- Nustebinote žinia apie jūsų kuriamą sveikatos centrą… Seniai kurpėt šią idėją?
 
- Seniai, bet atvirai pasakysiu: kad įkurčiau tokio lygio medicininę įstaigą, visų pirma reikėjo užsidirbti pinigų. Aplinkiniai tai vertina kaip mano naują verslą. Aš tai kūriau pamatęs, kad mano aplinkai, darbuotojams ir man pačiam – trūkstama paslauga. Nežiūriu į tai kaip į verslo projektą. Tai – daugiau labdaros projektas Lietuvai.
 
- Gydymo įstaigos paprastai ieško vadovų, kurie turi medicininį išsilavinimą. Nestokojate medicininių žinių ėmęsis tokio projekto?
 
- Keista, kad dar tokio klausimo nesu sulaukęs (Juokiasi). Dainius Dundulis neplanuoja nei gydyti žmonių, nei vadovauti tai įstaigai. Dėl to tariamės su garbiu mediku, akademiku, profesoriumi. Tikiuosi susitarsime. Labai norime, kad jis sutiktų vadovauti. Alternatyvos jam neturime. Jis mus ir konsultavo projektuojant, ir vykdant visus procesus, padėjo užsakyti įrangą. Per nepilnus trejus mūsų bendravimo metus galiu pasakyti, kad juo tikrai žaviuosi. (Kas jis – atspėjome. Sutarėme neišduoti. – red.past.)
Kol kas negaliu pasakyti, bus visas sveikatos tinklas ar tik viena įstaiga. Tiek laiko, kiek atidaviau čia, galėjau mažiausiai penkias parduotuves atidaryti, kas finansiškai būtų tikrai naudingiau, nei užsiiminėti šia medicinos klinika.
 
- Patekote į savo paties pinkles...
 
- Turėjau šiokių tokių panikos dienų. Nėra ko slėpti. Bet kokiu atveju tai turi ir pliusų – taip vyksta žmogaus tobulėjimas. Jei nori ramybės, daryk tą patį, ką darai kiekvieną dieną, bet jei nori save lavinti, tokie iššūkiai kaip reikiant pažadina.
 
- Sakote, kad klinikos idėją nešiojotės dešimt metų. Prieš dešimtmetį tai tikrai buvo proaktyvu, šiandien privačių medicinos klinikų – kaip grybų po lietaus. Matyt, per garsiai idėjomis dalinotės. Nusižiūrėjo.
 
- Mano nuomone, kad šių paslaugų prieinamumas dar nėra pakankamas. Štai devyniasdešimt trečiais metai, kai įkūrėme pirmą, pavadinkime, parduotuvę, buvo daug valstybinių parduotuvių. Devyniasdešimt penki procentai žmonių apsipirkdavo ten. Per tą laiką matome, kas įvyko. Abejoju, kad Lietuvos piliečiai norėtų grįžti į tą valstybinę parduotuvę. Šis sektorius dabar konkurencingas ir išplėtotas. O medicinoje dar labai trūksta prieinamumo. Niekas neneigs, kad jei laiku nueini pas gydytoją, turi galimybę išvengti sunkių ligų. Jei prevencija būtų labiau skatinama, tai būtų didelis pliusas valstybei ir, aišku, žmogui.
 
- Gyvename sunkiais medikų deficito laikais.
 
- Tada užduosiu klausimą, kiek procentų gydytojų išvažiavo dirbti į užsienį? Ar būtų pakilę darbuotojams atlyginimai, jei darbdaviai nebūtų konkuravę dėl darbuotojų? Jei Lietuvoje būtų dar labiau plėtojamas verslas, dar labiau pakiltų ir atlyginimai.
 
- Jūsų įstaigoje kvepia geromis algomis…
 
- Nieko nenoriu žadėti, žiūrėsime, kaip ten susives visa matematika, bet jei norime Lietuvoje išlaikyti medikus, jie turi oriai uždirbti, o kad galėtų uždirbti oriai, reikia, kad ateitų pinigai.
Kad į įstaiga prisiviliotume medikų, reikalinga sukurti geresnes sąlygas, nei šiuo metu jie turi, plius minus mokėti dvidešimt procentų geresnį atlygį. Niekas neateis, jei pasiūlysi tas pačias sąlygas. O į tai įeina visa krūva kitų dalykų… Su darbuotojais jau daugmaž apsišnekėjome, net aprangą jau turime.
 
- Gal net prisijungsite prie vieno iš penkių Vilniuje dabar kuriamų sveikatos centrų?
 
- Sunkiai suprantu apie ką kalbate. Tai – mano žinių trūkumas. Pirmiausiai mums reikia atsidaryti, visą kitų rūpesčių kelią praeiti, o tada analizuosime. Sveikatos centras, kai paaiškinote, – neatmestinas variantas.
 
- Pripažinote, kad iš asmeninės patirties žinote, jog sunku pakliūti į gydymo įstaigas. Kur gydotės?
 
- Nuo Medicinos diagnostikos centro atsiradimo praėjo jau beveik dvidešimt metų. Esu jų klientas, nors idėjiškai bus mūsų konkurentas, juos galiu paminėti tik geru žodžiu. Esu gerose rankose, todėl norėčiau viešai padėkoti visiems gydytojams, su kuriais bendravau. Jie visi verti didelės pagarbos. Bet žinote, medicina – ne parduotuvė, kad galėtum bet kur nueiti. Turi būti gydymo tęstinumas. Šeimos gydytoja mane žino jau daug metų, bet kaip ir privalau pereiti dabar į mūsiškę…
 
- Gal pralenksite ir pastarąją?
 
- Pasigirsiu. Kiek bendravome su medicinos tiekėjais, jie tvirtino, kad nei vienoje antrinio lygio gydymo įstaigoje tokio lygio įrangos nėra, kaip bus čia – viskas tik naujausios kartos. Turėsime genetikos laboratoriją, ko nėra Baltijos šalyse. Bus galima išsitirti, kokiomis ligomis turime polinkį susirgti. Turėdami tokią informaciją, šeimos gydytojai žinos, į ką atkreipti daugiau dėmesio. Išskirtinumų bus dar bent dešimt, tegul apie juos tikiuosi būsimas vadovas sutinka kalbėti ir pasakoti. Dar pridursiu, kad bus šešios operacinės, o ateityje planuojame daryti jas robotizuotas. Taip pat yra didelė aštuonių lovų reanimacija, naujoviška instrumentų sterilizacija, kuriai kažin ar gali kas prilygti. Akių ligų skyriuje įranga tokia, kokios Lietuvoje dar nėra. Stovės ir stuburo tempimo aparatas, kuris bus pirmas toks Baltijos šalyse. Dializės skyriuje iš viso trisdešimt penkios lovos, o kur dar visi konsultaciniai specialistų kabinetai… Bendras klinikos plotas – devyni tūkstančiai kvadratinių metrų.
Medicinos srities valdymą ir plėtrą palieku vadovaujančiam asmeniui. Jis spręs, ar lįsime, pavyzdžiui, į estetinę mediciną ar ne. Aš gi esu statybininkas, ūkvedys, finansuotojas. Galiu pasakoti apie statybą, o kai pokalbis pakrypsta medicinos link – bijau ir apsijuokti.

---

 
Dosjė
1997 m. įsteigė UAB „Norfos mažmena“ – mažmeninės prekybos bendrovę (valdo 122 parduotuves ir pagal jų skaičių yra trečia šalyje, nusileisdama tik „VP Market“ ir bendrovės „Palink“ valdomam „Iki“ prekybos tinklui);
Maisto produktų gamybos, logistikos ir nekilnojamojo turto nuomos įmonės UAB „Rivona“ generalinis direktorius, prekybos tinklo „Norfa“ valdytojos UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, „Norfos“ įmonių grupės savininkas, „Norfos“ labdaros ir paramos fondo steigėjas, vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!