- Tapti A.Dulkio visuomeniniu konsultantu pasisiūlėte pats. Kas paskatino nebesislėpti po „Ciniško chirurgo“ pseudonimu? 
- Paskatintas draugų, kolegų bei gavęs žmonos leidimą (juokiasi) tapti visuomeniniu konsultantu pasisiūliau pats. O į viešumą dar vasarą mane išviliojo žurnalistė Rita Miliūtė. Kalbant rimtai, aš tikrai ilgai stengiausi nuslėpti tapatybę. Esu dėkingas draugams, kurie ištikimai tylėjo ir saugojo paslaptį, nes pseudonimas man leido kalbėti laisvai apie skaudžius, rimtus, su darbu susijusius dalykus. Kartais aprašydavau medicininius atvejus, o žinant, kur dirbu, būtų galima nesunkiai atsekti pacientą – juk ne kiekvienas norėtų, kad jo ligos istorija būtų aptarinėjama socialinėje erdvėje. Rašant prisidengus personažu galima pasakyti daugiau, tiesiau ir, be abejo, aštriau. Tačiau be teigiamų aspektų buvo ir vienas svarbus neigiamas – nerimas būti „demaskuotam“ man nepalankiu metu, nepasiruošus. Rimtai svarstyti apie išlindimą viešumon pradėjau tuomet, kai pajutau, kad antivakseriai mina ant kulnų ir nedaug reikia, kad mane rastų. Jie dirbo daug, ilgai ir intensyviai. Tada ir nusprendžiau, kad geriau prisistatysiu pats.
Kai į sveikatos apsaugos ministrus buvo paskirtas A.Dulkys, žmogus, kurio veiklą stebėjau dar nuo jo darbo Valstybės kontrolėje ir kuris man kaip asmuo imponavo, parašiau ministrui pasiūlymą, kad norėčiau tapti jo visuomeniniu konsultantu. Ir jis tai patvirtino! Kitam ministrui nebūčiau siūlęsis, A.Verygai nebūčiau rašęs, nes nemačiau bendradarbiavimo galimybių su žmogumi, kuris per paskutinius ketverius metus suteikė per daug tribūnų dezinformacijai ir sąmokslo teorijoms platinti.
 
- Kokiais klausimais norėtumėte patarti?
- Galiu būti tarpininkas tarp medikų bendruomenės ir ministerijos. Verdu tose sultyse ir matau, kaip veikia ar neveikia tam tikri ministerijos sprendimai praktikoje. Manau, kad grįžtamasis ryšys yra svarbus abiem pusėms.
Apie konkrečius darbus kalbėti dar ankstoka, dabar vyraujanti tema ir pagrindinis dėmesys yra COVID-19 pandemijai ir su ja susijusiems klausimams spręsti. Tikiu, kad šis košmaras kada nors baigsis ir galėsime grįžti ne tik prie įprasto gyvenimo, bet ir prie sveikatos sistemos sopulių, kuriuos būtina gydyti.
 
- Ketinate atkreipti dėmesį į sveikatos apsaugos sistemos trūkumus regionuose. Nesibaigianti problema - į juos sunku pritraukti jaunų specialistų. Kas į ten patraukė jus?
- Iš karto po studijų baigimo nuvykau dirbti į Utenos ligoninę, bet dar dalį laiko pasilikau dirbti Santaros klinikose, o po trejų metų pabodo važinėti ir tuomet nusprendžiau, kad pakaks tik regiono. Tačiau, matyt, kiekvienam gydytojui ateina laikas, kai užplūsta egzistenciniai klausimai ir norisi nuveikti ką nors daugiau. Tada dar pamėginau save realizuoti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Deja dėl tam tikrų niuansų ilgai netrukęs vėl grįžau į Uteną. Prie sprendimo grįžti prisidėjo socialiniai dalykai – Utenoje per visus tuos metus su šeima susikūrėme jau šiokį tokį socialinį gyvenimą, draugų ratą, o ir pačiame mieste žmonės pradėjo mane pažinti, kas yra svarbu karjerai. Vis dėlto dideliame centre karjeros aukštumų siekti sunkiau, bet neatmetu galimybės kada nors pamėginti vėl.
Jauni specialistai dažniausiai yra maksimalistai, norintys iš karto pasiekti karjeros aukštumų. Dar nebaigę rezidentūros ketina apsiginti disertaciją ir svajoja gydyti sunkiausių bei rečiausių patologijų pacientus. Bet tam reikia ne vienerių metų įdirbio, sunešioti ne vieną porą geležinių klumpių, kol būsi įvertintas ir galbūt galėsi prisiliesti prie svajonės. Regionas turi privalumų, palyginti su centrais: nereikia stovėti miesto kamščiuose, norint pasiekti darbo vietą, vaikų darželį ar parduotuvę. Dirbdami regione esame universalesni, o ne vienos operacijos ar vieno pirštelio gydytojai. Žodžiu, nepabandęs negali žinoti, ar regione tau nepatiks. Regione darbo tikrai pakanka, tiesiog gyveni ir miegi ramiau.
 
- „Facebook“ vartotojams esate gerai žinomas aštria kritika antivakseriams...
- Na, kai stengiesi išgelbėti gyvybę, kai su tuo susiduri kasdien, kai tenka priimti lemtingus sprendimus, o atsipalaidavimui įsijungęs socialinius tinklus perskaitai, kaip kažkas sėdėdamas ant sofos viską žino geriau, natūralu, kad kraujas užverda. Antivakseriai realiai meluoja, kuria sąmokslo teorijas ir tai mane piktina.
Jau daug metų stebiu antivakserius, žinau jų elgseną ir puikiai suprantu, kad labiausiai suinteresuoti skleisti dezinformaciją tie, kurie iš to gauna finansinės naudos. Turi kokią klinikėlę, joje konsultuoja, pardavinėja neaiškius papildus ar gliukozės žirniukus. Manote, jie iš gerų paskatų visu tuo „vakcinų švietimu“ užsiima?
 
- Patarsite SAM‘ui ką nors antivakserių judėjimo ir įtakos mažinimo klausimais?
- Jei tik paklaus, tikrai turėsiu, ką pasakyti. PSO ir VSD antivakcinerių judėjimą nurodo kaip grėsmę visuomenei ir nacionaliniam saugumui, tad jų kitaip traktuoti ir nereikia. Antrivakseriai - tarsi parazitai naudojasi kitų žmonių sukurta gerove, neįdėdami jokio indėlio.
Nepaisant to, nesu priverstinio vakcinavimo šalininkas, tačiau manau, kad privalo būti atsakomybė už visuomenei pavojingų sąmokslo teorijų skleidimą. Taip pat palaikau idėją, kad norint keliauti reikia turėti imuniteto pasą.
 
- Koks tolesnis „Ciniško chirurgo“ profilio likimas? Nebus sunku nerašyti sarkastiškai, skaudamas temas apeiti?
- Dar neapsisprendžiau kaip atrodys „Ciniško Chirurgo“ puslapis. Tie, kurie sekė šį personažą, matė, kad įrašams nebūdingas reguliarumas, (kaip ir sutrikęs menstruacinis ciklas), vieną mėnesį yra, kitą ne. Kai turiu opią temą, kai niežti, knieti, tada man tekstai pilasi savaime, be jokių pastangų. Pagal užsakymą rašyti nesugebu, tačiau nerašyti irgi negaliu.

---

 
Dosjė
1990 – 2001 Kupiškio Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazija.
2001 – 2007 medicinos studijos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
2007 – 2008 internatūra Vilniaus universitete.
2008 – 2013 abdominalinės chirurgijos rezidentūra Vilniaus universitete.
2009 – 2013 Utenos ligoninės Chirurgijos skyriaus asistentas.
2009 – 2013 VUL Santaros klinikų I pilvo chirurgijos skyriaus asistentas.
2014 –2017 VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas.
2013 – 2019 Utenos ligoninės Chirurgijos skyriaus, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
2019 – 2019 Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo chirurgijos ir koloproktologijos skyriaus abdominalinės chirurgijos gydytojas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!