Vaistai vakcinų nepakeis
EP duomenimis, potencialių vaistų koronavirusinei infekcijai gydyti sąrašas sudarytas remiantis nepriklausomomis mokslinėmis konsultacijomis. ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategija viena Europos sveikatos sąjungos dalių.
 
15 nepriklausomų mokslinių ekspertų grupė (vienas jų prof. habil. dr. Vytautas Usonis – red. past.) patikrino daugiau nei 80 įvairių gamintojų vaistinių preparatų, kurių klinikiniai tyrimai eina į pabaigą, ir nustatė 10 perspektyviausių vaistų nuo COVID-19. Tyrimo metu atsižvelgta į tai, kad vaistų pasirinkimas priklausys nuo pacientų grupės, ligos etapo ir jos sunkumo. Į sąrašą įtraukti vaistiniai preparatai suskirstyti į tris kategorijas ir gavus naujų mokslinių įrodymų sąrašas bus toliau tobulinamas.
 
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama tiems vaistams nuo COVID-19, kuriems turėtų būti suteiktas leidimas ir kuriuos netrukus bus galima pateikti Europos rinkai. Jei Europos vaistų agentūra patvirtins šių vaistų saugumą ir veiksmingumą, pacientai ES netrukus galės būti gydomi šiais vaistais.
 
Kol kas išskirtos trys terapinių vaistų koronavirusinei infekcijai gydyti kategorijos: antivirusiniai monokloniniai antikūnai, kurie veiksmingiausi ankstyviausiose infekcijos stadijose; geriamieji antivirusiniai vaistai, skirti vartoti kuo greičiau užsikrėtus; imunomoduliatoriai hospitalizuotiems pacientams gydyti.
 
Nors skiepijimas yra geriausias būdas įveikti pandemiją ir grįžti į normalų gyvenimą, siekiama turėti opcijų gydant jau COVID-19 užsikrėtusius pacientus. Iki šiol specifinių vaistų jiems gydyti nebuvo. „Skiepijimas yra vienintelė priemonė, padedanti užkirsti kelią COVID-19 pacientų hospitalizavimui ir mirtims, todėl tai vienintelis būdas įveikti šią pandemiją. Vis dėlto šia liga sergantiesiems reikia saugių ir veiksmingų vaistų, kurie padėtų įveikti infekciją, gerintų galimybes greitai pasveikti, sumažintų hospitalizavimo atvejų skaičių, o svarbiausia užkirstų kelią mirtims. Jau pasirašėme keturias bendras viešųjų pirkimų sutartis dėl skirtingų vaistų nuo COVID-19 ir esame pasirengę tęsti derybas. Mūsų tikslas – per ateinančias savaites suteikti leidimą naudoti bent tris vaistus ir iki metų pabaigos leisti naudoti dar du vaistus, taip pat padėti valstybėms narėms kuo greičiau jų gauti“, – sako eurokomisarė sveikatai ir maisto saugai Stella Kyriakides.
 
Kurs apžvalginę vaistų platformą
Atrinkus potencialiai tinkamus terapinius vaistus COVID-19 gydyti Europos vaistų agentūrai jau pateikta paraiška dėl atrinktų vaistų rinkodaros leidimo, tačiau pastarasis bus suteiktas tik tokiu atveju, jei galutiniais duomenimis bus įrodyta, kad jie yra kokybiški, saugūs ir veiksmingi. Skelbiama, jog terapinių vaistų strategijoje, ankstyvaisiais kūrimo etapais šie vaistai bus remiami inovacijų skatinimo priemonėmis, o reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA) sukurs interaktyvią perspektyviems vaistams skirtą apžvalginę platformą.
 
Siekiant padėti sparčiau kurti naujus ir pakeistos paskirties vaistus nuo COVID-19 ir sutelkti ES farmacijos gamybos pajėgumus, jau šį mėnesį planuojama surengti Europos masto ir vaistų pramonės gamybos sektoriaus ryšių užmezgimo renginį.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis:

- Mokslinių ekspertų grupė išskyrė vaistus, kurie gali būti naudojami įvairioms COVID-19 stadijoms gydyti pradedant nuo poekspozicinės profilaktikos, ankstyvoms stadijoms gydantis ambulatoriškai iki gydymo hospitalizuotiems pacientams. Apžvalgoje mokslininkai sudėjo ir vaistus, kurie jau yra patvirtinti bei gali būti naudojami gydymui, ir tuos, kurie nauji, tai yra šiuo metu vykdomos baigiamosios klinikinių tyrimų stadijos.
 
Svarbiausia tai, kad tokie vaistai palengvintų šalių kovą su pandemija, Lietuvoje galbūt šiek tiek leistų atsikvėpti sveikatos sistemai, galimai sutrumpintų hospitalizacijos laiką ir net pagerintų COVID-19 gydymą iki jos. Iki šiol tokių patikimų priešvirusinių vaistų neturėjome, dabar jie turėtų atsirasti ir galėtų būti vartojami ambulatorinėmis sąlygomis. Jie būtų itin veiksmingi šeimos COVID-19 židiniuose: vienam užsikrėtus vaistus turėtų vartoti ir kiti šeimos nariai, taip juos apsaugant. Sergantys lengvomis formomis skleistų virusą trumpiau į aplinką ir greičiau pasveiktų. Šiuos vaistus derėtų vartoti pačiomis pirmomis užsikrėtimo dienomis, vėlesnis jų vartojimas būtų neprasmingas. Panaši situacija yra su priešgripiniais vaistais.
 
Dar viena vaistų grupė – antivirusiniai monokloniniai antikūnai, kurie yra veiksmingiausi ankstyviausiose infekcijos stadijose. Kažkada turėjome priešdifterinį serumą ir buvo taikoma seroterapija. Antikūnų terapija jau buvo paskirta ir buvusiam JAV prezidentui Tumpui, dabar, tikėtina, toks gydymo metodas bus prieinamas plačiai visuomenei, tiesa, jie negalėtų būti vartojami namų sąlygomis, o taikomi tik hospitalizuotiems pacientams kaip įmanoma anksčiau.
 
Trečia grupė – imuninę sistemą veikiantys vaistai, kurie, tikimasi padėtų organizmui geriau susidoroti su infekcija, išvengti infekcijos sukelto imuninės sistemos hiperjautrumo, pavyzdžiui, citokinų audros. 
Norėčiau pabrėžti, kad net pavirtinus gydymą vaistais, jie nėra alternatyva COVID-19 vakcinoms. Tai visiškai skirtingas poveikis. Vakcinacija reikalinga, kad žmogus nesusirgtų ar sirgtų lengvesne forma, išvengtų hospitalizacijos, mirties. Vaistai naudojami tada, kai pirmas tikslas – vakcinacija – nebuvo pasiektas. Liga yra profilaktikos nesėkmė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!