Būtų gėda nepasinaudoti
Iki 2027 m. numatyta įgyvendinti GMP reforma, o liepos 1-oji žymi svarbų jos etapą, kai šalyje pradės veikti centralizuota tarnyba, kurios būstinė įsikurs Kauno GMP stotyje. Tačiau tai – ne finišas, o tik starto linija, nuo kurio 48 Lietuvos GMP sueis į bendrą ūkį. O tas ūkis bus išties margas: vieni jame laikosi gerai, kiti – neblogai, treti – absoliučiai nustekenti, skiriasi ir darbo organizavimas. Akivaizdu, kad norint šį margumyną suvesti į darniai funkcionuojančią sistemą laukia marios darbo. Bet šiandien jau niekas neabejoja, kad to reikia – tai šansas Lietuvai turėti modernią GMP tarnybą. Apskritojo stalo diskusijoje valdžios institucijos bei partneriai kalbėjo apie GMP reformos eigą, lūkesčius bei vaidmenį joje.
 
Būsimosios nacionalinės GMP tarnybos vadovas, Kauno GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis praėjusią savaitę su komanda baigė kelionę po Lietuvos GMP įstaigas, kurią pavadino mitų griovėjų kelione, mat jos metu ne tik susipažino su ten esančiomis sąlygomis, rinko duomenis apie būtiniausias investicijas, bet ir atsakinėjo į kylančius klausimus apie reformą. Dalindamasis įspūdžiais apibendrino, kad išvydo nusiteikusius dirbti ir laukiančius permainų kolegas, bendraminčius, tačiau pripažino: atotrūkis tarp įstaigų – didžiulis. Visa tai turės pasikeisti – darbo organizavimas, sąlygos, algos, kompetencijos, infrastruktūra suvienodėti. Tai – iššūkiai finansine, juridine prasme, reikės atlikti svarbius sprendimus, kaip turėtų veikti vieninga tarnyba. N.Mikelionis pabrėžė komandinį indėlį tarp valdžios institucijų ir socialinių partnerių. „Dėl terminų, dėl to, kas yra prioritetai ir panašiai, galime diskutuoti ir turbūt diskutuosime. Vis dėlto neabejoju, visi turime ne tik bendrą matymą, bet ir unikalią bei vienintelę galimybę sukurti tarnybą tokią, kokios norime. Ir tai galime pasiekti tik drauge. Nes jei šia galimybe nepasinaudosime, tikrai gėda mums visiems. Tikiu, kad taip nebus“, – tvirtino Kauno GMP stoties vadovas.
 
Jis užsiminė, kad naujojoje sistemoje planuoja įdiegti galimybes daryti horizontalią karjerą: „Šiuo metu to neturime. Ateina laikas, kai žmogaus fizinės galimybės neleidžia jam dirbti. Bet jis turi įgijęs patirtį, kompetencijas. Horizontali karjeros sistema reiškia, kad toks darbuotojas gali tapti mentoriumi, instruktoriumi ir toliau būti naudingas sistemai.“
 
Darbuotojus reikia sulaikyti dabar
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė tikino: profesinės sąjungos vienos pirmųjų matė poreikį centralizuotis ir atkreipė dėmesį, kad pandemija jį tik išryškino. „Labiausiai neramina netolygūs darbo užmokesčiai, krūviai. Kol kas dėl to aiškumo tebetrūksta, – sakė ji. Profesinės sąjungos pirmininkė įspėjo ir apie darbuotojų norą palikti sistemą. Apklausus jų apie 400 paaiškėjo, kad 50 proc. apsisprendžia likti, 28 proc. abejoja ir laukia, ar pagerės sąlygos. Ji ragino imtis sprendimų, kad nebūtų prarasti darbuotojai, kurių trūkumas ateityje tik didės.
 

Šioms mintims antrino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) vadybos narys Linaras Vaitkus: „Galbūt yra galvojančių, kad nuo pertvarkos pradžios visi bus su naujais batais ir naujais automobiliais, tačiau iš tikrųjų negali to būti. Visgi nei naujas automobilis, nei defibriliatorius, nors ir pats geriausias, neišgelbės, nesuteiks paslaugų. Daug darbuotojų yra motyvuoti, tačiau dalis lieka dirbti su požiūriu „pažiūrėsiu, kas bus“. Iš naujos įstaigos ir naujo vadovo jie tikisi teisingo požiūrio ir motyvacijos, kurios svarbi dalis yra pinigai. Tai pat šeimos gydytojų įgalinimas atlikti savo funkcijas, ligoninių, kad nepiktnaudžiautų greitąja, ant kurios visais laikais buvo kariami visi šunys.“

 
„Bendruomenė turėjo daug nusivylimų. Kai bus finansinis skaidrumas, tada ir paslaugų kokybė ir darbuotojų tikėjimas vadovais, šviesia ateitimi bus, – sakė profesinės sąjungos valdybos narys ir pridūrė, kad centralizacija būtina. – Stengsimės, kad visi darbai gerai eitųsi.“
 
J.Keburienė priminė, kad darbuotojai nekantriai laukia dėl sprendimo ankstinti pensinį amžių, koks yra Latvijoje, pagal kurią paremtas Lietuvos GMP reformos modelis – tai būtų papildoma motyvacija likti tarnyboje. N.Mikelionis su tuo sutiko. „Dėl pensinio amžiaus dalies politikų požiūris ne visai teigiamas, tačiau iš savo pusės galiu pažadėti, kad tuo klausimu dirbsime. Ankstyvesnei pensijai reikalinga ne tik teisinė bazė, bet ir finansinis pagrindas, tai turbūt nėra viskas paprasta. Latviai jau dešimt metų įgyvendinę reformą, mes, deja, dar tik pačioje pradžioje“, – konstatavo jis.
 

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė pažymėjo, kad apmokant paslaugas vertinamas intensyvumo rodiklis – iškreiptas. „Ligonių kasos skaičiuoja pagal iškvietimų skaičių ir tas ydinga, nes važiuodamas tu teiki pagalbą ir nesėdi šiaip sau. Intensyvumas yra ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Kas mieste galvoja, kad intensyviai dirba, tai galime šiek tiek apsikeisti. Mano dukra dirbo ir mieste, ir rajone. Ji nelabai nori grįžti į rajoną, nes miesto teritorijoje ženkliai lengviau – yra daugiau pagalbos, tankus ligoninių tinklas. Sutikite, didžiulis skirtumas, veži infarkto ištiktą žmogų šimtą kilometrų ar septynis“, – atkreipė dėmesį J.Keburienė.

 
Pagrindinė SAM žinutė
Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė detaliau aptarė būtinybę nuo fragmentuotos darbo sistemos pereiti į centralizuotą. Vietoje atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų šalyje nuo liepos 1 dienos veiks vieninga GMP tarnybą su regioniniais padaliniais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Iki pertvarkos Lietuvoje veikė 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendino savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikė struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės.
 
Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją. Šiuo metu atliekama įstaigų analizė leis identifikuoti, kokie pokyčiai ir investicijos reikalingi, taip pat vyksta teisėkūriniai darbai. Kad rezultatas tenkintų, teisėkūra vyksta tariantis tiek su GMP asociacija, tiek su filialų vadovais, tiek su profesinėmis sąjungomis.
 
„Pagrindinė žinutė, kurią nori palikti ministerija GMP bendruomenei, kad kiekvienas esate laukiamas naujoje tarnyboje, vertinamas jūsų profesionalumas. Reforma darbuotojams leis susivienyti, susitarti dėl ateities darbo sąlygų. Jei jos nebūtų, šiandien kalbėti apie darbuotojų sąlygų gerėjimą būtų sunku“, – tvirtino O.Vitkūnienė.
 
Pokyčiams šių metų antram pusmečiui suplanuota apie 50 mln. eurų. Apie 700 tūkst. bus skirta GMP specialistams iki 2027 m. rengti. Perkvalifikuojant vairuotojus į paramedikus, siekiama sudaryti daugiau sąlygų į sistemą įsilieti paramedikams, kurie yra svarbi jos dalis. Darbo ir poilsio sąlygoms gerinti, naujoms pastotėms numatyta 1,5 mln. eurų, dar 7 mln. eurų – skaitmenizavimui. Jis reikalingas diegiant vieningą konsultavimo, iškvietimų sistemą, protokolus, pajėgų valdymą. „Taip pat numatyta sukurti specialią konsultacijų sistemą, kuri padėtų gyventojams susiorientuoti, kada reikia skubios pagalbos, kada ne. Viešąją erdvę sukrečiančios nelaimės rodo, kad reikalingas defibriliatorių tinklas, apie kurį jau vyksta diskusijos“, – pabrėžė O.Vitkūnienė. Infrastruktūros, GMP automobilių parkui atnaujinti 225 automobiliais teks 40 mln. eurų. „Ministerija tikrai neplanuoja pirkti automobilių, tą darys naujoji GMP tarnyba, kad galėtų pati įvertinti, kokių labiausiai reikia“, – tvirtino departamento direktorė.
 
GMP tenka dirbti su kitomis tarnybomis: ligoninių skubios pagalbos skyriais, priešgaisrine tarnyba, policija, todėl dirbama su algoritmais, kaip užtikrinti operatyvumą ir efektyvumą, kai įvykiai kompleksiniai (juose dalyvauja ne viena tarnyba). Departamento direktorė pabrėžė, kad reforma turi atnešti ir kokybinį proveržį, iki 2030 metų jis turi siekti 98 proc. (dabar 87,1 proc.). „Šiandien GMP darbo kokybę matuojame dviem rodikliais – operatyvumo ir intensyvumo. To nepakanka, ir ateityje turėsime galvoti apie naujus. Šiuo metu diskutuojama apie gaivinimo, insulto, miokardo infarkto, politraumų rodiklius – tai tos veiklos, į kurias labiausiai orientuota GMP tarnybos misija gelbėjant ir saugant gyvybes“, – aiškino O.Vitkūnienė.

---

 
Atlyginimai bus peržiūrimi
„Lietuvos sveikata“ vyriausioji redaktorė Deimantė Gruodė (D.G.):
- Atlyginimai tarp GMP įstaigų ženkliai skiriasi. Gerbiama Odeta, ar algos bus vienodinamos nuo pirmosios bendros tarnybos dienos?

SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė (O.V).
- Tikrai labai suprantu visos GMP darbuotojų nerimą ir lūkestį, tačiau reikia susitarti ir suprasti – kol neturime vienos tarnybos, nėra ir vieningos darbo užmokesčio politikos. Negalime pažadėti bendruomenei, kad nuo liepos visų algos bus vienodos – tą norėčiau pasakyti nuoširdžiai ir atvirai. Tai – pirma žinutė. Bet antra žinutė, kad reorganizavimo sąlygose numatėme per porą metų harmonizuoti GMP darbo sąlygas ir atlyginimus. O jei pavyktų, ir greičiau.
 
D.G - Ar yra skaičiavimai, koks galėtų būti vidutinis GMP darbuotojo darbo užmokestis?

Kauno miesto GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis (N.M): - Šiuo metu darbuotojų užmokesčių skirtumai įspūdingi. Vairuotojų kategorijoje skirtumas kai kur siekia 90 proc. Jų algos varijuoja nuo 874 iki 1700 eurų, slaugos personalo – nuo 1185 iki 2062 eurų. Turint omenyje, kad teikiamos tos pačios paslaugos, įkainis panašus, skaičiai kalba patys už save.
Preliminariais skaičiavimais, aritmetinio darbo užmokesčio vidurkio nesiekia apie 600 etatų. Norint tai pasiekti nuo liepos, reikėtų apie 700 tūkst. eurų kitam pusmečiui, todėl reikia greitų sprendimų. Tai – vienas artimiausių ir pagrindinių tikslų.
 
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva (T.G.):

- Valstybinė ligonių kasa daug metų nekantriai laukė šio pokyčio. Nuo liepos planuojama pakeisti dabartinę finansavimo tvarką, kuri pritaikyta sistemai, kur veikia daug įstaigų, yra pakankamai sudėtinga ir komplikuota. Mes tikimės, kad GMP sujungus finansavimo mechanizmai supaprastės. Šitoje vietoje tikrai nesitikime kažkokio sutaupymo.
 
D. G.: - Pakaks dabar numatyto finansavimo?
T.G. - Dabar vyksta reorganizacija ir turbūt atsakyti į šį klausimą nėra pasirengęs nei vienas. Pinigų turi būti pakankamai, kad tarnyba galėtų sėkmingai egzistuoti. Kol kas vis dar trūksta informacijos apie įstaigas, prisijungusias prie pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų – jų finansų paskirstymo mechanizmas nelabai aiškus. Todėl norime kuo greičiau baigti inventorizaciją, kad tas aiškumas ateitų. Kaip Nerijus sakė, trūksta 700 tūkst. darbo užmokesčiui. Reikia žiūrėti, kaip eisis reorganizavus – galbūt šiek tiek sumažės kitos išlaidos. Manau, kad tikrai galima rasti tinkamus sprendimus.
 
D.G.: - Kaip pagerės paslauga pacientui atsiradus naujai tarnybai?
O.V.: - Turime apie 5 proc. gyventojų, kurių GMP tarnyba dėl skirtingos struktūros, brigadų išsidėstymo negali pasiekti laiku. Centralizacija pakeis valdysenos modelį, brigadų skaičius didės nuo 239 iki 249. Tai – pirmas etapas. Įvertinus galima kalbėti ir apie dar didesnį skaičių. Antra, inventorizacija atskleidžia, kokius iškvietimus tenka aptarnauti GMP darbuotojams. Čia svarbus ryšys su šeimos gydytojų institucija, jų darbo užtikrinimu, taip pat su skubia pagalba. Trečia, GMP brigadų vietų skaičiaus didinimas nuo 93 iki 124 leistų visiškai padengti Lietuvos teritoriją.
 
D. G. - Norėčiau pono Nerijaus paklausti, ar turite visus jums reikalingus įrankius, įskaitant pastočių skaičių, automobilių parko atnaujinimą ir panašiai?
N. M.: - Atsakysiu į jūsų klausimą, tačiau noriu paminėti, kad nemažiau svarbi dalis gerinant paslaugų kokybę yra standartizacija. Nors nemėgstu šio žodžio, šiuo atveju jis tinkamas. Reikalingas teikiamos pagalbos standartizavimas – tiek bendrų protokolų visoje GMP diegimas, tiek įrangos suvienodinimas, bet kas svarbiausia, ir ko neturime šiandien, tai aiškios, atviros, standartizuotos kvalifikacijos kėlimo kursų sistemos. Galime turėti kad ir 250 pastočių, tačiau be vieningos protokolų sistemos, negalėsime palyginti darbo kokybės, o tai – vienas esminių dabartinės sistemos trūkumų. Kai galėsime palyginti, žinosime, kur mūsų trūkumai. Žinodami, kur trūkumai, žinosime, ką daryti, kad kvalifikacija būtų vienoda.
Kalbant apie kitus įrankius, materialinę bazę, matėme ir liūdnų vaizdų. Paprastai, jei atlyginimai maži, ir automobilių vaizdas toks, kad verkti norisi. Automobilių parko atnaujino programai skirta pakankamai daug lėšų – 40 mln. eurų, tačiau liepą tikrai nestovės nauji automobiliai, nes norime įsigyti tokius, kokių mums reikia, formuosime specifikacijas, vyks viešųjų pirkimų procedūra. Todėl anksčiau pusantrų-dvejų metų masinio atnaujinimo programa neprasidės. Tačiau kaip būsimoji GMP tarnybos koordinuojanti įstaiga mes jau dabar ruošiamės skirti resursų bent penkiasdešimčiai automobilių, kad turėtume kuo užkamšyti skyles, kurios tikrai atsivers
 
D. G.: - O jus tenkintų siūlomas pastočių tinklas?
N.M.: - Padarytas modeliavimas turi savų pliusų ir minusų, bet į tai dabar nesigilinsiu. Kad skaičių reikia didinti, neabejotinai. Terminas yra iki 2027 metų, todėl noriu nuraminti kolegas, kad nuo liepos tikrai nereikės persikelti į naujas pastotes. Kai būsime vieninga tarnyba, turėsime geresnę ir lengvesnę prieigą prie duomenų, įvertinsime, ko mums reikia.
 
D.G. - Vairuotojai baigia kursus, bet jų neskubama įdarbinti vairuotojais-paramedikais. Gal galėtumėte tai pakomentuoti jūs, gerbiamas Justinai?

Naujosios Akmenės r. GMP centro vadovas Justinas Stašys (J.S.):

- Tikrai yra įstaigų, kur paskambina ir pasiguodžia, kad darbdaviai neišleidžia persikvalifikuoti, o kitų – gavusių diplomus – neperkelia į kitas pareigas. Tai neteisinga, nes įgijęs kompetenciją vairuotojas privalo būti įdarbinamas. Džiaugiuosi savo darbuotojais, kad jie visi noriai persikvalifikavo. Jie nėra tik vairuotojai, įgiję pažymėjimą dėl didesnės algos – mano ir visų kolegų džiaugsmui jie visaverčiai GMP brigados nariai.
 
D.G. - O kaip jūs, Justinai, vertinate reformą?
J.S.: - Apie reformą nuomonę keičiau kelis kartus, bet dabar galutinai pakeičiau į teigiamą pusę, nes pliusų begalė – kompetencijos, autoparkai, viena dispečerinė. Kai nebus ribų, brigados galės aptarnauti žmones net kitoje savivaldybėje, kai jų brigados užimtos. Ir gerbiama Jolanta (Keburiene – aut. past.), aš tikrai noriu paprašyti, net neabejoju, kad tai ir darote, paskatinti žmones neišeiti, esate organizacijos pirmininkė, turite sekėjų – galite įtakoti juos pasilikti.
J.K.: - Tikrai sunku motyvuoti žmogų dirbti už tuos 700 eurų, kai tenka didelė atsakomybė už kitų žmonių gyvybę. Tie 700 eurų yra pajuoka. Sunku įtikinti, kad tu dar padirbk per kelis darbus, o po poros metų gal viskas pagerės. Tai dėl to susėsim ne kartą prie apskritojo stalo, nes laukia sunkus ir atsakingas darbas. Šiandien iš gerbiamos Tatjanos išgirdau gaidelę, kad jei reikia, galbūt bus, ir tai teikia vilties.
 
D.G. - Kokia turėtų būti brigadų sudėtis?
N.M.: - Kad brigadose turėtų būti galimybė turėti tris darbuotojus – tai tikrai, tačiau visuose iškvietimuose toks skaičius nebūtinas. Šiuo metu apie tai diskutuojama. Svarstome, kad plečiant brigadų sudėtį vertėtų pasitelkti savanorius.
 
D. G. - Paprašysiu VLK ir SAM atstovų apibendrinti diskusiją...
T.G.: - Ji buvo naudinga mums visiems, norint suprasti, kur esam, kur judam. Jei kalbame apie finansus, GMP tarnyba atlieka gyvybės gelbėjimo funkcijas, už ką atsakinga valstybė, todėl skiria lėšas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Ligonių kasa jas perduoda. Todėl daug kas priklauso nuo Finansų ministerijos – kiek pavyks išsiderėti papildomų lėšų. Manau, nei vienas neabejoja GMP tarnybos svarba, todėl svarbu turėti viziją, kiek reikia pinigų ir, tikiuosi, pavyks surasti. Gal ne iš karto, bet pasieksime.
 
O.V.: - Bendravimas prie apskirtojo stalo tik dar kartą įrodė, kaip svarbu visiems turėti kuo daugiau duomenų, kalbėtis. Pasitikėjimą, bendrystę iš visų pusių pajutau, o kai nuomonės skiriasi, reikia tiesiog toliau kalbėtis ir ieškoti geriausio sprendimo. Ir stengtis, kad GMP tarnyba būtų moderni, darbuotojas patenkintas ir motyvuotas, turėtų reikalingas sąlygas ir priemones dirbti bei tarnautų Lietuvos gyventojams. O kad tai pavyktų, turime nueiti nemažai žingsnių. Jei norime nueiti toli, reikia eiti kartu, todėl kviečiu bendruomenę pasirinkti naują GMP tarnybą ir kartu dalyvauti pokyčiuose.

---

 
SAM ministras A. Dulkys: Buvome bene paskutiniai Europoje

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apskrito stalo diskusijos proga parengė specialų sveikinimą. Jame konstatavo, kad Lietuva turi eiti koja kojon su laiku, o kai kur jį tiesiog pasivyti: „Šių permainų smaigalyje stovi greitoji medicinos pagalba. Buvome likę bene paskutiniai Europoje, kurie vis dar teikia greitąją pagalbą decentralizuotai. Dabar didžiausias indėlis yra žmonių – jūsų, kurie dirba šioje sistemoje. Niekas geriau nei ilgamečiai darbuotojai nežino, kokių sąlygų reikia greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kokių reikia automobilių, kokių informacinių sistemų, kokių kompetencijų, kokių darbo ir poilsio sąlygų.
Ir pabaigai: sveikatos sistemoje trūksta vadybinių proveržių. Mes vis dar skaičiuojame laimėjimus kiekybiniais metodais. Laikas įvertinti ir tai, kas verčiausia – žmogaus jausena. Paciento, darbuotojo, vadovo. Tikiu, kad naujoji greitoji medicinos tarnyba bus ta vieta, kur visi jausis geriau. Todėl lūkesčiai, kurie buvo dėti kuriant tarnybą, bus išpildyti šimtu procentų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!