Įspėjimas iš Seimo kontrolierės
Lukašenkos režimas ir toliau organizuoja nelegalių migrantų srautus į Lietuvą, o baltarusų pasieniečiai įprato su savimi nešiotis žirkles, kuriomis esant reikalui prakerpa mūsų vielinę tvorą. Ar nepažeidžiamos migrantų teisės, akylai stebi ir viešina kai kurios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Vis dėlto Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pastebi: nepriklausomo sienos stebėsenos mechanizmo vis dar neturime ir tai nėra mums palanku. Ypač kai kalbame apie rezonansinius atvejus, kuomet iškyla klausimai dėl migrantų teisių pažeidimų.
 
„Kai įvyksta ginčytinos situacijos, liekame su dviem pozicijomis – pasieniečių ir savanorių „Sienos grupė“. Daugiau neturime būdo išsiaiškinti, kas vyksta“, – konstatuoja E.Leonaitė ir siūlo pagalvoti apie tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ar Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ įsileidimą.
 
Jai antrina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė. Ji prisiminė, kaip rudenį Baltarusijoje paleisti basi migrantai nušalo kojas. „Kai amputuojamos kojos, yra superdidelė tragedija. Norisi akcentuoti, kad dėl to ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai atsiduria sudėtingoje situacijoje, – teigia E.Samuchovaitė ir pabrėžė, kad problemiškomis vadinamos pilkosios zonos, kur nėra aiškaus teisinio reglamentavimo. – Reiktų pagalvoti, kaip sureguliuoti procesus, vykstančius sudėtingomis aplinkybėmis, kad paaiškindami savo veiksmus pareigūnai neatsidurtų kritinėse situacijose.“
 
Beje, Lietuvos pasieniečiai įsigijo humanitarinės pagalbos komplektus, kuriuos sudaro maistas, šilti rūbai vaikams ir suaugusiems. Netrukus rūpestį migrantais perims speciali agentūra. Gautas papildomas finansavimas renovuoti du papildomus bendrabučius Pabradėje, kur bus įrengta iki 900 vietų.
 
„Nelengvas jų gyvenimas“
Pasak E.Leonaitės, šiuo metu negauta skundų dėl migrantų apgyvendinimo sąlygų: „Kybartuose situacija iš esmės pasikeitusi, visos rekomendacijos išpildytos. Kadangi žmonių skaičius sumažėjęs, daugelis seniau keltų klausimų neaktualūs, nes jie kilo dėl perpildymo.“
 
E.Sachumovaitė pritaria, kad šiuo metu nelegalių migrantų Lietuvoje nedaug – apie pustrečio šimto. „Jiems teikiame pagalbą: padedame ieškoti darbo, būsto. Rezultatai džiuginantys, 127 norėjo mūsų pagalbos, apie pusei ji suteikta“, – kalbėjo Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė ir vardijo, kad nelegalūs migrantai įvairiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir kt .) dirba statybos, maisto, medienos, paslaugų sektoriuose. „Nelengvas jų gyvenimas. Įdarbintume daugiau, tačiau jie negali atsidaryti banko sąskaitos, nes neturi kelionės dokumentų. Kai kurie darbdaviai nesutinka mokėti grynais, ypač didesnės kompanijos – „Maxima“, „Rimi“ ir kitos, nes nenori dėl kelių žmonių keisti finansinės sistemos“, – sakė E.Sachumovaitė.
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius komentuoja, kad šiuo metu pagrindiniai iššūkiai dėl migrantų teisių liečia integracijos (įsidarbinimo, būsto) klausimus: „Galiu įvertinti, kad ilgą laiką opiausia problema buvo materialinių sąlygų užtikrinimas, tačiau valstybinės institucijos stengėsi, kad jos gerėtų. Įvykus konkretiems žmogaus teisių pažeidimams turi būti teikiama teisinė ir visokeriopa pagalba. Taip pat reikia išfiltruoti ieškančius ne būtinos pagalbos, o tiesiog turtingesnio gyvenimo pabėgėlius. Šie žmonės patenka į prekybos žmonėmis pinkles, kurias vykdo Baltarusijos režimas.“
 

T.V.Raskevičius akcentuoja, kad turime išmokti duotas pamokas ir pasiruošti ateičiai: „Nes nežinome, kada panaši situacija gali pasikartoti. Viešojoje erdvėje susidaro įspūdis esą migracijos krizė išspręsta, tačiau taip nėra – Valstybės sienos apsaugos tarnyba kasdien skelbia apie nelegaliai sieną norinčius kirsti migrantus, todėl ši problema nedingo – žarijos teberusena.“

 
Savo ruožtu Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis primena, kad šiuo metu dirbama ir su Dublino reglamento įgyvendinimu. Lietuva turi atgal priimti migrantus, kurie sulaikyti kitose ES šalyse, bet pas mus kirto sieną. „Dažniausiai Vokietija, Lenkija, Prancūzija pernai mums pateikė apie keturis tūkstančius paklausimų dėl grąžinimo. Reikės peržiūrėti jų prieglobsčio prašymus ir jei jie atmesti, grąžinti į kilmės šalis“, – sakė L.Voiniš.
Pernai suteiktas prieglobstis 289 migrantams. Iš jų dviem, kurie neteisėtai kirto sieną. Iš Baltarusijos patenkinta 59 proc. prašymų, Afganistano 11 proc., Rusijos 6 proc., Sirijos 8 proc., Irako – 5 proc.

---

 
Komentaras
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius:

- Lietuva pasiekė aukščiausią migrantų grąžinimo į kilmės šalis procentą visoje ES. Nors Lietuvai dėl migracijos politikos teko įvairių pastabų iš tarptautinių organizacijų, ES institucijos stebi, kaip mums sekasi tvarkytis.
 
Europoje migrantų srautas auga, dėl to ES teigiamai vertina mūsų priemones, kad neatidarome neteisėto migracijos kelio. O keliai didėja – vakarų Balkanuose praeinamumas padidėjo vos ne dvigubai. Tai turi įtakos ir kitiems europiniams sprendimams. Iš trijų šalių norinčių įsilieti į Šengeno erdvę dėl augančios migracijos grėsmių priimta tik viena.
 
Svarbiausi Lietuvos prioritetai šiuo metu yra jau Europos Parlamentą pasiekęs Šengeno sienų kodeksas dėl tvoros su Baltarusijos siena ir migracijos instrumentualizavimo reglamentas. Juo Europos mastu siekiama įteisinti Lietuvos vykdomas praktikas: neįleidimą į teritoriją, supaprastintas sąlygas migrantams, jų judėjimo apribojimus ir pan. Dėl migracijos instrumentualizavimo tam tikrus įstatymus dar reikia priimti mūsų Seime, bet derinimas užsitęsė. Jais turi būti užtikrinama galimybė teikti prieglobsčio prašymą esant Lietuvos teritorijoje. Dabar tai priklauso nuo VSAT ir reguliavimas atsidūręs savotiškoje pilkojoje zonoje. Tai kritikuoja ES Teisingumo teismas.
 
Be to, tęsiasi nepaprastoji padėtis. Tai leidžia vykdyti apgręžimo politiką. Galima kritikuoti, tačiau įvertinkime, kad turime tūkstančio kilometrų sieną su šalimis, kurios vykdo konvencinį karą, kokio nebuvo nuo praeito šimtmečio. Siena stebima, migrantai neturi teisės nelegaliai ją kirsti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!