Gintaras Kacevičius: „Be reformų gydymo įstaigų padėtis negerės“

Evelina Machova
2019-04-18
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius (60 m.) viliasi, kad augant finansavimui, bus juntami ir sveikatos rodiklių, ir paslaugų prieinamumo pokyčiai.
Gintaras Kacevičius: „Be reformų gydymo įstaigų padėtis negerės“
„Kad paslaugų įkainiai išaugtų du tris kartus, šalies ekonomika turėtų išaugti tiek pat, o mokesčių mokėtojai tiek pat kartų daugiau turėtų sumokėti mokesčių. To artimiausiu metu turbūt naivu tikėtis“, - sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

- Jūsų kolega Viačeslavas Zaksas, Seime pristatydamas sutarčių pasirašymą, teigė, jog šios su gydymo įstaigomis pasirašytos rekordiškai anksti. Gydymo įstaigų vadovai mažiau derėjosi ar pasiūlėte labai geras sutartis? 
- Gydymo įstaigų vadovai nesiderėjo mažiau, bet, kaip teisingai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pastebėjo profesorius Vinsas Janušonis, vyko konstruktyvus dialogas. Tiesa ir tai, kad sutartys pasirašytos žymiai didesnėms sumoms nei pernai. Kai kurių paslaugų sutartinės sumos išaugo stulbinamai. Pavyzdžiui, pirminei ambulatorinei sveikatos priežiūrai skirta trisdešimčia procentų daugiau pinigų nei pernai. Mažiausiai augo stacionarių paslaugų suma, tačiau net ir ji išaugo, nes pernai didėjo paslaugų įkainiai.
 
- Sumos, akivaizdu, išaugo. Kodėl tuomet dalis vadovų vis sako to rekordinio gerėjimo nejaučiantys?

-
 Manau, kad gydymo įstaigoms, palyginti su pernai, būtų sudėtinga nepajusti tokio ryškaus pasirašytų sutartinių sumų augimo. Sumos, vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, apskaičiuojamos kiekvienai paslaugų rūšiai ir kiekvienai gydymo įstaigai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šių metų sutarčių sudarymo metu TLK ir VLK negavo nė vieno nusiskundimo, kad lėšos gydymo įstaigų sutartims būtų skirstomos ne pagal minėtas taisykles, o, kaip sakoma, „už gražias akis“. Taigi erdvės ligonių kasų ir gydymo įstaigų deryboms lieka nedaug, tačiau gydymo įstaigos šias galimybes išnaudojo dėstydamos argumentus, kodėl turėtų būti nustatyta vienokia ar kitokia sutartinė suma. Dažniausiai į argumentus buvo atsižvelgta. Todėl nesuprantu, kaip augimas gali būti nejaučiamas.

 
Skaičiai
Šiemet numatyta pacientams suteikti paslaugų už 1,3 mlrd. eurų arba 16 proc. daugiau nei 2018 m. Sutartinės sumos augo: 19,1 proc. slaugai, 14,4 proc. - ambulatorinėms paslaugoms, 13,8 proc. -brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kitoms paslaugoms. TLK šiemet su gydymo įstaigomis pasirašė 48 sutartimis daugiau nei pernai.

 
- Teigiama, kad paslaugų įkainiai nebeatitinka tikrovės. Daugelis sako, kad jie turėtų būti du tris kartus didesnis. Jūsų, kaip sveikatos pinigus skaičiuojančios institucijos vadovo, vertinimu, ar didesni įkainiai išspręstų problemas?
Paslaugų įkainių struktūroje didžiausią dalį – kai kur netgi apie septyniasdešimt procentų - sudaro darbo užmokestis. Taigi, teisingiau būtų kalbėti ne apie įkainių atitikimą tikrovei, o apie atitikimą galimybėms. Žinoma, tikiuosi, kad PSDF biudžetas ir toliau augs, tuomet didės ir paslaugų įkainiai. Tačiau, kad jie išaugtų du tris kartus, šalies ekonomika turėtų išaugti tiek pat, o mokesčių mokėtojai tiek pat kartų daugiau turėtų sumokėti mokesčių. To artimiausiu metu turbūt naivu tikėtis. Šiuo metu yra vertinamos galimybės į paslaugų įkainius įskaičiuoti gydymo įstaigoms perduoto turto išlaidų amortizacijos kaštus. Toks sprendimas padidintų paslaugų įkainius, tačiau, be abejo, tai vyktų po truputį.
 
Iš pristatytų gydymo įstaigų veiklos rezultatų matyti, kad nuostolingiausiai, ir jau ne pirmus metus, dirba rajoninės ligoninės. Turite sprendimą, kaip situaciją keisti?

- Pernai visų kategorijų įstaigų finansiniai rezultatai gerėjo. Sparčiausiai būtent rajono ligoninėse. Be to, pernai visų rajono ligoninių bendras neigiamas finansinis rezultatas, palyginti su užpernai, sumažėjo beveik perpus. Trečdaliu sumažėjo gydymo įstaigų, kurios metus baigė su neigiamu finansiniu rezultatu. Tiesa, daugiau nei dviem procentais rajoninėse ligoninėse sumažėjo stacionarių paslaugų. Galima prognozuoti ir tolesnį jų mažėjimą, nes Lietuvoje šis rodiklis - vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.
Pacientai mažiau gydėsi rajono ligoninėse ir rinkosi aukštesnio lygmens gydymo įstaigas. Tačiau dauguma net ir rajono lygmens įstaigų dirba pelningai, vadinasi, sprendimų reikia ieškoti ir pačiose gydymo įstaigose. Jei gerų finansinių rezultatų gali pasiekti vienos, greičiausiai gali ir kitos. Turbūt pirmiausia reikia racionalizuoti pačios įstaigos struktūrą, išteklius, daugiau orientuotis į populiarėjančias ambulatorines paslaugų teikimo formas.
 
- Valstybinėje ligonių kasoje su pertraukomis dirbate jau beveik du dešimtmečius. O pastaruoju metu vis kalbama, jog šiandienė gana nelengva kai kurių gydymo įstaigų padėtis yra nesėkmingų reformų pasekmė. Ką manote jūs?
Manau, kad daug kas priklauso ir nuo pačių gydymo įstaigų: kaip jos organizuoja struktūrą, darbą, išlaidas, kaip racionaliai paskirsto finansinius, materialinius, žmogiškuosius resursus. Kita vertus, yra ir objektyvių priežasčių, dėl kurių kai kurioms ligoninėms sunku sudurti galą su galu: Lietuvos provincijoje sumažėjo gyventojų, likusieji susirgę vis dažniau renkasi gydymą didesnėse daugiaprofilinėse ligoninėse, be to, mažesnėse įstaigose vis labiau trūksta specialistų. Esu tikras, kad tam reikšmės turėjo ne nesėkmingai vykdytos reformos, kiek reikalingųjų atidėliojimas. Būtent dėl to, net ir augant ekonomikai bei didėjant PSDF, kai kurių ligoninių padėtis ir toliau liks sudėtinga.

 
- Rudenį medikai laukia atlyginimų pakėlimo. Ar jau skaičiavote, kiek tam prireiks papildomų lėšų? Ar šį kartą taip pat jos bus paimtos iš PSD rezervo fondo? 
- Nuo praėjusių metų gegužės, kuomet Lietuvos gydymo įstaigose buvo pradėtas didinti vidutinis medicinos darbuotojų darbo užmokestis, pokyčiai šioje srityje yra akivaizdūs. Dėl darbo užmokesčio pakėlimo šiemet galutinis sprendimas bus priimtas artėjant rudeniui, atsižvelgus į PSDF biudžeto surinkimą ir šių metų lėšų naudojimą. Kol kas darbo užmokestį planuojama pakelti rugsėjo mėnesį. Šiuo metu tam reikalingi apie keturiasdešimt milijonų eurų yra rezervuoti biudžeto išlaidų plane, tačiau, jei lėšų pritrūktų, būtų svarstoma galimybė paimti ir iš rezervo.

 
Dosjė
Gydytojo profesinę kvalifikaciją biomedicinos mokslų srityje įgijęs G.Kacevičius dirbo gydytoju bei ambulatorijos vedėju, dalyvavo įgyvendinant įvairius tarptautinius projektus. Taip pat jis vadovavo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, buvo VLK departamento vadovas, laikinai vykdė VLK direktoriaus funkcijas. Šiuo metu taip pat yra ES Dvynių projekto „Parama įgyvendinant privalomojo sveikatos draudimo sistemą Azerbaidžane“ konsultantas privalomojo sveikatos draudimo įdiegimo klausimais.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

    Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris