ji planuoja derėtis ir dėl ankstesnio išėjimo į pensiją kaip kaimyninėje Latvijoje.
 
Remiasi Darbo kodeksu
 
„Vieningos GMP“ vadovė Violeta Seiliuvienė tvirtina, kad ši sutartis turi galioti ir po reorganizacijos – iki 2027 m. Tai numato Darbo kodeksas.
 
Tačiau laikinoji tarnybos vadovė Ilona Kajokaitė teigia priešingai: kad „kyla teisinių neaiškumų“ dėl kolektyvinės sutarties galiojimo ribų po reorganizacijos prie „Vieningos GMP“ prisijungusiems naujiems nariams.
 
„Pagal gautą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, kolektyvinės sutarties nuostatos negalioja tiems darbuotojams, kurie iki sujungimo dirbo kitose greitosios medicinos pagalbos įstaigose ir į profesinę sąjungą įstojo tik po reorganizacijos, – teigia I.Kajokaitė. – Darbo kodeksas numato, kad kolektyvinė sutartis pasirašyta su konkrečiu darbdaviu negali būti taikoma kitos įstaigos darbuotojams, kurie prie darbdavio prisijungė tik po reorganizacijos.“ Laikinoji vadovė pridūrė, kad tarnyba ir laikosi šio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto aiškinimo. 
 
Padavė į teismą
 
V.Seiliuvienė tvirtina, kad atsisakymas taikyti sutartį naujiems nariams – diskriminacija. „Nepavykstant išspręsti nesutarimų, konsultavomės ir su Valstybine darbo ginčų komisija, tačiau dėl užsitęsusių diskusijų pradelsėme nustatytą terminą. Neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą“, – konstatavo ji.
 
Kauno apylinkės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas šis klausimas, numatytas gruodžio 10 d.
 
Ji prisimena, kad naujai įstoję darbuotojai prašė buhalterijos atskaičiuoti jiems nario mokestį, bet tuometinis generalinis direktorius tokio leidimo nedavė, o buhalterė be direktoriaus įsakymo taip pat to nedaro.
 
„Nario mokestį tarnyba siūlė atskaičiuoti ir atgaline data – už pusmetį, tai atsispindėjo atsiskaitymo lapeliuose. Tačiau be žmonių sutikimo taip būti negali. Galiausiai sprendimas pakeistas ir nario mokestis neskaičiuojamas“, – sako pašnekovė.
 
Kitos profsąjungos
 
Be šios profsąjungos, apie 500 GMP tarnybos darbuotojų priklauso „Solidarumui“ (vadovė Jolanta Keburienė) ir dar iki 200 – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai (LSAPDPS), pirmininkė Rūta Kiršienė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijai (LSSO), prezidentė Aušra Volodkaitė.
 
J.Keburienės vadovaujamos profsąjungos kolektyvinės (įstaigos lygmens) sutarties galiojimas jau pasibaigęs, todėl deramasi dėl naujos. Kartu su jais derybose dalyvauja ir dvi aukščiau paminėtos profsąjungos – iš viso iki 700 narių.
 
„Mums visoms trims galioja nacionalinė ir šakos sutartys, kadangi esame šakinės, nacionalinio lygio organizacijos, o „Vieninga GMP“ veikia darbdavio lygmenyje. Vadinasi, jos ir kolektyvinė sutartis turi būti ruošiama kitokia, nes čia turi atsirasti tam tikros nuostatos, kurias mūsų profsąjungoms garantuoja šakos ir nacionalinės sutartys“, – aiškino J.Keburienė.
 
„Todėl mes deramės atskirai nuo „Vieningos GMP“. Be to, jų sutartis dar galioja, o mes suinteresuoti dėl savosios derėtis nevilkinant“, – komentavo ji.
 
Liko be lengvatų
 
Žydrūnas Banevičius iš Klaipėdos prie „Vieningos GMP“ prisijungė pernai lapkritį. „Iki tol, kol pradėjo veikti nacionalinė tarnyba, turėjome vietinę profesinę sąjungą, tačiau paskui ji nunyko ir reikėjo spręsti, kur pereiti. Sprendimą lėmė tai, kad „Vieninga GMP“ daugiausiai greitosios medicinos pagalbos darbuotojų vienijanti profesinė sąjunga. Norėjome būti ten, kur daugiau mūsiškių“, – komentavo Ž.Banevičius, šiuo metu negaunantis jokių profesinės sąjungos teikiamų lengvatų.
 
Į „Vieningą GMP“ įstojo ne visi klaipėdiečiai. „Kiti pakibę tarp žemės ir dangaus – laukia. Jei pavyks pasiekti savo teises, šimtu procentų jie prisijungs“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Vertinti nepalankių tarnybos vadovybės sprendimų jis neskuba: „Mums, paprastiems žmonėms, sunku pasakyti, kas šioje situacijoje teisus. Dėl to ir vyksta teisminis procesas, padeda teisininkai.“
 
Kitoms problemų nekyla
 
Kaip vyksta sutarčių laikymasis naujų narių atžvilgiu kitose profesinėse sąjungose? LSAPDPS vadovė R.Kiršienė teigė, kad dėl kolektyvinės sutarties vykdymo jos profsąjungoje nei naujiems, nei buvusiems nariams problemų nekyla. Jų kolektyvinė sutartis dar galioja iki šių metų galo.
 
J.Keburienė pasakoja, kad šakinė ir nacionalinė sutartys galioja naujiems nariams, juos tereikia deklaruoti. „Kada tai vyksta, priklauso nuo nuostatų. Pas mus – kartą per metus. Tuomet Finansų ministerija skaičiuoja lėšų poreikį. Manyčiau, kad įstaigos lygmeniu turėtų būti taip pat, kad vadovas planuotų išteklius“, – svarsto ji.
 
Derybos nelengvos
 
J.Keburienė teigia, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties su tarnyba ir jiems nėra lengvos. „Primena paklodės tampymą. Mes prisistatėme deryboms su savo projektu, daug punktų nepriėmė, tačiau pamažu einame į susitarimą. Labai norime turėti papildomą sveikatos draudimą, tačiau neaišku, ar artimiausioje perspektyvoje bus tam lėšų“, – sako J.Keburienė.
 
V.Seiliuvienė informuoja, kad Nerijus Mikelionis ir jiems siūlė rašytis naują kolektyvinę sutartį, tačiau nenori to daryti skubos tvarka, juolab kad ši tebegalioja.
 
Kaip žinoma, N.Mikelionis rugpjūtį pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų. Šiuo metu vyksta konkursas, jau renkami kandidatai, nes dokumentų priėmimas baigėsi spalio 10 d. Taigi profsąjungos problemą baigs spręs naujai išrinktas vadovas.
 
Nori vienodinti sąlygas
 
Laikinoji GMPT tarnybos direktorė I.Kajokaitė teigia, kad pagrindinis tarnybos prioritetas yra visų darbuotojų gerovė ir teikiamų paslaugų kokybė. „Laikydamasi šių tikslų, GMPT įgyvendina priemones, kurios turi prisidėti prie bendrų darbo sąlygų gerinimo visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo vietos ar priklausomybės vienai ar kitai profesinei sąjungai“, – sako I.Kajokaitė.
 
Ji teigia, kad svarbus tarnybos pasiekimas – atlyginimų sulyginimas metais anksčiau nei buvo įsipareigota. „Todėl šiuo metu GMP darbuotojai viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigose gauna vienus didžiausių atlyginimų. Toks sprendimas atitinka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio diferencijavimo mažinimo ir skatina bendrą darbuotojų gerovę, nepriklausomai nuo jų priklausomybės konkrečiai profesinei sąjungai“, – teigė I.Kajokaitė. – Šioje situacijoje GMP tarnyba tikisi, kad profesinės sąjungos, veikusios iki reorganizacijos, atsižvelgs į visų darbuotojų interesus. Vieninga kolektyvinė sutartis, tarp profesinių sąjungų ir GMP tarnybos, pagrįsta bendru interesu, leistų ne tik tolygiai pagerinti darbo sąlygas, bet ir užtikrinti sąžiningą, bendromis pastangomis pasiektą darbuotojų interesų atstovavimą.“

---

 

Komentaras

Situaciją komplikuoja pertvarkos
 
Advokatas Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros ,,Ellex Valiūnas ir partneriai“ vadovaujantis partneris teigia, kad pagal turimą informaciją, „Vieningos GMP“ profesinė sąjunga kelia dvejopo pobūdžio klausimus: prašymą darbdaviui išskaičiuoti darbuotojų – profesinės sąjungos narių – nario mokestį iš jų darbo užmokesčio bei taikyti naujiems profesinės sąjungos nariams galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatas. 
 
R.Valiūnas pastebi, kad dėl profesinės sąjungos nario mokesčio LR profesinių sąjungų įstatymas numato aiškią pareigą darbdaviui atlikti tokius išskaitymus, todėl toks asmens apsisprendimas bei pasirinkimas turėtų būti gerbiamas. 
Dėl kolektyvinės sutarties taikymo, darbuotojų lūkestis suprantamas, LR darbo kodeksas patvirtina, kad kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. „Vis tik, situaciją kiek komplikuoja įvykusios pertvarkos, reorganizavimai ir pan., dėl kurių išsiskiria socialinių partnerių tam tikrų teisinių nuostatų interpretacijos. Įvertinus situacijos kompleksiškumą, faktiškai šį klausimą, matyt, išspręs tik darbo ginčus nagrinėjantys organai, jeigu abiem šalims vis tik nepavyks pasiekti bendro kompromiso“, – komentavo R.Valiūnas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!