- Kaip vertinate naujojo Darbo kodekso priėmimo peripetijas ir darbdaviams metamus kaltinimus esą šie nuo darbuotojų nulups devynias „skūras“?
- Tie, kurie kuria tokias apokaliptines nuotaikas, tegul pasiskaito atsiliepimus apie šalies darbo rinką bent populiariausiuose Lietuvos tinklalapiuose. Mes, darbdaviai, susiduriame su neregėta darbuotojų paieškos problema. Nelogiška, kad darbdaviai išsidirbinės ir piktnaudžiaus, kai yra jaučiamas toks didelis darbuotojų trūkumas.
 
Suprasčiau, jeigu toks liberalus Darbo kodeksas skintųsi kelią prieš aštuonerius metus, kuomet nedarbas šalyje siekė penkiolika procentų. Tuomet kai kuriems nesąžiningiems darbdaviams iš tikrųjų būtų daugiau erdvės piktnaudžiauti padėtimi. Bet tik ne dabar, kai nedarbo procentas šalyje jau yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
 
Kai kuriose srityse už atvestą naują darbuotoją yra mokama po pusantro tūkstančio eurų. Iš Darbo biržos gauname duomenų, kad yra didžiulis poreikis pasikviesti darbuotojų iš trečiųjų pasaulio šalių.
 
- Kuriose srityse darbuotojų stygius didžiausias?
- Paklausiausi, žinoma, yra gamybos ir statybos sektoriai. Nuolat ieškoma gerų suvirintojų, santechnikų, taip pat programuotojų. Man atrodo, tik biurokratinėse įstaigose nejaučiamas darbuotojų trūkumas, nes partijos įdarbina savo narius ir rėmėjus. Tai - vienintelė sritis, kur nematome darbuotojų deficito.
 
Dirbame ir su medicinos įmonėmis. Lietuviai itin aukštos kvalifikacijos specialistai, bet aptarnaujančio personalo, ypač slaugytojų poreikis - didžiulis. Jeigu bendra pinigų masė ir pats vidutinis darbo užmokestis būtų didesnis, galėtume daugiau mokėti ir šios kategorijos darbuotojams. Dabar jie puikiai žino, kad užsienyje gali užsidirbti tris penkis kartus daugiau, todėl kelia sparnus ir ieško, kur yra geriau.
 
- Emigruoja geriausi mūsų specialistai, medikai, slaugytojos... Bet, ar emigruoja darbdaviai? Ką gali reikšti, jei iš mūsų traukiasi tokie gigantai kaip „Coca - cola“? Alytuje uždaroma jų gamykla, atleidžiami darbuotojai...
- Emigruoja ne tiek darbdaviai, kiek jų kapitalas. Ir tai nėra jokia paslaptis: jeigu tu manai, kad kur nors yra geriau, „perkeli“ verslą ten, kur yra daugiau darbuotojų ir gali pasiekti geresnių rezultatų.
 
Iš mūsų institucijų pasigendame detalios analizės, kodėl tokie gigantai kaip „Coca- Cola“ išeina. Man atrodo, kad reikia su įmonių savininkais žmogiškai pasikalbėti, užuot kėlus versijas esą jie išeina dėl nelankstaus Darbo kodekso. Juokinga! Jiems tas kodeksas nelabai trukdė, nes mokėjo didesnius atlyginimus ir siekdavo pritraukti geresnius darbuotojus.
 
- Ar naujas Darbo kodeksas būtų pajėgus suvaldyti visus nepalankius darbo rinkos veiksnius?
- Jis vienas tikrai nebus pajėgus. Skelbiama, kad bus sukurta keturiasdešimt tūkstančių darbo vietų... Toks teiginys skamba juokingai, kai jau dabar yra tuščių darbo vietų ir sukame galvas, kur surasti naujų darbuotojų. Vienas kodeksas, be kitų reformų, tikrai nieko neduos. Kažkas seka pasakas: štai priimsime naują Darbo kodeksą ir situacija susitvarkys.
 
Ką daryti, kad slaugytojos neišsilakstytų? Jeigu norit išlaikyti darbuotojus, turite didinti ir labai sparčiai, pabrėžiu, vidutinį, o ne minimalų darbo užmokestį. O tam naujo Darbo kodekso neužtenka. Turi būti kiti instrumentai. Reikia skatinti darbdavius, kurie darbuotojams moka didesnius atlyginimus. Turi būti geresnė eksporto struktūra, kad galėtume eksportuoti didesnę pridėtinę vertę turinčias paslaugas ar prekes.
Tad mūsų laukia sudėtingas uždavinys. Nemanau, kad ateinančios kadencijos politikai sugebės išspręsti tokią didelę problemą.
 
- Kaip vertinate prieš rinkimus prasidėjusią akciją prekybos centruose, kuomet perkantieji alkoholinius gėrimus, netgi žilagalvis senelis, privalo pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą?
-Aš irgi esu su tuo susidūręs visiškai atsitiktinai. Pirkau vyno butelį, nes turėjo ateiti svečių. Labai nustebau, kai kasininkė manęs paprašė dokumento. Kita vertus, man patiko, pagalvojau, negi aš taip jaunai atrodau. (Juokiasi.) Pasakiau, kad su mielu noru parodysiu. Pardavėja nusistebėjo: esate pirmas klientas, kuris be įžeidinėjimų parodė pasą.
 
Šią priemonę vertinu pozityviai. Man nesuprantama, kodėl už blaivybę agituojantys lietuviai piktinasi dėl to, kad prekybininkai savanoriškai pradėjo tokią akciją.
Kai Seimas mėgina neleisti prekybos įmonėms prašyti iš pirkėjų dokumento, man atrodo, kad tai - politizuota ir nesąžininga, nes jie nori įsiteikti daugumai, kuri vartoja alkoholinius gėrimus.
Bet kuri priemonė arba alkoholio įsigijimo apsunkinimas – gerai. Kodėl mes kalbame tik apie jaunimą? Didžiulis iššūkis - mažinti alkoholio prieinamumą visose amžiaus grupėse.
 
Su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą. Pagrindinė mintis – kad visuomenė turi dalyvauti mažinant alkoholio prieinamumą, nes vienas departamentas to padaryti negali.
Turime galvoti apie bendrus projektus, kurie jau būtų diegiami nuo mokyklos suolo iki darbo vietos. Kalbu apie tam tikrą platformą, kur galima susirinkti ir pasikeisti nuomonėmis ne tik apie alkoholį, bet ir apie tabaką ar narkotikus.
Iki tol buvo daug politizavimo ir kartais visiškai neargumentuoto nuomonės išsakymo.

---

 
Dosjė
1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, inžinierius.
1984–1986 m. studijavo KGB akademijoje Maskvoje. Kadrinis KGB karininkas, kapitonas. 1989–1990 m. KGB „Z“ tarnybos vyresnysis operatyvinis įgaliotinis.
1990–1992 m. LR Valstybės saugumo departamento padalinio vadovas, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas.
1993–1995 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos juristas. 1995–1997 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas LR Seime.
1997–2002 m. leidybos ir spaudos UAB „Lietuvos žinios“ generalinis direktorius.
2002–2013 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (įkurtos 1999 m.) vykdantysis, vėliau – generalinis direktorius, Europos komiteto ir socialinio komiteto narys.
2007–2008 m. ministro pirmininko Gedimino Kirkilo visuomeninis konsultantas.