Susidomėjimas auga
Su antrosios kartos „Toyota Prius“ atsiradimu išpopuliarėję ir benziną, ir elektrą naudojantys (hibridiniai) automobiliai prieš dešimtmetį Lietuvoje dar kėlė smalsumą, kartais ir nepasitikėjimą. Dabar mūsų keliuose, ypač didžiuosiuose miestuose, jau nieko nestebina ir vien elektrą naudojantys automobiliai, kurie tiek dizainu, tiek galia mažai skiriasi nuo įprastų mašinų. Skirtingų prekinių ženklų Lietuvoje galima pamatyti jau gana daug.

Pirkimų statistika irgi iškalbinga. VĮ „Regitra“ duomenimis, prieš ketverius metus Lietuvoje buvo įregistruoti 63 elektromobiliai. Šiemet – 722. Dauguma jų – naudoti.
Elektra varomas transporto priemones naudoja ne vien privatūs asmenys. Kai rinkoje sėkmingai įsisuko pirmoji Lietuvoje automobilių dalinimosi platforma „CityBee“, klientams siūlanti įvairių gamintojų benzininius ir hibridinius automobilius, netruko atsirasti ir konkurentai „Spark“, savo parke turintys vien tik elektrinius „Volkswagen e-Up!“, „Nissan Leaf“ bei savo galia net daugumą įprastų mašinų lenkiančius „Tesla Model S“ ir „Model X“.

Taksi įmonės taip pat nėra abejingos elektromobiliams. Vos prieš keletą metų populiariausias taksi buvo senas dyzelinis „Volkswagen Passat“. Dabar kone kas antras pavėžėjimo paslaugas teikiantis lengvasis automobilis yra hibridinis „Toyota Prius“. Tiesa, į daugelį jų dar ir sumontuota dujų įranga. Visgi šie automobiliai tokiai veiklai dažniausiai pasirenkami ne dėl ekologiškumo, o dėl taupumo. Vilniuje ir Kaune veikianti bendrovė „Smart Taxi“ be įprastų mašinų klientus vežioja ir visiškai elektriniais „Nissan NV200 Evalia“ bei „Nissan Leaf“.

L.S. skaičius
722
- tiek elektromobilių Lietuvoje įregistruota šiemet.

 
Populiariausieji Europoje ir Lietuvoje
Šiuo metu Europoje geidžiamiausi elektromobiliai pagal populiarumą išsirikiavo tokia eile: pirmoje vietoje – „Renault Zoe“, toliau – „BMW i3“, „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“, „Volkswagen e-Golf“, „Tesla Model X“, „Hyundai Ioniq Electric“, „Kia Soul EV“, „Smart ForTwo ED“.
Lietuvoje situacija panaši. Daugiausia mūsų šalies keliuose elektra važinėja pirmosios kartos „Nissan Leaf“. Čia, kaip ir bendrai Europoje, taip pat populiarūs „Volkswagen e-Up!“, „Kia Soul EV“, „Tesla Model S“.

Iš arčiau
Keletas techninių faktų apie kai kuriuos Lietuvoje parduodamus naujus elektromobilius.
Priklausomai nuo komplektacijos, naujasis antros kartos „Nissan Leaf“ salone kainuoja nuo 33900 iki 38900 eurų. „Nissan“ atstovai skelbia, jog vienu įkrovimu naujasis „Leaf“ nuvažiuoja 378 km. Turėtų užtekti nuo Vilniaus iki Kuršių Nerijos. Maksimali variklio galia – 110 kW.

Itin kompaktiško „Volkswagen e-Up!“ variklio galia siekia 60 kW. Maksimalus greitis – 130 km/h. Kainų spektras – nuo 26887 iki 27119 eurų.
Vieno populiariausių visų laikų modelių Lietuvoje „Volkswagen Golf“ elektrinis brolis „e-Golf“ turi 100 kW galią išvystantį variklį. Maksimalus greitis – 150 km/h, o 100 km/h elektrinis „Golfas“ pasiekia per 9,6 s. Pigiausias „e-Golf“ kainuoja 40017 eurų.
Nenuobodaus dizaino „Kia Soul EV“ siūlo 81 kW galios variklį. Apie maksimalų greitį „Kia“ atstovai neskelbia, o didžiausias „Soul EV“ nuvažiuojamas atstumas – 212 km.

Amerikiečių gamintojas „Tesla“ atstovybės Lietuvoje neturi. Skelbimuose (čia dauguma „Teslų“ – naudotos) kainos svyruoja nuo 42000 iki beveik 114500 eurų. Palyginimui – populiarūs naudoti pirmos kartos „Nissan Leaf“ kainuoja nuo 8000 iki 15000 eurų. Nurodoma „Tesla Model S“ galia smarkiai lenkia ne tik elektromobilius, bet ir daugumą sportiškų benzininių konkurentų: silpniausias „Model S“ variklis – 222 kW. Galingiausias – 306 kW.

Lengvatų nedaug
Elektromobilių vairuotojams galioja keli palengvinimai. Jais važiuojant leidžiama naudotis viešajam transportui skirta A juosta, o persikėlimas keltu per Kuršių marias – nemokamas. Parkavimas mieste – mokamas. Elektromobiliams taikomas specialus leidimas, kainuojantis 40 eurų metams.
Susisiekimo ministerija (SM) skelbia neapsiribosianti įkrovos stotelių plėtimu miestuose. Kalbama apie planus jau šiais metais pasiekti, kad tokių stotelių magistraliniuose keliuose būtų kas 50 km.
 
SM teigia tokiu būdu siekianti, kad iki 2020 m. elektromobiliai sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 m. – 10 proc. 
Vis dėlto nekalbama apie didesnius skatinimus įsigyti ekologiškas mašinas, nei vien jų įkrovos infrastruktūros gerinimas. Nesama jokių pasiūlymų, lengvatų elektromobilį pirkti pigiau, kad pirkėjas būtų labiau suinteresuotas jį įsigyti. Taigi, daugelis ir toliau renkasi vidaus degimo variklius. Maža to, vis dar nemenka dalis vairuotojų perka taršiausius – dyzelinius automobilius.

---

Tarp kitko
Nebūtinai ekologiškiau
Važiuoti elektra – ne taip ir švaru. Bent jau daugiausiai gyventojų turinčioje Kinijoje.
Taip, vidaus degimo varikliai teršia aplinką tiesiogiai, važiuodami gatve. Elektromobiliai važiuodami oro neteršia apskritai. Todėl degalais varomų ir elektrinių mašinų taršą sudėtinga palyginti. Visgi elektromobilių baterijas reikia krauti, o tam būtina nemažai elektros energijos. Kuo jos daugiau sunaudojama, tuo daugiau atsiranda taršos, gaminant elektrą. Daug energijos resursų pareikalauja ir elektromobilių gamyba.
 
Atrodytų keistas palyginimas, kai ir taip elektros energija naudojama praktiškai visur. Visgi Kinijoje elektrinių keliama tarša yra ypač didelė. Kinija ypač daug dėmesio skyrė elektrinio transporto naudojimo plėtrai. Didmiesčių gatvės čia pilnos elektromobilių, elektrinių autobusų. Šalies keliais rieda apie 100 mln. elektra varomų dviračių transporto priemonių.
Kinija neplanuoja nors kiek mažinti elektrinio transporto parką. Kaip ir reikėtų tikėtis, dabar didžiausias valdžios ir aplinkosaugininkų dėmesys telkiasi ties ekologiškesniais elektros energijos gavybos būdais.