Operacijas atidės neribotai
Ne vienoje rajoninėje ligoninėje dar ir šiandien dirba gydytojos akušerės ginekologės, kurios drąsiai galėtų priimti gimdymą, jei atvažiuotų sąrėmių ištikta gimdyvė. Kažkada akušerijos skyrių uždarymas rajonuose sulaukė nemažai pasipiktinimo, tačiau dabar visi tai pamiršę. Ar panaši ateitis laukia ir chirurgijos skyrių, kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kai kuriose rajoninėse ligoninėse rekomenduoja uždaryti? SAM tikina – viskas dėl paciento. Rajonų gydytojai prieštarauja – pacientas nukentės, nes sumažės paslaugų prieinamumas. Mieste esantys strateguotojai tokias šnekas vadina naiviomis, o provincijoje dirbantys medikai lyg užsikirtusi plokštelė vis vien jas kartoja. „Man jau atsibodo klausytis to paties per tą patį“, – jiems sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė per Vilniaus regiono gydymo įstaigų susitikimą su ministerija, kur buvo kalbama apie reformos siūlymus.
 
„Į mūsų ligoninę atvyko pacientė iš kaimo, jai reikėjo daryti tulžies operaciją, tačiau moteris sakė, kad ją į Kelmę kaimynas gali atvežti tik savaitgaliais, – pasakojo Kelmės ligoninės chirurgas Lukas Jurkevičius. – Ką gi, supratome situaciją, priėmėme moterį anksčiau, suteikėme nakvynę ir pirmadienį atlikome operaciją. Jei operacijos bus vykdomos tik miestuose, laukimo eilės nebus savaitės trukmės kaip čia. Jos užsitęs ir iki pusės metų. Bus daug pacientų, kurie paprasčiausiai nuspręs nesioperuoti. Kaip ir toji pacientė, apie kurią pasakojau: jei nebūtume padėję rasti sprendimo, ji būtų tiesiog tvėrusi skausmus toliau. Tas pats bus ir su išvaržomis, kur gali kentėti, bei kitomis būklėmis. Daugelis kaimo žmonių kreipsis tik kritiniais atvejais, tą galima tikrai numatyti.“
 
Padėti galės, bet negalės
Vis geresnę reputaciją įgaunančiai Jurbarko ligoninei žinia apie jų Chirurgijos skyriaus uždarymą buvo itin nemaloni. Vyr. gydytoja Rūta Lukšienė pripažįsta, kad ruduo buvo sunkus.
 

„Kai sužinojome ministerijos siūlymus, pamatėme paviešintus teisės aktų projektus, pasijutome apvilti. Galvoji: negali būti... teiki pastabas, lauki Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos, tačiau jos nėra, – apgailestavo Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė ir pridūrė, kad visa tai vyko kovos su koronavirusu fone, mat Jurbarko ligoninėje gydomi COVID-19 sergantys pacientai. – Nepaisant to, stengėmės operuoti, teikti kuo daugiau paslaugų.“

 
Gruodžio mėnesį gydymo įstaigos teikė siūlymus ministerijai, kaip save mato sveikatos apsaugos reformoje. Jurbarko ligoninė kartu su savivaldybe pateikė siūlymą, kuriame sutiko šešiomis lovomis didinti dienos chirurgijos lovų skaičių ir tiek pat mažinti bendrosios chirurgijos, tačiau visiškai uždaryti skyriaus neplanuoja. „Su tokia išeitimi sutiktume, tačiau nežinome, kaip šiuos planus įvertins ministerija. Jos atstovai pristatydami reformą teigė, kad leis apsispręsti savivaldybėms, tai ir būtų mūsų sprendimas“, – paaiškino R.Lukšienė.
 
Ji nesutinka, kad rajonuose teikiamos nekokybiškos chirurgijos paslaugos ir dėl to jas būtina koncentruoti didžiuosiuose miestuose. „Turėjome didelių svajonių, planavome įvaldyti naujus operavimo būdus. Mūsų specialistai geri, jie kelia kvalifikaciją ir staiga sužino, kad galimybės bus apribotos iki dienos chirurgijos. Net matydami, kad gali padėti pacientui ir kvalifikacija tai leidžia, dienos chirurgijos rėmuose negalėtų to daryti. Privalėtų išsiųsti žmogų į miestą... – apgailestavo R.Lukšienė ir viltingai pridūrė laukianti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija įvertins ligoninės viziją. – Pradėti chirurginio skyriaus remonto darbai, yra užsidegusių žmonių, reikia tik dirbti, sulaukti palaikymo ir viskas tikrai gražiai dėliotųsi toliau.“
 

„Reforma iš pradžių atrodė demokratiška, bet pamažu ji įgauna demokratinės diktatūros pavidalą, – replikuoja Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė. – Ligoninė pasmerkta, jei joje neteikiamos aktyvios chirurgijos paslaugos.

 
„Iš šešių dienos chirurgijos paslaugų grupių negalėsime atlikti didžiųjų operacijų. Daugelio paslaugų akreditavimas neleis teikti, pavyzdžiui, širdies ritmo atkūrimo. Dienos chirurgija be aktyvios chirurgijos neegzistuos – nė vienas chirurgas nenorės atvykti dirbti dėl pūlinių, furunkulų ir kitų smulkių operacijų, kurios jam reiškia regresą. Galbūt kurį laiką dirbs pensinio amžiaus chirurgai, tačiau susidursime su didele problema“, – prognozuoja pašnekovė.
Reformoje įstaiga dalyvauti nori įgyvendindama kitus struktūrinius pokyčius: uždarydama vaikų skyrių paliekant dienos stacionarą, plečiant slaugos lovas.
 
Išgelbėjo lokacija ir rodikliai
 

Greta esančiam Raseinių rajonui reforma kur kas palankesnė. Chirurgijos profilis joje išliks, čia ir toliau bus teikiamos bendrosios chirurgijos bei ortopedijos traumatologijos paslaugos. Įstaigos direktorius Vidmantas Merkliopas mano, kad išsaugoti paslaugas padėjo tiek neblogi ligoninės rodikliai, pakankamas operacijų skaičius, tiek dėkinga vieta – Raseiniai yra pakankamai nutolę nuo didžiųjų miestų, kuriuose teikiamos šios paslaugos.

 
„Gerus rodiklius išlaikyti padėjo ir pakankamas specialistų skaičius“, – džiaugėsi V.Merkliopas bei pažymėjo, kad vidutinis specialistų amžius 45 metai.
Direktoriaus planuose – chirurgijos stiprinimas. Jis neatmeta, kad jei aplink šios paslaugos teikiamos nebus, žmonės gausiau rinksis Raseinių ligoninę ir paslaugų apimtys gali padidėti. V.Merkliopas ketina plėtoti dienos chirurgiją, šią mintį remia ir savivaldybė. Ar įdarbintų atsilaisvinusių specialistų iš aplinkinių rajonų, direktorius kol kas nekomentuoja – šiuo metu trūkumo nėra. „Galbūt įdarbintume dar vieną chirurgą, tačiau iš esmės kolektyvas sukomplektuotas, ortopedų traumatologų pakanka“, – pasakojo pašnekovas.
 
Varėnos ligoninė pateko tarp tų, kurių nei lokacija, nei rodikliai reformuotojams nepakankami, kad čia išliktų chirurginis profilis. Klausimus apie strateginius ligoninės planus jos direktorius Algirdas Miklyčius kviečia peradresuoti steigėjui – Varėnos rajono savivaldybei, vis dėlto akivaizdu, kad išsaugoti chirurgijos skyrių sieks.
 

„Kol pavešim, tol laikysime, – apibendrina situaciją Varėnos ligoninės planus jos direktorius Algirdas Miklyčius. – Visiems maloniau, kai paslaugos šalia, juolab kad tokios nesudėtingos operacijos kaip išvaržų, tulžies pūslės, nereikalauja nei brangios įrangos, nei itin aukštos specialistų kvalifikacijos. Jas puikiausiai galima atlikti rajone ir nuo to visiems tik geriau.“

 
Deja, specialistus gyventi ir dirbti Varėnoje pritraukti sunku. „Žinodami, jog darbo vietos gali nelikti, ir jūs, ir aš ieškotume kitos darbovietės iš anksto. Atvažiuoti padirbėti prisikviesti nesunku, nes nuo Vilniaus yra 85 kilometrai, bet rasti, kas čia įsikurtų ir dirbtų – problema. Gandai apie uždarymą jos spręsti tikrai nepadeda“, – dėstė A.Miklyčius.
 
Kur dėsis laisvi chirurgai?
Dalis yra pensinio amžiaus ir išeis į pensiją, dalis susiras darbus miestuose, dalis išvažiuos į užsienį. „Išgirdę, kad Jurbarko ligoninėje siūloma naikinti chirurgijos skyrių, specialistai pradėjo rimtai svarstyti apie karjeros galimybes užsienyje“, – pasakojo R.Lukšienė.
 
Kad chirurgijos skyrių uždarymas paskatins emigraciją – kalba ir Kelmės ligoninės direktorė E.Brazienė, kuri taip pat nesutinka atsisakyti aktyvios chirurgijos ir siekia turėti ne tik dienos stacionarą, bet ir aktyviąją stacionarinę chirurgiją bei reanimaciją. „Beveik prieš metus įdarbintas jaunas chirurgas Lukas Jurkevičius praktiškai gali daryti tretinio lygio operacijas. Su mūsų turima įranga, specialistais naikinti chirurgijos skyrių būtų nusikaltimas“, – pabrėžia E.Brazienė ir džiaugiasi šiuo klausimu turėdama rajono savivaldybės palaikymą.
 
Kelmės ligoninės chirurgas Lukas Jurkevičius tvirtina, kad jei Kelmėje neliktų aktyvios chirurgijos, jis šioje įstaigoje neliktų – tiesiog trūktų perspektyvos. „Turbūt važiuočiau į Šiaulius. Dienos chirurgijos tikrai nepakaktų – norisi rimtesnių, ekstrinių operacijų. Šiuo metu čia aktyvumo pakanka, padarome apie tūkstantį operacijų per metus, planavome dirbti ir toliau, netgi plėsti paslaugų spektrą, atlikti venų operacijas“, – ateities planus dėstė L.Jurkevičius.
 
Ne tik V.Merkliopas nekalba apie tai, ar pas save priimtų papildomai chirurgų. Tokio dydžio įstaiga kaip Santaros klinikos taip pat neburia iš kavos tirščių. „Šiuo metu Santaros klinikose chirurgų netrūksta. Apie vienokių ar kitokių darbuotojų poreikį nuolat skelbiame www.santa.lt karjeros skiltyje“, – informuoja Santarų klinikos atstovai ir priduria, kad restruktūrizaciją atlieka SAM. Nuo jos politinių sprendimų arba po ministerijos politinių sprendimų priklauso klinikų veikla.
 
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninėje taip pat teigia visuomet stebinti darbo rinką. „Net ir šiuo metu turime kelias atviras pozicijas chirurginio profilio gydytojams. Visgi kol kas sudėtinga atsakyti, kaip keisis situacija įgyvendinus reformą ir uždarius chirurgines paslaugas teikiančius skyrius kai kuriose rajonų ligoninėse“, – teigia ligoninės atstovai.
O Lietuvos chirurgų asociacija nuo šių klausimų kol kas atsiriboja. Paklausta, kokią įtaką sveikatos apsaugos sistemos reforma turės chirurgijos sektoriui ir kaip galėtų paliesti chirurgus, dirbančius skirtingo dydžio ligoninėse, asociacija teigia, kad trūksta informacijos ir nuo komentarų susilaiko.

---

 
Tarp kitko
Ligonių kasos prognozuoja, kad chirurgijos profilis ateityje trauksis. Vilniaus regione chirurgijos lovų 2025 m. reikės 351 mažiau, nei yra, Kauno regione – 264, Klaipėdos – 122, Panevėžio - 60, Šiaulių – 133.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!