Lietuvos Vyriausybė investuoja į ekologinį verslą, tikintis, jog inovacijos ne tik paskatins žiedinę ekonomiką, bet ir bus naudingos aplinkosaugai bei vartotojų sveikatai. Gamintojai nėra tokie viltingi ir teigia, jog ekologiniai ūkiai Lietuvoje kol kas ne klesti, o regresuoja.
Pernai VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 3 tūkst. ekologinės gamybos veiklos vykdytojų: ūkių, perdirbimo įmonių, platintojų ir importuotojų. Deja, šiemet toks augimas neprognozuojamas, atvirkščiai, stebimas norinčių sertifikuoti ekologinę gamybą mažėjimas.
Galimybė sutaupyti pusę gamybos kaštų
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) kviečiamos kurti ekologiškus produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija į tai planuoja investuoti milijoną eurų.
„Ekologiški produktai palankesni ne tik gamtai, bet ir ekonomikai. Jie yra žiedinės ekonomikos pagrindas ir rinkoje naudingi tiek vartotojams, tiek verslui, tiek aplinkai. Daugelis Lietuvos MVĮ, kurdamos ekologiškus produktus, gali įgyti konkurencinį pranašumą, kuris padėtų greičiau ir paprasčiau parduoti rinkos poreikius atitinkančią produkciją“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 80 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. Didžiausia galima finansavimo suma aplinkosaugos vadybos sistemai diegti ir sertifikuoti – 5 tūkst. eurų, technologiniam auditui atlikti – 12 tūkst. eurų.
Europos Komisijos duomenimis, ekologiški produktai galėtų padidinti išteklių našumą iki 30 proc., ir tai iki 2030 m. galėtų padėti sukurti dar 2 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje. Taip kasmet žiedinė ekonomika galėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį beveik 4 proc.
„Ekologinės inovacijos suteiktų galimybę verslui sutaupyti iki 50 proc. gamybos kaštų, iki 60 proc. energijos gamybos procesų sąnaudų, iki 70 proc. žaliavų poreikio. Todėl šios priemonės lėšomis Lietuvos verslas gaus investicijų, kurios leistų jam sutaupyti ir ekologinio projektavimo metu pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą, o atliekant ekologinį ženklinimą paskatinti produktų, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai nei kitos tos pačios grupės produktai, sertifikavimą“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Augimo, deja, neprognozuoja
Pernai VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 3 tūkst. ekologinės gamybos veiklos vykdytojų: ūkių, perdirbimo įmonių, platintojų ir importuotojų. Deja, šiemet toks augimas neprognozuojamas, atvirkščiai, stebimas norinčių sertifikuoti ekologinę gamybą mažėjimas. Nors yra perspektyvų ir vilčių ekologiškų produktų gamybai augti bei populiarėti. Tam palanki Europos Sąjungos politika, numatomos daugiametės ekologijos skatinimo priemonės. Visuomenė domisi sveikesne mityba, ieško natūralių alternatyvų, neabejinga aplinkosauginiams, tvarumo aspektams.
Lietuvoje vyrauja ekologiniai augalininkystės ūkiai, tiekiantys pirminę neperdirbtą produkciją. Didžioji dalis mūsų produkcijos yra javai, ankštinės kultūros, kuri kaip žaliava išvežama į kitas šalis, nes tiek, kiek pagaminame Lietuvoje, nesunaudojame. Pernai VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 2 645 veiklos vykdytojus, užsiimančius ekologine augalininkyste arba augalininkyste kartu su gyvulininkyste, taip pat 25 užsiimančius ekologine bitininkyste, 16 vykdančių laukinių augalų rinkimo veiklą, 13 – ekologine akvakultūra ir 348 – ekologinės gamybos produktų tvarkymo veiklą (perdirbimas, prekyba, eksportas, importas).
Sertifikuojami visi žemės ūkio kilmės ir maisto produktai, atitinkantys ekologinės gamybos reikalavimus. Tai gali būti pirminės gamybos produktai, pvz., grūdai, daržovės, gyvuliai, taip pat perdirbti ir vartojimui paruošti maisto produktai, pvz., duona, sūris. Tiesa, reikia laikytis ekologinės gamybos principų ir reikalavimų. Vadinasi, tik natūralūs gamybos procesai ir medžiagos!
Ekologiški produktai yra gaminami iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, be genetiškai modifikuotų organizmų. Yra ribojamas mikroelementų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas. Ekologiškas maistas perdirbamas atsargiai, taikant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.
VšĮ „Ekoagros“ kontroliuoja visus gamybos etapus: nuo lauko iki stalo, t. y. nuo pasėlių, tręšimo, augalų dauginimo medžiagos, pašarų gyvuliams iki maisto produktams naudojamų perdirbimo metodų ir technologinių priedų, taip pat viso kelio, kuriuo produktas atkeliauja į prekybos vietą iki galutinio pirkėjo. Ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, taip pat saugoti aplinką ir taupiai naudoti išteklius. Rinkdamiesi ekologiškus produktus valgome maistą be cheminės taršos, prisidedame prie biologinės įvairovės išsaugojimo, turtingo kraštovaizdžio, sveikos gyvenamosios aplinkos išsaugojimo.
Komentaras
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius:
.jpg)
- Praėjusius trejus metus ekologiškų produktų gamintojų skaičius augo, didėjo ekologinio ūkininkavimo plotai. 2023 m. situacija pasikeitė iš esmės, nes grįžome į 2009 m. lygį. Ant popieriaus tendencijos turėjo būti geresnės, nes Vyriausybės siekiamybė – iki 2030 m. turėti dvigubai daugiau ekologinio ūkininkavimo plotų. Deja, Žemės ūkio ministerijai formuojant nepalankią ūkininkams teisinę bazę bei esant pasyviam požiūriui į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos siūlymus reaktyviniu greičiu regresuojame. Jei kalbėtume apie ekologiškos produkcijos perdirbėjus, jų kasmet daugėja, atsiranda daugiau mažų įmonių ar ūkių perdirbančių ekologišką žaliavą ir gaminančių ekologiškus produktus.
Žiūrint plačiąja prasme, ekologinės gamybos plėtros galimybės Lietuvoje yra ypač palankios. Greičiausiai tuo užsiimtų daugelis ūkininkaujančiųjų ir būtų lengvai pasiekiamos LR Strateginio plano ambicijos padvigubinti esamus ekologiškus pasėlių plotus. Tačiau plėtrai neužtenka tik ūkininko noro, reikalingas palaikymas iš socialinių partnerių, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos ministerijų bei vartotojų. Prie ekologinio sektoriaus klestėjimo labiausiai galėtų prisidėti Žemės ūkio ministerija, turėdama aiškų ekologinės plėtros veiksmų planą, kuris skatintų ekologinių ūkių ir ekologinės gamybos plėtrą.
Patys didžiausi iššūkiai yra dažnas teisės aktų keitimas, kuris turi stiprią įtaką ekologinių ūkių likimui. Ne ką mažesnę įtaką daro kainų svyravimai bei produktų paklausa. Ekologiškų žemės ūkio produktų supirkimo kainai nukritus ilgesnį laiką ir dingus paklausai, ūkininkams tenka daryti išvadas ir priimti sprendimus, kartais net atsisakyti toliau ūkininkauti ekologiškai. Didelę įtaką ūkio pelningumui daro pasirinkta šaka. Jei grūdininkai džiaugiasi produkcijos supirkimo kaina, gyvulių augintojai kenčia dėl padidėjusių kaštų pašarams.
Kalbant apie ekologiškų produktų paklausą, reikia atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje vartotojų pasirinkimą dažniausiai lemia kaina ir tik po to kokybė bei kiti niuansai. Pastebime, kad visuomenei trūksta informacijos, rinkoje stinga atpažįstamumo ir aiškaus produktų ženklinimo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: