Demokratija ne visiems?
Janis Muchks
2020-09-24
„Labai dažnai politiniai renginiai vyksta patalpose, nepritaikytose žmonėms su negalia. Kai juose tenka sudalyvauti man,kaip kandidatei, dažnai organizatoriai turi skubos tvarka lakstyti ir ieškoti sprendimų, tačiau rinkėjui ateiti gyvai stebėti tokių debatų būtų itin sudėtinga. Ko gero, į daugumą tokių renginių nueiti neįgaliam žmogui nesigautų“, – pasakoja į debatus negalėjusi patekti judėjimo negalią turinti Laisvės partijos kandidatė į Seimą Monika Ošmianskienė.
Laisvės partijos kandidatė į Seimą Monika Ošmianskienė teigia, kad liūdniausių padėčių su rinkimo apylinkių ir balsavimo punktų pritaikymu neįgaliesiems yra Vilniuje.
Balsuoti gali ne visur
Negalią turintiems rinkėjams taip pat ne visada yra paprasta atiduoti balsą. Kaip teigia pati kandidatė, – net jos apylinkė nėra pakankamai pritaikyta judėjimo apribojimų turintiems piliečiams.
Savo ruožtu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, už balsavimo punktų pritaikymą neįgaliesiems atsakingos yra miestų ir rajonų savivaldybės.
„Balsavimo punktai dažniausiai organizuojami mokyklose. Šie pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Įstatymas aiškiai numato, jog jos privalo pritaikyti rinkimams numatytus pastatus visų piliečių poreikiams, įskaitant ir fizinę negalią turinčius rinkėjus. Ilgą laiką savivaldybės sau leisdavo savaip interpretuoti įstatymus, tačiau po neseniai priimtų naujų reguliavimų – vietos interpretacijos nebelieka. Šiandien visos skirtos viešam naudojimui patalpos be išimčių turi būti pritaikytos ir judėjimo ribojimų turintiems piliečiams“, – teigia VRK primininkė Laura Matjošaitytė.
L.Matijošaitė pridūrė, jog šiuo metu, VRK turimais duomenimis, kiek juos informavo pačios savivaldybės, iš 1938 balsavimo apylinkių apie pora šimtų iki šios dienos nėra pritaikytos negalią turintiems žmonėms. Pirmininkė tikisi, jog savivaldybės suras sprendimus šiai situacijai išspręsti.
M.Ošmianskienė sako, kad viena liūdniausių padėčių su rinkimo apylinkių ir balsavimo punktų pritaikymu neįgaliesiems yra Vilniuje. Tam pritaria ir L.Matjošaitytė, tačiau priduria, jog problemų iškyla su visomis didžiausiomis savivaldybėmis: „Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi daugiausiai patalpų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra 154 apylinkės. Savivaldybė tikina, jog stengsis pritaikyti iki rinkimų jas visas, tačiau tikėtina, jog to laukti yra per daug optimistiška. Žinoma, man norėtųsi, jog didžiųjų miestų savivaldybės galiausiai išspręstų šį klausimą ir taptų pavyzdžiu, o ne atvirkščiai.“
Sostinė žino apie bėdą
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene Vitalij Mosin teigia, jog sostinėje dar toli gražu ne visos apylinkės yra tinkamos balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, tačiau su šia problema yra kryptingai dirbama.
„Du tūkstančiai šešioliktaisiais, vykstant rinkimams į Seimą, iš šimto penkiasdešimties balsavimo apylinkių pritaikytos piliečiams su negalia tebuvo šešiolika. Devynioliktais metais, kai vyko savivaldybių tarybų rinkimai, tokių apylinkių jau buvo keturiasdešimt viena. Tais pačiais metais per Lietuvos prezidento rinkimus iš šimtas penkiasdešimt dviejų tuometinių apylinkių neįgaliesiems buvo pritaikytos jau penkiasdešimt dvi. Šiandien tokių apylinkių kol kas turime septyniasdešimt šešias. Iki Seimo rinkimų, neįgaliųjų reikmėms pritaikysime dar dešimt apylinkių. Darbai dar vis verda“, – tikino savivaldybės atstovas.
V.Mosin taip pat pridūrė, jog šiemet į balsavimo apylinkių optimizavimą įtrauktos žmones su negalia vienijančios organizacijas bei jiems atstovaujantys kandidatai. Aktyvi to dalyvė buvo ir šiuo metu Vilniaus miesto tarybos narės pareigas einanti M.Ošmianskienė. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininke Ginta Žemaitaite jos aplankė visas apylinkes ir, kaip teigė V.Mosin, pro „padidinamąjį stiklą“ jas įvertino.
„Kai problemą ima spręsti asmuo, kuriam ji išties aktuali, tai padeda pažvelgti į viską gerokai plačiau. Vertinami buvo ne vien pastatai, bet ir jų aplinka, net menkiausios detalės. Pavyzdžiui, buvo patikrinta, ar įrengtos tinkamos stovėjimo aikštelės, ar neįgaliam žmogui sudarytos sąlygos be papildomų sunkumų nusigauti nuo automobilio iki balsavimo apylinkės pastato. Informacija perduota savivaldybei“, – tęsė V.Mosin.
Nors sostinėje situacija dar nėra ideali, ją šiek tiek palengvina tai, jog balsuoti rinkėjai galės ne tik jiems nurodytose apylinkėse. Kaip teigia savivaldybės atstovas, artimiausiu metu interneto svetainėje vilnius.lt bus paskelbti rinkimams numatyti pastatai, kurie pritaikyti sunkiau judantiems rinkėjams, pageidaujantiems atlikti pilietinę pareigą.
Komentuoti: