Sulaukė gausybės sveikinimų
 
Penkerius metus trukusi renovacija baigta – Panevėžio medikai ir pacientai sulaukė moderniausio Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus šalies šiaurėje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo garbūs svečiai: Panevėžio miesto meras Petras Luomanas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, naujųjų patalpų pašventinti atvyko Panevėžio vyskupijos vyskupas Jo Ekscelencija Linas Vodopjanovas.
 
Skyriaus darbuotojus sveikino ir ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus: „Tai neeilinė diena, nes vienos seniausių medicinos specialybių – chirurgijos – skyrius pagaliau grįžta į suremontuotus namus. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie renovacijos – dirbo itin gausi įstaigos darbuotojų komanda.“
 
Miesto meras P.Luomanas visiems susirinkusiems linkėjo sveikatos ir kuo daugiau laimingų pacientų: „Ne šiaip sau baltais chalatais vilkintys atrodote kaip angelai. Jūs atliekate šventą misiją. Svarbiausia, kad iš čia išėję žmonės sakytų, jog niekur taip rūpestingai, su šypsena ir dėmesingai neaptarnauja kaip Panevėžio ligoninėje.“
 
Rajono meras A.Pocius pasidalino asmenine patirtimi: „Man sakė: nevažiuokite į Panevėžio ligoninę, geriau į Kauną ar Vilnių. Nesutikau ir operavausi čia. Aš tikiu visais medikais. Ir štai stoviu sveikas, laimingas bei dėkingas visiems manimi pasirūpinusiais.“
 
Meras pridūrė, kad atnaujinta aplinka teigiamai atsilieps tiek čia dirbantiesiems, tiek pacientams. „Sako, visos ligos nuo nervų. Taip gražiai sutvarkytame skyriuje nervai tikrai dirba ramiau – tiek pacientų, tiek personalo“, – juokavo A.Pocius.
 
Vyskupas L.Vodopjanovas akcentavo, kad net ir naujose patalpose svarbiausias vaidmuo teks čia dirbantiems žmonėms: „Sienos gali būti gražios, bet svarbiausia, kad jūsų rankos, jūsų akys ir širdys gali palengvinti žmogaus skausmą ir teikti gyvenimą. Geriausios sveikatos visiems.“
 
Už kantrybę ir profesionalumą sudėtingu laikotarpiu personalui dėkojo skyriaus vedėjas Irmantas Grubinskas. „Pagaliau visi galime pasidžiaugti nauja malonia darbo aplinka. Visgi manau, kad didžiausią naudą pajus mūsų pacientai. Skyrius tapo žymiai patrauklesnis ir patogesnis“, – sakė jis.
 
Ceremonijos pabaigoje skyriaus atidarymu nuoširdžiai pasidžiaugė ir terapinio korpuso atstovai: „Pagaliau nustosime ginčytis, kur guldyti chirurginio profilio ligonį. Sveikiname sugrįžus į gimtuosius namus ir džiaugiamės, kad mūsų pacientai gaus kokybiškesnes paslaugas.“


 
Po klajonių – namo
 
Penkerius metus trukusi skyriaus renovacija buvo didelis iššūkis tiek pacientams, tiek darbuotojams, pabrėžia I.Grubinskas.
 
„Per tuos penkerius metus skyrius neturėjo pastovios vietos. Teko kraustytis tris keturis kartus. Keliavome nuo pirmo iki ketvirto aukšto, blaškėmės po įvairius korpusus. Tačiau kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais. Eigoje išmokome būti lankstesni“, – sako vedėjas.
 

Vyresnioji skyriaus slaugytoja Giedrė Balčiūnienė pritaria: kelionė buvo ilga ir nelengva: „Dirbome Urologijos skyriuje, Terapijos, Neurochirurgijos skyriuose – nuolat keliavome drauge su visais pacientais. Nors ligonių slaugą užtikrinome šimtu procentų, tikrai buvo sudėtinga. Džiaugiamės, kad „nuomininkų“ laikotarpis pagaliau baigėsi.“

 
„Situaciją dar labiau komplikavo COVID-19 pandemijos fonas ir kiti iššūkiai, tad kolektyvas buvo gerokai pavargęs keliauti, – priduria I.Grubinskas. – Tačiau paskutinis persikraustymas – ypatingas. Kai žinai, kad šįkart tą darai paskutinį kartą, nuotaika džiugi. Visi bėgo, dirbo, padėjo, kuo tik galėjo.“
 
„Nors reikėjo perkelti 25 pacientus ir visą įrangą, personalas dirbo su užsidegimu. Žinojome, kad pagaliau grįžtame namo, – sako G.Balčiūnienė. – Dabar, po atnaujinimo, skyrius kardinaliai pasikeitė. Skirtumas tarp to, kas buvo prieš penkerius metus ir dabar, yra kaip diena ir naktis.“
 
Modernus skyrius šiuolaikiškai chirurgijai
 
Skyriaus darbuotojai džiaugiasi, kad atnaujintas skyrius pacientus pasitinka erdvesnėmis patalpomis, modernesne įranga. Skyriuje – penkiolika palatų, dvidešimt penkios lovos. „Kiekvienoje palatoje įrengti dušai, tualetai, iškvietimo sistemos, naujos funkcinės lovos. Tai ypač svarbu, nes pacientai pirmomis dienomis po operacijų turi ribotą judėjimą“, – pasakoja vyresnioji slaugytoja G.Balčiūnienė.
 
Būdama didžiausia regiono centro gydymo įstaiga, Respublikinė Panevėžio ligoninė aptarnauja visą šiaurės Lietuvą. Čia teikiamos visos chirurgijos spektro paslaugos, o dėl mažėjančių galimybių periferijos ligoninėse, pacientų srautas nuolat auga.
 

„Kadangi periferijos ligoninėse paslaugų apimtys mažėja, paslaugos centralizuojasi mūsų ligoninėje. Dėl to sulaukiame vis daugiau pacientų“, – pasakoja Chirurgijos klinikos vadovas Rokas Petrauskas.

 
Jis pabrėžia, kad pacientus į Panevėžio ligoninę vilioja ir itin aukšta teikiamų paslaugų kokybė: „Medicina žengia milžiniškais žingsniais. Šiandienė chirurgija leidžia daugelį manipuliacijų atlikti visiškai be skausmo, neretai per mažus pjūvelius arba per natūralias organizmo angas. Tokių operacijų metu pacientai beveik nekraujuoja, mažesnis infekcinių komplikacijų pavojus, greitai atkuriamos organizmo funkcijos.“
 
„Mūsų skyriuje – daug ekstremalios pagalbos atvejų. Ūmios ligos: apendicitas, žarnų nepraeinamumas, pilvo ertmės uždegimas, tulžies pūslės uždegimas. Kita dalis – planinės tulžies pūslės, išvaržų, onkologinės operacijos“, – teigia I.Grubinskas.
 
Per metus Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriuje išgydoma apie 1,5 tūkst. pacientų, atliekama apie 2 tūkst. operacijų. Gydomi pacientai, sergantys pilvo ertmės, krūtinės ląstos, minkštųjų audinių, skydliaukės ligomis. Atliekamos galvos, krūtų, liemens, galūnių, minkštųjų audinių, skydliaukės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės operacijos, plonosios, storosios, tiesiosios žarnų, hemorojaus, pilvo išvaržų, įvairios laparoskopinės, ilgai negyjančių trofinių opų ir žaizdų operacijos.
 
Ligoninės slaugos administratorė Rasa Masienė pabrėžia, kad moderniame skyriuje nuo šiol bus lengviau dirbti visai komandai: „Kai kolektyvas vienoje vietoje, susitelkęs ir dirba komandiškai, pacientas jaučiasi saugesnis, jam teikiama kvalifikuotesnė pagalba. Įrengtos iškvietimo sistemos, sumažintos griuvimo rizikos. Gražioje aplinkoje pacientai ir sveiksta greičiau.“



Kai sienos gydo
 

„Tai nėra mitas – ir menas, ir sienos iš tiesų gydo, – patvirtina skyrių tobulinusi architektė Asta Vaitkutė. – Pavyzdžiui, Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad gražiose, spalvingose patalpose pacientams reikia mažiau raminamųjų vaistų.“

 
Architektės teigimu, projektuojant skyrių ypatingas dėmesys buvo skiriamas pacientų psichoemocinei būklei. „Svarbu, kad pacientai jaustųsi gerai švariose, estetiškose patalpose – tada jie būna ramesni, geriau miega, jaučiasi saugiau ir greičiau sveiksta“, – aiškina A.Vaitkutė.
 
Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriuje dominuoja mėlyna – rimties, susikaupimo ir ramybės – spalva. „Ji turėjo būti pakankamai intensyvi, kad skyrius būtų lengvai atpažįstamas ir pacientai jį lengvai rastų bei prisimintų“, – sako architektė. Ji atkreipia dėmesį, kad šviesias sienas puošiančios mėlynos juostos, oranžinės spalvos detalės, pavyzdžiui, kėdžių atlošai, aplinkai teikia žaismės, kelia nuotaiką.
 
Anot A.Vaitkutės, kuriant dizainą buvo būtina laikytis specialių reikalavimų pacientų saugumui užtikrinti: vengti slenksčių, įrengti porankius, užtikrinti kontrastą tarp sienų ir grindų. „Visi kritiniai taškai turi būti lengvai randami, kad pacientai turėtų kur įsikibti, susilaikyti, jei prireiktų“, – teigia architektė.
 
Ji pažymi, kad nesant galimybių renovuoti visą ligoninę iš karto, skyriai atnaujinami pamažu, kuriant ir derinant bendrą koncepciją.


 
Žvelgia į ateitį
 
Chirurgijos skyriaus atidarymas – tik vienas etapas ligoninės modernizavimo kelyje, pabrėžia Chirurgijos klinikos vedėjas Rokas Petrauskas. „Tai – tik graži simbolinė pradžia. Kitas eilėje yra Neurochirurgijos skyrius, kur tikimasi greitesnio atnaujinimo. Galbūt skyrių pavyks renovuoti per metus – visgi administracija pamokas jau išmoko. Nors smagu dėl chirurgų, gerų sąlygų tikimasi visuose vienuolikoje skyrių“, – teigia jis.
 
„Galiu tik paliudyti, kad nauja aplinka motyvuoja geriau dirbti, – sako skyriaus vedėjas I.Grubinskas. – Neabejoju, kad geresnės darbo sąlygos pagerins mūsų darbo rezultatus: pagydysime daugiau ligonių, pacientai greičiau sveiks, trumpės jų lovadieniai. Dabar reikėtų suremti pečius, neužmigti ant laurų ir dirbti Panevėžio bei Panevėžio krašto žmonių labui.“

---

 
Šimtas dienų Panevėžio ligoninės vadovo kėdėje
 
Naujas vaidmuo – naujas požiūris
Skyriaus atidarymas – svarbus įvykis ir šimtadienį vadovo pareigose mininčiam Mindaugui Vaitkui.
 
Ligoninės direktorius pripažįsta: pirmosios šimtas dienų buvo iššūkių kupinas laikas. Nors anksčiau dirbo pavaduotoju medicinai ir, atrodytų, puikiai pažinojo įstaigą, direktoriaus pozicija jam atvėrė visiškai naują perspektyvą.
 

„Kai esi pavaduotojas, pasaulį matai tvirtai stovėdamas ant žemės. Tapus vadovu, tarsi palypėji ant kėdės: atsiveria tai, ko niekada nereikėjo matyti būnant pavaduotoju“, – šypsosi M.Vaitkus.

 
Anot jo, šiandien vadovauti ligoninei reiškia suprasti visus procesus – nuo medicinos iki ūkio reikalų. „Rūpintis medicinos reikalais – mano stichija. Bet dabar ir remontų, ir šildymo sezono klausimai kyla. Ligoninės veiklą turi sureguliuoti taip, kad veiktų kaip geras laikrodis: negali sustoti, nes, priešingu atveju, negalėsime gydyti ligonių. Taigi, naujų atsakomybių daug, ir „atsistojus ant kėdės“ iš tiesų truputėlį svaigsta galva.“
 
Draugiškos komandos svarba
 
Direktoriaus teigimu, komanda jo vadovavimo laikotarpiu nesikeitė. „Tai yra žmonės, kurie gerai dirbo dar iki man ateinant. Šalia manęs – patikima, gerą įdirbį turinti komanda. Svarbiausia, mano nuomone, turėti ryšį. Jeigu darbuotojai eitų iš darbo, koks iš manęs vadovas?“ – sako M.Vaitkus.
 
Jis akcentuoja, kad ligoninėje vertinamas kiekvienas darbuotojas: „Jei neišvalysi operacinės, operacija neprasidės laiku, gydytojas vėluos teikti paslaugą, dėl to galime netekti paciento. Kiekvienas ligoninėje dirbantis asmuo yra svarbi viso ligoninės mechanizmo detalė. Norisi, kad mūsų įstaigoje visi tiek dirbtų, tiek jaustųsi gerai.“
 
O kad darbuotojai jaučiasi gerai – akivaizdu. Einantį koridoriumi vadovą draugiškai kalbina kone visi sutikti darbuotojai.
 
„Man sako, kad ligoninėje pradėjo skambėti juokas, darbuotojai šypsosi – kas čia vyksta, kodėl visi tokie atsipalaidavę? Mano atsakymas į tai: jeigu geros emocijos užtikrina pacientams kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu neauga klaidų skaičius ir visi ateina į darbą su noru – taip tik geriau“, – sako M.Vaitkus.
 
Ne svajoja, bet dirba
 
Apie ateities planus naujasis ligoninės vadovas kalba santūriai ir realistiškai. „Buvau susirašęs svarbiausius darbus, bet dabar matau, kad sąrašas labiau primena svajonę, negu realiai įgyvendinamą planą, – prisipažįsta jis. Jis teigia suprantantis, kad ligoninės galimybės priklauso nuo finansinės padėties, tad tenka rinktis prioritetus. – Viskas remiasi į pinigus – kiek turėsi finansavimo, tiek galėsi ir įgyvendinti. Dabar tenka rinktis, kas svarbiau, – suremontuoti koridorių, kuriame vaikšto pacientai, ar nupirkti įrangą į Reanimacijos skyrių?“
 
Vienas skaudžiausių klausimų – kai kurių skyrių būklė. „Yra ir apverktinos būklės skyrių. Man net gėda žiūrėti į akis tiems, kurie ateina į juos dirbti“, – atvirauja vadovas, su administracijos komanda dėliojantis planus, kuriuos skyrius reikės renovuoti pirmiausiai.
 
Ieško medikų
 
Dar vienas didelis iššūkis, anot ligoninės vadovo, – į įstaigą pritraukti specialistus. „Ko dar nepavyko padaryti per pirmąsias šimtą dienų - tai pritraukti naujų specialistų. Sudėtingiausias klausimas mums, mažesniems miestams, – kaip įtikinti jauną žmogų, kad gerai gyventi galima ne tik didmiestyje“, – sako jis.
 
Šiuo metu ligoninei trūksta įvairių specialistų: „Labai reikia oftalmologų, reabilitologų, kardiologų, angiochirurgų, neurochirurgų. Iš tiesų trūksta visų specialybių gydytojų. Kad ir šiandien galėčiau priimti mažiausiai du bet kurios specialybės specialistus.“
 
Direktorius pastebi, kad konkuruoti dėl specialistų darosi vis sunkiau. „Visi šokame su povo plunksnomis, kad pritrauktume darbuotoją į savo įstaigą – šiais laikais sąlygas diktuoja nebe ligoninių vadovai, bet darbuotojai. Jų nemotyvuoja ir dideli atlyginimai. Medikai nori gerų sąlygų: mažiau dirbti, dirbti malonioje ir saugioje aplinkoje. Stengiamės tai pasiūlyti ir Panevėžyje“, – sako vadovas.
 
Būdamas ir direktoriumi, ir gydytojas pulmonologas, M.Vaitkus teigia gerai suprantantis medicinos profesijos iššūkius: „Visą tą skausmą, visą psichologinį krūvį medikas turi neštis namo. Pažiūrėkite, kokiose rizikos grupėse yra medikai – nuo pervargimo, nuo krūvių, įtempto darbo. Pacientai būna pikti, artimieji taip pat, nutinka nelaimių. Pats esu padaręs klaidų – nebijau to pasakyti. Medikai – žmonės. Nesakau, kad lengva būti policininku ar gaisrininku, bet medikas – neabejotinai viena sunkiausių profesijų.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!