Iššūkis
 
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams pristatė Europos Komisijos kovos su vėžiu planą.   
 
„Plane nustatytas tikslas iki 2030 metų ŽPV vakcinomis paskiepyti bent 90 procentų tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtį. Taip pat, siekiant didinti skiepijimo apimtis, Komisija teigė padėsianti užtikrinti galimybę paskiepyti ir nuo hepatito B viruso. Be to, PSO veiksmų plane yra nurodytas tikslas iki 2030 metų PSO Europos regione likviduoti hepatitą kaip grėsmę visuomenės sveikatai“, – teigė G.Megelinskienė.
 
Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja valstybėms narėms naudotis vakcinacijos finansavimo nuo ŽPV ir Hepatito B iš Europos Sąjungos biudžeto ir kitų fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo + ir kt.) galimybėmis.   
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad Europos Komisija reaguoja į itin svarbią problemą: „Mums tikrai reikia sekti tokiais geraisiais pavyzdžiais kaip Didžioji Britanija. Britų gydytojai sako, kad jau pamiršo, ką reiškia operuoti gimdos kaklelio vėžį, nes šalyje sėkmingai vyko skiepijimo programa.“

 
Ji džiaugiasi, kad vakcinacija nuo susirgimo vėžiu sulaukia Europos Sąjungos finansavimo. Tiesa, Lietuvai programos vykdymas yra didelis iššūkis.
 
„Stebime rekordiškai mažą skiepijimą nuo tokių infekcijų kaip tymai ir kokliušas. O dar reikės papildomai įtikinti pirmiausia, aišku, tėvus, kad skiepytų vaikus nuo ŽPV. Mes jau dabar sudarome galimybę nuo ŽPV nemokamai skiepyti ir mergaites, ir berniukus“, – sakė J.Sejonienė. 
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė tikina, kad Lietuvos pasiskiepijusių nuo vėžį sukeliančių infekcijų rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra tragiškai žemi. Tačiau dabartinė situacija vis dėlto verčia susirūpinti. „Beveik pusė mergaičių nėra paskiepytos nuo vėžio, kurio galima išvengti. Vadinasi, žmonės rinkosi neapsaugoti savo vaiko nuo ligos, nuo kurios galėtų apsaugoti“, – problemą akcentavo Seimo narė.

 
Ne tik šeimos gydytojai
 
G.Megelinskienė komiteto narius patikino, kad vyksta nesiskiepimo priežasčių stebėsena. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kiekvienais metais gauna ataskaitas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie skiepijimo aprėptis. Jose įvardinamos ir nepasiskiepijimo priežastys: nepasitikėjimas vakcinomis, informacijos tėvams stygius. Dalis jų bijo vakcinų šalutinio poveikio, nepasitiki veiksmingumu. Dalis vakcinacijų atidedama dėl kitų ligų.
 
Patarėja pastebi, kad atliekami tyrimai atskleidžia ne tik nesiskiepimo priežastis, bet ir perspektyvas keisti tėvų požiūrį vakcinų atžvilgiu. „Pagrindinis informacijos šaltinis, kuriuo labiausiai pasitiki vaikus auginantys tėvai, yra būtent šeimos gydytojų konsultacija“, – sako G.Megelinskienė.     
 
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad ŽPV sukelia ir burnos vėžį. Todėl, pasak jos, į visuomenės švietimą reikia įtraukti ne tik šeimos gydytojus, bet ir odontologus. „Čia turbūt reikėtų bendradarbiauti ir su Odontologų rūmais, ir su kitais specialistais, pavyzdžiui, LOR, gydytojais proktologais“, – pastebėjo A.Gerliakienė.
 
Reikia žinių sklaidos
 
Pasak J.Kalibato, šeimos gydytojams stinga laiko paaiškinti tėvams apie būtinybę vakcinuoti berniukus nuo ŽPV. Tad problemai spręsti reikia didesnio valstybės įsitraukimo ir aktyvesnio žiniasklaidos susidomėjimo tema.   
 
„Portaluose nematau straipsnių, kodėl reikėtų skiepyti berniukus. Radijo laidose, atrodo, irgi negirdėjau. Reikėtų organizuoti ir televizijos laidas, kad tėvams būtų išaiškinta, kodėl tai yra būtina ir gyvybiškai svarbu. Ir Sveikatos apsaugos ministerija turi aktyviau prisidėti prie šito proceso, nes šiuo metu informacijos tikrai nepakanka“, – akcentavo J.Kalibatas.
 
Dėl reikiamos informacijos stokos žmonės remiasi nepatikimais šaltinais. Tad patikimų žinių sklaida galėtų tarsi atsverti klaidingas. Šeimos gydytojus pasiekia informacija, kad šie skiepija berniukus, mat kažkam tarsi reikia daryti biznį ir prastūminėti vakcinas. „Aišku, tai absoliutus melas, bet dalis visuomenės tuo tiki“, – akcentavo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga pritarė, jog išties reikia didesnės patikimų žinių sklaidos. Pavyzdžiui, žmonėms suprantama kalba galima pateikti labiau patyrusių (vakcinacijos nuo onkologinių ligų) valstybių rezultatus. Be to, jis sako, kad svarbu jautriau įvertinti visuomenės nuotaikas, siekiant suprasti žmonių požiūrį į vakciną. Pasitikėjimą vakcinomis griovė pasirinkta strategija neigti, kad šios sukelia šalutinius poveikius. 
 
Skiepyti vaistinėse?  
 
A.Veryga svarstė, kad vienas būdų, kaip padėti šeimos gydytojams atrasti laiko konsultacijoms apie vakcinas – suteikti galimybę skiepytis vaistinėse. „Jeigu žmonės galėtų kur nors paprasčiau pasiskiepyti, galbūt šeimos gydytojui liktų daugiau laiko pakalbėti su tais, kurie dvejoja?“ – svarstė parlamentaras. 
 
G.Megelinskienė pastebėjo, jog pernai šis klausimas buvo nagrinėtas su vaistinių atstovais ir srities ekspertais. Pasak patarėjos, reikia skirti vaikų (iki 18 metų) ir suaugusiųjų vakcinaciją. Ekspertai nerekomenduoja vaikų skiepyti vaistinėse. Tik mažuma Europos valstybių tai daro. Dėl suaugusiųjų skiepijimo situacija kiek kitokia. Jų vakcinacija skirstoma į keliautojų ir kitų suaugusiųjų grupes: keliautojų vakcinacijai reikalingas ekspertinis vertinimas, tad dėl jų nuspręsta neskubėti, tačiau klausimas dėl kitų suaugusiųjų grupės vakcinacijos vaistinėse tikrai gali būti svarstytinas.    

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!