Kodėl skyrė?
„Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau pradėtas dirbtinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo procesas. Taip pat keliamas ir šių paslaugų išlaidų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensavimo klausimas. Todėl, natūralu, kad rengiantis šioms naujovėms ir siekiant būti deramai pasiruošus jas įgyvendinti, VLK planuodama 2015 metų PSDF biudžetą šioms paslaugoms kompensuoti numatė lėšų. Šiuo metu PSDF projektas rengiamas, derinamas su atsakingomis institucijomis, o vėliau jis bus tradiciškai tvirtinamas Seime“, - sako VLK atstovė Lina Bušinskaitė paklausta, kodėl gi buvo numatyti pinigai dirbtinio apvaisinimo kompensavimui. Tačiau džiūgauti per daug nereikėtų. Nors PSDF įrašyta eilutė 10 milijonų litų skirti būtent minėtam tikslui, kol nėra aišku, ką ir kaip kompensuos, pinigai ir gulės nepaliesti.
„Lėšos, kurios yra numatomos kitų metų PSDF būtų skiriamos tuo atveju, kai dirbtinio apvaisinimo paslaugos būtų visiškai reglamentuotos, aiškiai aprašyta, kokia tvarka ir už kokias žmonėms suteiktas paslaugas turi būti atsiskaitoma. Todėl šiuo metu būtų sudėtinga tiksliai pasakyti, kada bus priimti galutiniai sprendimai dėl dirbtinio apvaisinimo, kokios konkrečios paslaugos bus kompensuojamos. Kai dėl šių dalykų bus apsispręsta politiniu lygmeniu, tuomet galėsime suteikti daugiau informacijos“, - paaiškina L.Bušinskaitė. Atsakyti į klausimą, kur gi nukeliaus dešimt milijonų, kol kas negali ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Jūras Požela. „Kam bus numatyti tie dešimt milijonų, man sunku pasakyti. Manau, reikės susitikti su ministre ir paklausti, apie ką konkrečiai ji kalba. VLK direktorius Algis Sasnauskas minėjo, jog dabar tėra planas. Jeigu kas nors prasidės, jie yra rezervavę lėšas, kurias galėtų skirti dirbtinio apvaisinimo kompensavimui“, - teigia politikas. 
 
Galėtų kompensuoti vaistus

„Įsivaizduoju, kad pirmiausia galėtų būti kompensuojama ne pati procedūra, bet nevaisingumo gydymas. Pakankamai didelė dalis nevaisingų porų galėtų būti išgydoma medikamentais, hormonais. Pati dirbtinio apvaisinimo procedūra jau yra paskutinis žingsnis. Jeigu ministerija kalba apie medikamentų kompensavimą, manau, tai labai sveikintinas žingsnis. Nemažai šeimų galėtų tuo pasinaudoti“, - įsitikinęs Jūras Požela (nuotr.). O kodėl gi ne pati procedūra? Atsakymas paprastas – tam neužtektų pinigų. „Akivaizdu, jog 10 milijonų yra labai maža suma. Skaičiuojama, jog viena tokia procedūra kainuoja apie 10-15 tūkstančių litų. Preliminariai Lietuvoje yra apie 60 tūkst. porų, kuriems reikalingas dirbtinis apvaisinimas. Padauginkite šį skaičių iš procedūros kainos ir taps akivaizdu, jog lėšų per mažai. Tačiau bent pirmieji žingsniai turėtų būti žengti. Reikia baigti pataikavimus kitiems interesams. Mokslas ir pažanga eina į priekį ir žmonės neturėtų kankintis negalėdami susilaukti vaikų“, - tvirtina komiteto narys.
Jei jau laikas baigti pataikauti kieno nors interesams, gal pats laikas ir įstatymą priimti? Juk jis dulka Seime toli graži ne pirmus metus. J.Požela tikina, jog kompensuoti vaistus nevaisingumui gydyti, nereikia net įstatymo: „Jeigu būtų kompensuojami medikamentai, įstatymas nėra būtinas. Jo reikia tuomet, jei norime apibrėžti dirbtinio apvaisinimo procedūros atlikimą, embrionų saugojimą.“ Tiesa, čia pat politikas priduria, jog, jo nuomone, visgi politikai turėtų pagaliau apsispręsti ir dėl dirbtinio apvaisinimo įstatyminio reglamentavimo. „Reikia pagaliau priimti ir įstatymą. Vėluojame tai padaryti, atsiliekame nuo Latvijos, Estijos. Tai nėra jokia naujovė, todėl Seimui turėtų būti gėda, kad nesiryžtame to padaryti“, - reziumuoja J.Požela.
 
„Skūpus“ moka dukart 

„Šeima, kuri ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, ne visada turi reikiamą pinigų sumą, skolinasi. Dėl to atsiranda didelis spaudimas medikui, kad rezultatas būtų tikrai sėkmingas. Ką tada turime? Daugiavaisį nėštumą. Tai yra nepateisinama. Jeigu užauga du trys embrionai, turime priešlaikius gimdymus ir didžiulius neišnešiotų naujagimių gydymo kaštus. Kai valstybė nė kiek nekompensuoja, einama pačiu agresyviausiu keliu“, - pripažįsta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė (nuotr.). Taigi, kaip sako patarlė – šykštus moka du kartus. Profesorė įsitikinusi, jog dabar skirtos lėšos dirbtinio apvaisinimo ar vaistų kompensavimui jau yra pozityviai nuteikiantis pirmas žingsnis. „Labai noriu tikėti, kad ledai pajudėjo. Esame giliame sąstingyje. Mūsų šeimos, turinčios nevaisingumo problemų, yra labai nuskriaustos. Netgi neturime registro, todėl sunku tiksliai pasakyti, kiek tokių šeimų yra.
Lietuvoje nėra dirbtinio apvaisinimo įstatymo, tačiau judėti pirmyn reikia. Gal lėšų skyrimas pagreitins ir įstatymo priėmimą. Noriu žiūrėti viltingai. Jeigu jie bus kompensuojami, būtų nemažas palengvinimas. Aišku, reikėtų kompensuoti ir pačią procedūrą, bet pirmiausia būtina žengti bent vieną žingsnį“, - sako R.Nadišauskienė. Be to, medikė įsitikinusi – dirbtinis apvaisinimas turėtų tapti valstybinės, o ne tik privačios medicinos dalimi: „Labai svarbu, kad dirbtinis apvaisinimas taptų valstybinės medicinos dalimi. Tai leistų ir moksliškai apibendrinti, kaip mes gyvename, kaip turi atrodyti procedūra, atsirastų registras. Dabar kiekviena privati įstaiga turi savo kainas, procedūrą, rezultatus.“ 
 
Komentaras
Seimo teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė:
- Sunku pasakyti, kiek užtrunka įstatymo priėmimas. Jokių taisyklių čia nėra. Visų pirma Seime būna ne vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Pirmiausia balsuojama po įstatymo projekto pristatymo, vėliau – po svarstymo komitete. Tačiau ir čia ne pabaiga. Kartais įstatymo projektas perduodamas kitiems komitetams, dėl ko nors daroma pertrauka. Galiu pasakyti tiek, jog tai užtrunka tikrai ne savaitę ir net ne vieną mėnesį. Viskas priklauso nuo projekto, bet priėmimo procesas gali trukti ir metus ar daugiau. Kitas dalykas, jei įstatymas priimamas skubos tvarka. Tačiau kalbant apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą, skubos niekas netaikys. Juolab kad tai diskusinis projektas, nuomonių yra įvairių. Procesas tęsiasi ir, panašu, dar tikrai tęsis. Galų gale viskas remiasi į finansus, manau, šiuo atveju yra taip pat.