- Tur­būt nai­vu ti­kė­tis, jog Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai ga­lė­jo bū­ti tei­sė­ti?

- Iš Cen­tri­nės Bal­ta­ru­si­jos rin­ki­mų ko­mi­si­jos veik­los bu­vo aiš­ku, kad nie­kas ne­no­ri pro­ce­so vyk­dy­ti są­ži­nin­gai. Pa­vyz­džiui, ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas bal­sa­vi­mo ste­bė­ji­mas, ne­pri­klau­so­mi ste­bė­to­jai ap­skri­tai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės liu­dy­ti pa­ties pro­ce­so, kiek iš tik­rų­jų yra bal­suo­ja­ma ir kaip kon­kre­čiai skai­čiuo­ja­mi bal­sai. Tik pri­min­siu, kad be­ne ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų bu­vo pri­skai­čiuo­ta iš anks­to bal­sa­vu­sių­jų. Dėl­to ga­liau­siai pa­aiš­kė­jo, kad kai ku­rio­se apy­lin­kė­se pa­gal pa­skai­čia­vi­mus bal­sa­vo gal­būt dau­giau ne­gu šim­tas pro­cen­tų. Vi­sa tai lei­džia teig­ti, kad rin­ki­mų pro­ce­sas iš­ties ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­tas są­ži­nin­gai. Jau net ne­lie­siu klau­si­mo, kiek ap­skri­tai bu­vo ga­li­ma kan­di­da­tams da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, nes kai ku­rie bu­vo iš anks­to tie­siog eli­mi­nuo­ti. La­bai ti­kė­ti­na, kad dau­giau ne­gu pu­sę bal­sų su­rin­ko kan­di­da­tė, ku­ri šian­dien yra Lie­tu­vo­je. Vis­gi, to nie­kas ne­ga­li nei pa­tik­rin­ti, nei nu­sta­ty­ti, nes bal­sų per­skai­čiuo­ti jau ne­įma­no­ma. Tik­rų­jų bi­ule­tenių tur­būt nie­kas ne­be­pa­ro­dys.

- Kaip ver­ti­na­te Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nų veiks­mus prieš tai­kius pro­tes­tuo­to­jus – ko­kius įžvel­gia­te nu­si­žen­gi­mus žmo­giš­ku­mui?

- Vie­nas iš nu­si­kal­ti­mų – ma­si­niai kan­ki­ni­mai, nes žmo­nės aki­vaiz­džiai su­lai­ko­mi, ir prieš juos nau­do­ja­ma prie­var­ta su­lai­ky­mo vie­to­se. Kai ku­rie iš jų net­gi žūs­ta nau­do­jant jė­gą ne­pro­por­cin­gai. Pir­miau­siai – ma­si­niai kan­ki­ni­mai. Ant­ras da­ly­kas – prie­var­ti­niai din­gi­mai. Šian­dien tur­būt dar ne vi­sų žmo­nių, ku­rie da­ly­va­vo de­monst­ra­ci­jo­se ir bu­vo su­lai­ky­ti mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, li­ki­mas yra ži­no­mas.
Tre­čias da­ly­kas ir­gi ma­to­mas pa­gal tai, kaip tai­ko­mi įsta­ty­mai, per­se­kio­jant žmo­nes už jų no­rą įgy­ven­din­ti kon­sti­tu­ci­nes tei­ses. Bal­ta­ru­si­jos kon­sti­tu­ci­jo­je yra tei­sė į sa­vi­raiš­kos lais­vę ir strei­ką, ga­lų ga­le vi­si žmo­nės, ku­rie no­ri pa­reikš­ti ne­su­ti­ki­mą su įvyk­dy­tais rin­ki­mais ir jų re­zul­ta­tais, yra ma­siš­kai per­se­kio­ja­mi, nau­do­jant įvai­rias prie­mo­nes.
Tad, yra ma­žiau­siai trys nu­si­kal­ti­mai, ku­rie pa­ten­ka į nu­si­kal­ti­mų žmo­giš­ku­mui de­fi­ni­ci­ją.

- Vėl­gi to­kiems nu­si­kal­ti­mams iš­tir­ti, var­giai, ar at­si­ras no­rin­čių­jų?

- Kon­kre­čiai per­se­kio­jant kal­tuo­sius rei­kė­tų kon­kre­tes­nių įro­dy­mų ir de­ta­les­nio ty­ri­mo, ku­ris, ko ge­ro, ga­li bū­ti įma­no­mas tik vie­nin­te­liu at­ve­ju, jei Bal­ta­ru­si­jo­je pa­si­keis fak­ti­nė val­džia. Šiuo me­tu vyks­ta pro­ce­sas Bal­ta­ru­si­jos Aukš­čiau­sia­me teis­me. Bet vėl­gi pra­de­dant Cen­tri­ne rin­ki­mų ko­mi­si­ja, bai­giant mi­li­ci­ja ir teis­mais, vi­sas šis apa­ra­tas yra pa­jung­tas vie­nin­te­liam fak­ti­niam ša­lies va­do­vui, tai­gi, ti­kė­tis ob­jek­ty­vaus by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo tur­būt bū­tų sun­ku. Te­oriš­kai Bal­ta­ru­si­jos Aukš­čiau­sia­sis teis­mas dar ga­lė­tų anu­liuo­ti šių rin­ki­mų re­zul­ta­tus, bet tai tur­būt bū­tų ste­buk­las, iš fan­tas­ti­kos sri­ties.

- Į ką iš­virs šie ma­si­niai pro­tes­tai? Ga­lų ga­le, ko­kį in­dė­lį įneš ir mū­sų ša­ly­je su­reng­tas „Lais­vės ke­lias“, pa­lai­kan­tis bal­ta­ru­sių ko­vo­to­jus?

- Aš ma­tau tris sce­na­ri­jus. Vi­si jie sa­vaip ti­kė­ti­ni. Vie­nas – kad rin­ki­mų re­zul­ta­tai yra anu­liuo­ja­mi, - dau­giau iš fan­tas­ti­kos sri­ties. To tur­būt ti­kė­tis ne­ver­ta. Ki­tas, ku­ris yra net­gi ir ga­lio­jan­čios for­ma­lios Bal­ta­ru­si­jos kon­sti­tu­ci­jos rė­muo­se – ar­ba pa­ties fak­ti­nio va­do­vo pa­si­trau­ki­mas, spau­džiant žmo­nėms, ar­ba na­cio­na­li­nio par­la­men­to, ku­ris, aiš­ku, ir­gi ne­duo­da apie sa­ve ži­no­ti jo­kiais sa­vo veiks­mais. Bet ką ga­li ži­no­ti... Gal­būt žmo­nės ga­li pri­vers­ti bent jau at­ski­rus to par­la­men­to de­pu­ta­tus im­tis tam tik­rų veiks­mų. Tai vėl­gi ga­lė­tų bū­ti fak­ti­nio ša­lies va­do­vo nu­ša­li­ni­mas nuo val­džios.
Ant­ra­sis ke­lias jau yra už Kon­sti­tu­ci­jos ri­bų. Kar­tais taip at­si­tin­ka, kad pa­ti re­vo­liu­ci­ja su­ku­ria nau­ją kon­sti­tu­ci­ją. Jei­gu vis dėl­to tam tik­ros Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių ins­ti­tu­ci­jos im­tų­si ini­cia­ty­vos tie­siog per­im­ti val­džią sie­kiant grą­žin­ti ša­lį į kon­sti­tu­ci­nius rė­mus. Nes šiuo me­tu yra aki­vaiz­du, kad ša­lies va­do­vas tuos rė­mus jau se­niai yra per­žen­gęs.
O tre­čia­sis ke­lias yra tas, kad pro­tes­tai at­slūgs­ta ar­ba jie yra nu­slo­pi­na­mi. To­kio ke­lio ir­gi ne­ga­li­me at­mes­ti. To­kiu at­ve­ju Bal­ta­ru­si­ja ku­riam lai­kui už­si­kon­ser­vuo­tų kaip vie­na iš pas­ku­ti­nių dik­ta­tū­rų Eu­ro­po­je. Ma­tyt, rei­kė­tų su­si­tai­ky­ti, kad Lie­tu­vai ga­li bū­ti tam tik­rų nei­gia­mų ne tiek po­li­ti­nių, kiek eko­no­mi­nių pa­sek­mių. Ma­nau, kad Bal­ta­ru­si­jos rė­ži­mas, jei­gu jam pa­vyk­tų iš­lik­ti, ati­tin­ka­mai įver­tin­tų Lie­tu­vos veik­lą šiuo me­tu re­miant Bal­ta­ru­si­jos žmo­nes.
Ku­ris iš šių tri­jų sce­na­ri­jų yra re­a­liau­sias, šian­dien ne­įma­no­ma pa­sa­ky­ti. Su­per op­ti­mis­tas, kad Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės tik­rai nu­vers dik­ta­tū­rą, ne­su.

- Klau­si­mas iš Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos pa­dan­gės: ša­lį su­dre­bi­no re­a­gen­tų pir­ki­mo skan­da­las. POLA or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas Ša­rū­nas Nar­bu­tas bu­vo iš­si­ves­tas STT pa­rei­gū­nų, jo są­skai­tos ban­ke areš­tuo­tos. Ne­pai­sant to, kad jo kal­tė nė­ra įro­dy­ta, jo re­pu­ta­ci­ja ne­grįž­ta­mai su­terš­ta, jis net­gi ne­tu­ri iš ko pra­gy­ven­ti, o pa­ti by­la jo at­žvil­giu, pa­na­šu, jau bliūkš­ta. Ar šiuo at­ve­ju nė­ra pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės – jums ne­pa­na­šu į su­si­do­ro­ji­mą?

- Tik­rai ne­ko­men­tuo­siu vyks­tan­čių iki­teis­mi­nių ty­ri­mų jū­sų mi­ni­mų as­me­nų at­žvil­giu. Svar­biau­sia, kad re­a­gen­tų ar bet ku­ris ki­tas vie­ša­sis pir­ki­mas vyk­tų skaid­riai, pa­gal tai­syk­les. Ar bu­vo ten ko­kių nors pa­žei­di­mų, įskai­tant ir nu­si­kals­ta­mas vei­kas, ne ma­no kom­pe­ten­ci­jo­je at­sa­ky­ti. Tam yra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jos, ga­liau­siai teis­mai, tad ir pa­aiš­kės, bu­vo ar ne­bu­vo pa­žeis­tos vie­nų ir ki­tų, šian­dien esan­čių įta­ria­mai­siais, tei­sės.
Kiek­vie­no­je by­lo­je ar­ba kiek­vie­na­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me ins­ti­tu­ci­jos pa­si­ren­ka jo at­li­ki­mo prie­mo­nes. Vėl­gi ar tos prie­mo­nės yra pro­por­cin­gos – ne man ver­tin­ti.
Vie­nas da­ly­kas, ne­tu­riu in­for­ma­ci­jos, ki­tas da­ly­kas, man bū­tų ne­etiš­ka ko­men­tuo­ti ki­tų ins­ti­tu­ci­jų veik­los, nes ne­ga­li ži­no­ti, ar man pa­čiam jos ne­pri­reiks ver­tin­ti. Man gal ir ne, ži­nant, kad ka­den­ci­ją jau be­veik esu bai­gęs.

- Jau gal­vo­jo­te, ką veik­si­te bai­gęs ka­den­ci­ją?

- Kad ne­įma­no­ma gal­vo­ti. Ne­ži­nau, ka­da ji baig­sis. Kol kas kaip va­rian­tą tu­riu tik uni­ver­si­te­tą.

---

 Dosjė:

• 1991 m. auk­so me­da­liu bai­gė Vil­niaus 27-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, 1991-1996 m. VU Tei­sės fa­kul­te­te – vien­pa­ko­pes tei­sės stu­di­jas, įgi­jo tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją. Spe­cia­li­za­ci­ja – Tarp­tau­ti­nė tei­sė.
• 2005-2009 m. VU TF Tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jas, nuo 2009 m.  VU Tei­sės f. Vie­šo­sios tei­sės ka­ted­ros do­cen­tas, nuo 2010 m. VU TF Tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ins­ti­tu­to va­do­vas.
• Nuo 1998 m. iki 2011 m. LR kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­jas tei­si­nin­kas, nuo 2011 m. LR Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas (D. Ža­li­mo kan­di­da­tū­rą 2010 m. pa­tei­kė LR Sei­mo pir­mi­nin­kė I.De­gu­tie­nė).
• Rem­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės dek­re­tu, Sei­mas 2014 m. lie­pos 10 d. nu­ta­ri­mu Dai­nių Ža­li­mą pa­sky­rė KT pir­mi­nin­ku (iki tei­sė­jo ka­den­ci­jos pa­bai­gos 2020 m.).