Griežtesni reikalavimai
Jau netrukus taps aišku, kokios gydymo įstaigos ir kokia apimtimi galės pasinaudoti Europos Struktūrinių fondų lėšomis. Mat šiemet bus parengti detalūs projektų finansavimo planai, priemonės ir prasidės atranka. Jau dabar aišku, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu prioritetai du: sveikatos netolygumų mažinimas ir sveiko senėjimo užtikrinimas. Sveikatos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Kristina Auruškevičienė tikina, jog naujovių sulauksime nemažai. „Esminių skirtumų tarp praėjusio ir ateinančio finansavimo laikotarpio yra. Siekiame labiau orientuotis į rezultatus. Tai reiškia, jog skaičiuosime ne modernizuotas įstaigas, pacientų srautą, o bandysime sukurti stebėjimo sistemą. Jos dėka matysime, kaip dirba ligoninės, poliklinikos, kokie jų rezultatai. Norime sužinoti, kokią naudą gauna pacientai“, - paaiškina K.Auruškevičienė.
Nuo praėjusio finansavimo laikotarpio šis skiriasi dar ir tuo, jog gydymo įstaigoms, nepasiekusioms nustatytų rezultatų, bus taikomos sankcijos. „Reikia nepamiršti, kad griežta kontrolė taikoma ir visai šaliai. Jei Lietuva tinkamai neįgyvendins projektų, bus taikomos finansinės korekcijos. Jau dabar yra rezervuota lėšų dalis, kurios negausime, jei nepasieksime rezultatų. Mes tokių lėšų turime 6 procentus nuo visos sumos. Tai reiškia, kad negalime jų panaudoti. Po trejų metų bus tarpinis rezultatų vertinimas, ir jei pasirodysime blogai, mano minėti procentai bus perskirstyti kitoms sritims“, - galimybes nusako Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja.
 
Populiarumas mažėja
2014-2020 m. laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerija, skirtingai nei anksčiau, lėšų gaus ne tik gydymo įstaigų infrastruktūros gerinimui. Papildomai mus pasieks Socialinio fondo lėšos. Tai leidžia ne tik renovuoti pastatus, pirkti įrangą, bet ir kelti darbuotojų kvalifikaciją, įstaigų valdymą. Tačiau kyla klausimas – ko labiau reikia gydymo įstaigoms. Ne paslaptis, kad dažnas pagerėjimą nori matyti čia ir dabar – gražesnes palatas, šiltesnes sienas. „Per dešimt metų teko girdėti įvairių nuomonių. Vieni įstaigų vadovai tikina, jog geriau investuoti į pastatų rekonstravimą, įrangos įsigijimą. Kiti gi kaip tik sako – kam investuoti į „geležį“, jei tai neduoda jokios naudos pacientui. Mano nuomone, vien infrastruktūra veiklos netobulina, nebent tai esminė manipuliacinė, diagnostinė įranga, kurios iki tol gydymo įstaiga neturėjo“, - sako K.Auruškevičienė. Tiesa, yra ir kita medalio pusė. Pasirodo, nors pinigai atrodytų nukrenta „iš dangaus“, ne visos ligoninės skuba juos pasiimti. „Dabar Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas mažėja ir jis lygus Valstybės investicijų programos lėšoms. Todėl kartais įstaigos verčiau siekia gauti finansavimą iš pastarosios. Kodėl? Skirtingi reikalavimai. Pasinaudoti valstybės investicijų lėšomis yra žymiai lengviau. Todėl kuo toliau, tuo mažiau žavimasi ES pinigais. Tačiau manau, tai ne tik lėšos, o ir galimybė inovatyviau mąstyti, kurti. Be abejo, viskas priklauso nuo įstaigos subrendimo ir noro keistis“, - situaciją nupasakoja Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja.
 
Gąsdina ne visus
Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja bendriesiems reikalams Vaiva Almašova tikina, jog jų gydymo įstaiga tikrai ne iš tų, kurios vengtų naudotis ES lėšomis. Negąsdina jų nei padidėję reikalavimai, nei grėsmė netekti finansavimo, jei projektą įvykdysi netinkamai. „Naujuoju finansiniu laikotarpiu planuojame įgyvendinti projektus susijusius su elektroninių paslaugų plėtra, medicininės įrangos įsigijimu, žmogiškaisiais ištekliais. Orientuosimės į tai, kas bus leidžiama. Projektai įstaigai atneša finansinę naudą, nes nereikia ieškoti vidinių resursų, prašyti lėšų iš savivaldybės. Įstaigos pajamų struktūroje fondų lėšos kartais sudaro tikrai nemažą dalį. Mūsų tikrai negąsdina reikalavimas parodyti konkrečius rezultatus, pasiektus panaudojant struktūrinių fondų lėšas. Visa tai iš esmės buvo ir iki šiol. Visose projektų sutartyse buvo nurodyta, jog nepasiekę rezultatų, dalį lėšų turėsime grąžinti. Tokios taisyklės. Problemų iki šiol niekada dar neturėjome“, - tikina V.Almašova.
Direktoriaus pavaduotoja teigia, jog galimybė pasinaudoti europiniais pinigais gydymo įstaigai atneša daug naudos. „Vienas didžiausių projektų, kurį įgyvendinome – žmogiškųjų išteklių plėtros projektas. Jo rėmuose daugiau nei aštuoni šimtai mūsų poliklinikos darbuotojų kėlė kvalifikaciją. Be to, pasinaudoję ES struktūrinių fondų lėšomis renovavome nemažai pastatų, vykdėme efektyvaus energijos panaudojimo programą. Sėkmingai sutvarkėme ne vieną poliklinikos filialą. Šiuo metu įgyvendiname elektroninės slaugos namuose projektą. Taip slaugytojas, aplankęs pacientą namuose, pamatuoja kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, atlieka kardiogramą, ir visi duomenys iš karto keliauja į poliklinikos sistemą. Gydytojas, esantis poliklinikoje, realiu laiku gali prisijungti prie šios informacijos ir patikrinti, kokia paciento būklė. Jei reikia, iš karto kontaktuoja su slaugytoju ir duoda nurodymus, ką reikėtų daryti“, - vardina V.Almašova
 
Komentaras
Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Kęstutis Štaras:

- Stebime, kada būna Sveikatos apsaugos ar kitų ministerijų kvietimai dalyvauti projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ruošiame paraiškas, teikiame jas ir vėliau rašome projektus. Visuomet stengiames juos įgyvendinti savo laiku, tinkamai. Mūsų komandai per praėjusi finansavimo laikotarpį pavyko sėkmingai įgyvendinti ne vieną projektą ir žadame ir toliau tęsti šiuos darbus.
 

Tarp kitko
Sveikatos netolygumų mažinimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus skirta 159,9 mln. eurų.
Sveiko senėjimo užtikrinimui – 50,6 mln. eurų. 
Netolygumų mažinimas apima aštuonias sritis – tuberkuliozę, priklausomybės ligas, vaikų sveikatą, sveikatos priežiūrą neįgaliesiems, kraujotakos sistemos ligas, onkologinius susirgimus, traumas bei galvos smegenų kraujotakos ligas.
Sveikas senėjimas susijęs su švietėjiška veikla, geriatrija, reumatiniais susirgimais, psichikos sveikata.