Skaidrėmis nepasidalinantys dėstytojai, aiškiai neapibrėžta, o kartais ir paskutinę naktį prieš studento akis iššokanti egzamino medžiaga – nereti studentiško gyvenimo nutikimai. Tačiau būsimi gydytojai įvardija ir tik medicinos studijoms būdingą problemą. Tarp universiteto ir ligoninės besiblaškantys dėstytojai priversti lakstyti nuo studentų prie pacientų.
Medicinos studentai skundžiasi, kad gydytojų darbo laikas visiškai nesuderintas su studijų procesu, mat šie dar tuo pačiu metu ir pacientus konsultuoja. Dažnai reikia jų laukti, studentai nieko negali planuoti, nes nežino, kada išeis iš ligoninės.
Laikas nesuderintas
Medicinos studijos Lietuvoje liaupsinamos, universitetai džiaugiasi tarptautiškumu ir pozityviais užsieniečių atsiliepimais. Visgi studentai pasakoja apie trūkumą, kuris neatsispindi studijų kokybės vertinimo grafose. „Gydytojų darbo laikas visiškai nesuderintas su studijų procesu. Dažnai reikia jų laukti, nieko negali planuoti, nes nežinai, kada išeisi iš ligoninės. Tvarkaraštį gali pakeisti vos ne paskutinę naktį“, – skundžiasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos šeštakursis.
„Kartais gydytojams tenka išeiti, juos pakviečia į priėmimą, nes ten kas skubaus nutiko. Tada liekam vieni kokiam pusvalandžiui. Nekaltinu gydytojų ir nesakau, kad čia jų problema, bet yra tekę matyt, kai per trijų valandų trukmės paskaitą gydytojas tris ar keturis kartus iškviečiamas bent po trumpam. Ne vienas gydytojas yra pasakęs, kad pacientas vis tiek svarbiau ir jie negali palikt priėmime tik rezidentų, jei jam tuo pat metu priskirtas ir budėjimas, ir paskaita. Manau, problema susijusi su nežmonišku gydytojų krūviu. Bet jie yra sakę, kad tenka dirbt kelis darbus iškart, nes kitaip nebūtų kam dėstyti studentams“, – pasakoja Vilniaus universiteto medicinos ketvirtakursė.
Priežastys objektyvios – dėstytojai nuo studentų slepiasi ne iš dyko gyvenimo, bet Hipokrato priesaikos vedini. Kita vertus, akademinis jaunimas turi ir svarų savo argumentą. „Yra studentų, kurie moka už mokslą, jie turi teisę gauti paslaugą ir gauti ją laiku“, - atkerta studentai.
Netoleruotinas drausmės pažeidimas
Savaime suprantama, kad visi dėstytojai klinicistai yra gydytojai. Kitaip jie negalėtų dėstyti klinikinio dalyko. Taip pat jie dirba ligoninėje, turi darbo santykius tiek su ja, tiek su švietimo įstaiga. Tačiau VU Medicinos fakulteto studijų prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson teigia, kad fakulteto vadovybė prevencinės dėstytojų kontrolės nesiima ir jų darbo tvarkaraščių ligoninėse išsiaiškinti nebando.
„Dėstytojas tuo pačiu metu, kai dirba su studentais, eina kuruoti paciento... stengiamės, kad toks dalykas nevyktų. Gal taip ir nutinka. Mes nesame policinė institucija, kuri galėtų viską sužiūrėti. Nebandome išsiaiškinti, ar dėstytojų paskaitų laikas nepersidengia su darbo ligoninėje grafiku. Bet iš tiesų, jeigu dėstytojas tuo pačiu metu ir budi, ir studentus moko, tai yra darbo drausmės pažeidimas. Tokių dalykų netoleruojame. Dėstytojai turėtų sulaukti sankcijų“, - teigia VU Medicinos fakulteto studijų prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson.
Tiesa, ji patikino, kad fakulteto vadovybė stengiasi sudaryti tokias sąlygas, jog dėstytojams persiplėšti nereikėtų. Pavyzdžiui, tvarkaraščiai dėliojami ciklais: rytiniai ir popietiniai. Esą taip dėstytojas rinkdamasis studentų grupę, su kuria dirbs, turi galimybę darbo fakultete valandas suderinti su tvarkaraščiu gydymo įstaigoje. Jeigu dėstytojas-gydytojas pacientų srauto sulaukia po pietų, gali pasirinkti rytines paskaitas ir atvirkščiai.
„Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kad dėstytojas pavėlavo arba neatvyko, bet mes su jais kalbamės. Manau, situacija nėra bloga, studentai pas mane dėl to atėję nebuvo. Be to, studijų proceso metu yra ir savarankiškos darbo valandos, kai studentai be jokių problemų gali būti paliekami atlikti konkrečią užduotį. Tuomet gydytojas, dirbantis toje pačioje įstaigoje, gali nueiti ir konsultuoti pacientą. Bet jeigu kas ne taip, studentai visada gali pranešti“, – dėstytojų išsigelbėjimo būdą įvardija V.Hendrixson.
Problemų nevardija
Su studijų kokybe susijusius studentų nusiskundimus nagrinėja studijų programos komitetai (SPK). LSMU Medicinos fakulteto prodekanė ir SPK pirmininkė prof. dr. Asta Baranauskaitė teigia, kad studentų pastabų dažniausiai sulaukia dėl tvarkaraščių, didelių ar nesubalansuotų krūvių kai kuriuose moduliuose ar dalykuose, studijų turinio.
„Ypač sudėtinga suderinti Medicinos fakulteto studijų tvarkaraščius. Pasitaiko pavienių atvejų, kad dėstytojai, kurie užsiima ir klinikine veikla, būna skubiai iškviečiami konsultuoti ligonio, atlikti operaciją. Būna ir atvejų, kai iš vakaro pakeičiamas tvarkaraštis, nes dėstytojui būtina dalyvauti klinikinėje veikloje. Tada studentai apie tai informuojami“, - teigia A.Baranauskaitė bei patikina, kad tokios situacijos vis retesnės.
Štai VU Medicinos SPK pirmininkė dr. Sonata Varvuolytė išlieka diskretiška ir konkrečių problemų, su kuriomis susiduria komitetas, garsiai ir aiškiai vardyti nesiima. „Naudojame virtualią studentų apklausos sistemą, kuri padeda įvertinti studijuojančiųjų pasitenkinimą studijomis, aukštąja mokykla, dėstomų dalykų turiniu, pačiais dėstytojais, bendra studijų atmosfera. Studentų atsiliepimai įvairūs: yra ir teigiamų dalykų, ir kritikos. Viena ryškiausiai dominuojančių pastabų grupė - susijusi su medicinos studijų intensyvumu“, - teigia S.Varvuolytė. Ji priduria esą neįmanoma išskirti dažniausių pastabų, nes vieną kartą išgirdęs komitetas stengiasi jas pašalinti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: