- Radiacinės saugos centras ilgai neturėjo nuolatinio vadovo. Pastaruoju metu įstaiga tapo matoma dėl Vilniaus pašonėje esančio Astravo... Sudėtinga situacija. Vis dėlto ryžotės ateiti į šias pareigas.
 
- Sakyčiau, viskas susiklostė natūraliai. Nuo 2016-ųjų vadovavau Valstybiniam studijų fondui ir jau kitais metais turėjo baigtis mano antroji kadencija. Vadovaujamas darbas man tiko, tad panorau šiuo keliu eiti toliau.
Kadangi dirbu valstybės tarnyboje daugiau nei dvidešimt metų, žinau, kad vadovų konkursai nėra dažni, ypač galintys sudominti. Tad pradėjau pasiūlymų dairytis iš anksto. Taip rudenį ir pamačiau Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą konkursą į šias pareigas.
 
- Esate iki šiol dirbęs sveikatos sistemoje?
 
- Kadaise veikusioje Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje. Ten ir pradėjau savo valstybės tarnautojo karjerą. Buvau priimtas sukurti tarnybos internetinį puslapį...
 
- Taigi dabar, po tiek metų grįžote į kitą kiemo pusę!
 
- Taip, Radiacinės saugos centras buvo visai šalia, be to, ir pavaldi institucija. Pažinojau ankstesnį centro vadovą ir net kai kuriuos darbuotojus. Tikrai tai laikau savotišku grįžimu.
 
- O kaip buvusiam Valstybinio studijų fondo direktoriui sekasi įvaldyti radiacinės saugos subtilybes?
 
- Eina pirmasis mėnuo, todėl pripažinsiu, kad dar stengiuosi apsiprasti, susipažinti su sritimi. Tačiau jaučiuosi puikiai, patinka sritis, džiaugiuosi darbuotojais.
Gera komanda – kai joje žaidžia žaidėjai, turintys skirtingas patirtis. Tai padeda siekti geresnio rezultato.
 
- Nuo ko pradėjote darbus? Gal jau turėjote ir iššūkių?
 
- Pirmąją darbo savaitę iškart teko sėsti ir dėlioti kitų metų biudžetą. Tačiau tai tikrai nebuvo iššūkis. Priešingai, ne kartą esu tai daręs, todėl viską ramiai suplanavome.
O dėl iššūkių, tai prieš kelias savaites, penktadienio vakarą, vienos savo operacijos metu „Aras“ atvėrė metalinį konteinerį, kuriame rado senus prietaisus su lipdukais, įspėjančiais apie radiaciją. Buvome informuoti, įvertinome situaciją. Laimei, radiacinė dozė buvo maža, o uždarytas konteineris jos išvis neskleidė. Šaltinis likviduotas.
Taigi tokioje jautrioje srityje darbo valandos neegzistuoja. Nesvarbu, penktadienio vakaras ar savaitgalis, turi būti pasirengęs reaguoti, bendrauti su žurnalistais.
 
- Kokie pagrindiniai jūsų prioritetai čia?
 
- Mano tikslas, kad organizacija augtų, stiprėtų ir didėtų visuomenės pasitikėjimas ja.
Kai pasakai žmonėms „radiacija“, iškart į galvą šauna du dalykai: Černobylis ir mirtis. Tačiau mes nuolat gyvename mažame radiaciniame fone. Nuėję pas gydytoją atlikę radiologinius tyrimus gauname radiacijos, tačiau ji yra saugi. Mes ir rūpinamės tuo saugumu.
Radiacinė sauga, žmonių informavimas ir pasiruošimas avarijoms yra pirmoje vietoje, o tada – visi kiti dalykai.
 
- Ar mes pasirengę nelaimėms?
 
- Popieriuje viskas veikia, bet kai vyksta pratybos, atsiskleidžia reali situacija – Vilniuje sirenos kaukia, o tu negirdi. Mano tikslas – pažiūrėti į tą realybę atidžiau. Ypač svarbus visuomenės informavimas, nes gyventojai turi žinoti, kaip elgtis ištikus nelaimei, nes jos metu jau ne laikas ieškoti informacijos.
Iki gyventojų jau dabar turi ateiti tokie elementarūs dalykai, kad radiacijos metu reikia eiti į patalpas, nes tai jau sumažina apšvitos dozę, kad jodo tabletes galima vartoti tik sulaukus tai leidžiančio pranešimo, nes kitaip galima sau pakenkti...
 
- Kas, jūsų akimis žiūrint, yra didžiausia Radiacinės saugos centro stiprybė?
 
- Mane žavi čia dirbančių žmonių entuziazmas – jų akyse dega liepsnelė, kuri reiškia, kad ateinama ne atsėdėti darbo valandų, o dirbama iš pašaukimo. Daugeliui Radiacinės saugos centras vos ne pirmoji ir vienintelė darbovietė. Turime mokslo daktarų, ekspertų.
 
- Yra tekę girdėti, kad neretai čia tenka atsisveikinti su puikiai paruoštais specialistais, nes sunku pasiūlyti konkurencingą algą...
 
- Darbo užmokestis turbūt kiekvienoje valstybinėje įstaigoje yra didelė problema. Tikras galvos skausmas, kaip su esamais resursais išlaikyti čia dirbančius profesionalus.
 
- Tačiau dabar radiacinė sauga sulaukia daugiau dėmesio, gal didėja ir finansavimas?
 
- Kai viskas stabilu, vadovui sudėtinga ateiti ir įrodyti, kad vienam ar kitam dalykui tau reikia lėšų. Todėl man, kaip vadovui, palengvina darbą ir yra džiugu, kad civilinės, radiacinės saugos srityje valstybės politikos formuotojų savimonė sustiprėjo. Dabar nereikia tiek daug įrodinėti, kodėl šios sritys vertos finansavimo. Į Radiacinės saugos centrą pastaruoju metu atkeliauja investicijos, kurių anksčiau nebuvo.
 
- Kokiomis kryptimis investuosite?
 
- Šiemet darome informacinę kampaniją, kuria siekiama šviesti visuomenę apie pasirengimą branduoliniam įvykiui. Toliau investuosime į informacines technologijas, stebėsenos sistemų plėtrą. Didinsime stotelių skaičių, Inovacijų agentūrai pateikėme paraišką dėl radiaciją matuojančio drono. Jei paskirs finansavimą, gal turėsime ir ne vieną tokį įrenginį. Taip pat kuriame mobiliąją aplikaciją, kad žmonės telefonuose einamuoju laiku galėtų patogiai matyti tuos pačius duomenis iš lokalių stebėjimo stotelių kaip ir mes.
 
- Užsiminėte, kad į investicijas nereikia pulti stačia galva.
 
- Jei į ką nors investavai (praplėtei tinklą, įsigijai informacinę sistemą ir panašiai), reikės tai ir palaikyti, prižiūrėti, galbūt samdyti daugiau specialistų. Jei jau pradėjai – užtikrink ir tęstinumą.
 
- Papasakokite šiek tie apie save, iš kur esate kilęs, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
 
- Esu vilnietis, turiu dvi dukras. Esu užaugęs Antakalnio rajone, ten ir dabar gyvenu, dukros eina į tą pačią mokyklą.
Mėgstu žiemos slidinėjimą, su šeima stengiamės bent savaitei išvažiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą išsitraukiu dviratį, užsiimu sodininkavimu – tokie ir pomėgiai.

---

 
Dosjė
E.Jasaitis 2000 m. baigė informologijos studijas, 2002 m. įgijo komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete, viešoj administravimo magistrą Mykolo Riomerio universitete. Penkiolika metų ėjo skirtingas pareigas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente, kur buvo atsakingas už informacines sistemas, stebėseną ir informacijos analizę.
Nuo 2016 m. iki šiol vadovavo Valstybiniam studijų fondui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!