Galimybės po skiepo neribotos?
Kol kas nėra skelbiama jokių laiko rėmų, kuris pilnai vakcinuotiems asmenims ribotų galimybę įsigyti Galimybių pasą. Jį tiesiog reikia atnaujinti kas savaitę. „Atsiradus daugiau mokslinių duomenų, informacija galės keistis, bet pagal šiuo metu turimus duomenis, tokie terminai nenustatyti“, – apie skiepo galiojimo laiką kalbėjo Neringa Mikėnaitė, SAM  Spaudos tarnybos patarėja.
 
Ne vienam atrodo nelogiška, kad visiems Galimybių paso turėtojams galioja ta pati QR kodo atnaujinimo tvarka – kas 7 dienas.
Ekonomikos ir informacijų ministerija teisinasi, kad toks trumpas intervalas taikomas, nes žmogaus statusas nuolat keičiasi – spartėjant vakcinavimo tempams, iš testuojamo, jis gali tapti vakcinuotu ir pan. „Tačiau besikeičiant situacijai, daugėjant paskiepytų, bus svarstoma tai keisti ir ilginti Galimybių paso galiojimo terminus“, – aiškino ministerijos atstovai.
 
Persirgus – vakcinacija be antikūnių testo
Galimybių pasas suteikiamas 180 dienų po to, kai gautas teigiamas koronaviruso testo rezultatas. Prabėgus šiam terminui, net ir esant pakankamai antikūnių, Galimybių pasas negalioja.
Seimo Sveikatos komiteto narė Asta Kubilienė teigė, kad kai kurie su ja kalbėję medikai nežinojo, kokia skiepijimosi tvarka bus persirgusiems COVID-19. Ar jie galės skiepytis, jei bus pakankamai antikūnių? Jei ne, kaip tuomet gauti Galimybių pasą, jei antikūniai jo nesuteikia?
 
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina, kad praėjus 180 nuo teigiamo COVID-19 testo rezultato galima vakcinuotis neatlikus antikūnių testo. „Serologiniis antikūnių testas buvo reikalingas vakcinacijos pradžioje, kai buvo skiepijamos nedidelės medikų, slaugos namų gyventojų grupės. Šiuo metu registruojantis skiepui papildomai testuotis nereikia“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.
 
Vis dėlto sveikatos apsaugos visceministrė Živilė Simonaitytė pasakojo, kad ministerija ieško būdų, jog turintys antikūnių žmonės galėtų naudotis Galimybių pasu. „Bendradarbiaujame su Registrų centru, kad tai būtų padaryta greičiau. Tiesa, Europos Komisija europiniame Žaliajame pase serologinių ir antikūnių testų naudoti nenumato“, – pastebėjo viceministrė.
 
Apie trečią skiepą dar tyli
Medikai laikomi viena geriausiai paskiepytų visuomenės grupių. Pavyzdžiui, Kėdainių poliklinikoje iš 300 darbuotojų apie 10 buvo atsisakę skiepų, tačiau dalis jų prasirgo koronavirusu arba galiausiai pasinaudojo „Janssen“ vakcina.
 
Be to, medikai anksčiausiai turės galvoti ir apie trečią skiepą, jei tai bus reikalinga.
Apie trečiąjį skiepą ir kada jis turėtų būti atliktas, kol kas nekalbama. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sprendimai dėl tolesnės revakcinacijos priklausys nuo vakcinų gamintojų tyrimų, kol bus išaiškinta, kuriam laikui vakcinos suteikia imunitetą jas gavusiam asmeniui.
 
Rajonuose anšlago nėra
Medikų bendruomenė ruošėsi, kad dėl Galimybių paso gali išaugti testavimo apimtys, ypač prieš savaitgalius.
Vis dėlto kalbintos rajoninės gydymo įstaigos antplūdžio nejaučia. Kėdainių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Audronė Rimkevičienė teigia, kad padidėjusio testavimosi antigenų testais kol kas nėra. „Mobilus punktas dirba tvarkingai, ramu. Apskritai pastarąją savaitę priskirčiau lengvėjimo etapui. Didžiausias darbo krūvis buvo didėjant sergamumui nuo balandžio pabaigos. Gal teigiamą poveikį daro vakcinacija?“ – svarstė A.Rimkevičienė.
 
Miestiečiai testuojasi aktyviau
Kiek daugiau nei rajonuose testuotis ateina miestuose. Mobiliųjų punktų darbą organizuojantis Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius teigia, kad daugiau žmonių testavosi savaitgalį – penktadienį ir šeštadienį. „Mobilaus punkto klientų padaugėjo apie trisdešimt procentų“, – teigė J.Dzizdevičius.
 
Panašius skaičius vardija ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro komunikacijos koordinatorė Monika Zeniauskienė. Ji teigia, kad atsiradus Galimybių pasui testavimo apimtys išaugo 35 proc. Savaitę prieš atsirandant Galimybių pasui buvo atlikta 7020 greitųjų antigeno testų, o įvedus Galimybių pasą per savaitę atlikta 10786 testų.“
„Nuolat stebime žmonių kiekius ir atsiradus poreikiui, leidžiame daugiau registracijų“, – pridūrė M.Zeniauskienė.
 
Vadovė iškėlė problemą
Kėdainių mobilusis punktas anksčiau veikdavo 7 dienas per savaitę, dabar – 6, tačiau pailgėjo darbo valandos: norinčius atlikti testą punktas priima nuo 8 iki 17 val. A.Rimkevičienė iškėlė problemą, kad nors imantys COVID-19 testų mėginius darbuotojai ir gauna priedą prie algos, pačią algą jiems turi mokėti poliklinika. Visgi realiai šie darbuotojai poliklinikoje ne tik nedirba, bet ir reikia prašyti kitų darbuotojų, kad pavaduotų punkte esančius kolegas. A.Rimkevičienė apgailestavo, kad atsiskaityti už viršvalandžius galimybių nėra, stengiamasi derinti grafikus, organizuoti darbą pamainomis. „Trumpuoju periodu tai nieko tokio, tačiau einant antriems metams norėtųsi sprendimų“, – kalbėjo A.Rimkevičienė.
 
Testavimas pagal įkainius?
Sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė pasakojo, kad šiuo metu galioja ta pati tvarka testavimui, kaip ir iki Galimybių paso – kompensuojami priedai darbuotojams, o testavimo vietos, mobilūs punktai aprūpinami testais, apsaugos priemonėmis ir kitomis reikalingomis darbo priemonėmis.
„Aktyviai darbuojamės su vienu pagrindiniu aspektų, kurį žadame įsivesti – kad už testavimą būtų kompensuojama pagal įkainį, o ne priedais“, – teigė Ž.Simonaitytė. Tiesa, ministerija dar nieko konkretesnio šiuo klausimu pasakyti negali. „Svarstomi variantai, ieškoma sprendimo“, – teigė J.Gališanskis.
Kėdainių poliklinikos vadovė A.Rimkevičienė pastebėjo, kad apmokėjimas pagal įkainius pasiteisino vakcinavimo atveju, kai už vieną suleistą skiepo dozę priklauso fiksuotas 3 eurų užmokestis. „Tada pajuntam, kad ateina pinigai“, – teigė vadovė.
 
Tuoj bus skiepytas kas antras
Pandemija baigsis, kai bus paskiepyta 70 proc. žmonių, teigia PSO, kartu įspėdama, kad skiepijimo mastai per lėti. Praėjusios savaitės duomenimis, Europos Sąjungoje netoli 50 proc. suaugusiųjų jau gavę bent vieno skiepo dozę. Iki liepos pabaigos tikimąsi paskiepyti apie 75 proc. suaugusiųjų.
Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 36 proc. gyventojų. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, per vasarą realu paskiepyti 70 proc.

---

 
Galimybių paso ir ES skaitmeninio žaliojo pažymėjimo skirtumai
 

	Galimybių pasas	ES skaitmeninis žaliasis pažymėjimas
Kada pradės veikti?	2021 m. gegužės 24 d.	Tikėtina 2021 m. birželio mėn. pabaigoje arba 2021 m. liepos pradžioje. Data bus patikslinta.
Kas tai yra?	Šalies viduje naudojamas skaitmeninis dokumentas, įrodantis, kad imunitetą dėl skiepų ar persirgimo COVID-19 liga arba neigiamą testą turintiems asmenims yra leidžiamos švelnesnės karantino sąlygos.	Skaitmeninis įrodymas, kad asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19, yra persirgęs COVID-19 arba turi tyrimo rezultatą, naudojamas šiai informacijai apsikeisti tarp ES šalių.
Kam skirtas?	Palengvinti naudojimąsi paslaugomis šalies viduje, sudaryti sąlygas atverti daugiau veiklų, naudotis platesniu paslaugų spektru.	Saugiam informacijos apsikeitimui tarp ES šalių. Gali būti naudojamas tiek keliaujant į užsienį, tiek šalies viduje.
Kaip veiks?	Prieš įeinant tikrinantis asmuo su išmaniuoju įrenginiu nuskenuos QR kodą ir įsitikins, kad duomenys tikri.   Prireikus gali paprašyti asmens tapatybės dokumento.	Principas – tikrinančioji šalis su mobiliąja aplikacija nuskenuos QR kodą ir įsitikins duomenų tikrumu.   Prireikus gali paprašyti asmens tapatybės dokumento.   Svarbu! Kiekviena šalis pati sprendžia, kaip vertinti pažymėjime pateiktą informaciją.
Naudojimo sritys	Veiklos šalies viduje: viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, lošimo namai ir barai; renginiai iki 500 žiūrovų (dalyvių); asmeninės šventės be ribojimų; laisvalaikio pramogos; apgyvendinimo įstaigos; įstaigų ir įmonių teikiamos paslaugos.	Visos sritys ir veiklos, kurioms reikalinga informacija, ar asmuo yra paskiepytas, persirgęs, ar turi neigiamą testo rezultatą, pavyzdžiui, kelionėms ar veikloms šalies viduje.   Svarbu! Keliaujantieji į kitą ES šalį turi susipažinti su priimančiosios šalies taisyklėmis ir reikalavimais.
Kas gali turėti?	Persirgę COVID-19 liga; paskiepyti nuo COVID-19 ligos; turintys neigiamą PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatą.	Svarbu! Kiekviena ES šalis gali taikyti skirtingus kriterijus Persirgę COVID-19 liga; paskiepyti nuo COVID-19 ligos; turintys neigiamą PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatą.
Kada įsigalioja?	Persirgus COVID-19 liga, kai persirgimo faktas užfiksuotas E. sveikatos sistemoje. Praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo. Praėjus 4 savaitėms po „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo. Praėjus 4 savaitėms po pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo. Būtinas antrasis skiepas, kurį reikės gauti ne ilgiau kaip per 12 savaičių po pirmosios dozės suleidimo. Gavus neigiamą PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatą, kai jie yra įvesti į E. sveikatos sistemą.	Svarbu! Kiekviena ES šalis gali taikyti skirtingus kriterijus   Lietuvoje: Persirgus COVID-19 liga, kai persirgimo faktas užfiksuotas E. sveikatos sistemoje. Praėjus 2 savaitėms po bet kokios vakcinos antros dozės suleidimo. Gavus neigiamą PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatą, kai jie yra įvesti į E. sveikatos sistemą.
Kiek laiko galioja?	Persirgus – 180 dienų nuo persirgimo; 24 val. nuo ėminio paėmimo momento.   GP statusą reikia atnaujinti kas 7 dienas.	Svarbu! Kiekviena ES šalis gali taikyti skirtingus kriterijus.   Lietuvoje: nurodoma COVID-19 ligos pradžia; 180 dienų įsigaliojus vakcinavimo schemai; 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!