Faktas
Be­dū­mės at­ei­ties vi­zi­jai įgy­ven­din­ti pa­pil­do­mą im­pul­są su­tei­kė šie­met lie­pą pa­skelb­tas JAV Mais­to ir vais­tų ad­mi­nist­ra­ci­jos (FDA) spren­di­mas pri­pa­žin­ti PMI ga­mi­na­mą ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą IQOS mo­di­fi­kuo­tos ri­zi­kos ta­ba­ko pro­duk­tu (angl. mo­di­fied risk to­bac­co pro­duct (MRTP)). Vis dau­giau rū­kan­čių­jų at­si­sa­ko ci­ga­re­čių ir per­ei­na prie ma­žiau ža­lin­gų al­ter­na­- ty­vų, ro­do tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­tio­nal“ (PMI) duo­me­nys. Pir­mą 2020 m. pus­me­tį su­skai­čiuo­ta, kad pa­sau­ly­je jau 11,2 mln. rū­kan­čių su­au­gu­sių nu­sto­jo rū­ky­ti ci­ga­- re­tes ir vie­toj jų pa­si­rin­ko be­dū­mius ga­mi­nius. FDA įver­ti­no ty­ri­mų duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad ly­gi­nant su tra­di­ci­nė­mis ci­ga­re­tė­mis ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma iš­ski­ria ma­žiau kenks­min­gų che­mi­nių me­džia­gų.

---

Vie­nas di­džiau­sių ri­zi­kos veiks­nių
Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas Pra­nas Šer­py­tis sa­ko be­si­do­min­tis įvai­riau­siais moks­li­niais ty­ri­mais, su­si­ju­siais su rū­ky­mu ir jo ža­los ma­ži­ni­mu. Mat bū­tent šis ža­lin­gas įpro­tis di­džia­jai da­liai jo pa­cien­tų pa­ki­ša ko­ją gy­ven­ti ko­ky­biš­kai ir vi­sa­ver­čiai. Ne pa­slap­tis, jog rū­ky­mas yra vie­nas di­džiau­sių ri­zi­kos veiks­nių, kal­bant apie kar­dio­vas­ku­li­nes li­gas.
„Rū­kant ri­zi­ka su­sirg­ti ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga pa­di­dė­ja nuo dvie­jų iki ke­tu­rių kar­tų, kaip, be­je, ir in­sul­tu. Ta­čiau tai – ne vie­nin­te­lė li­ga.  Rū­kant di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti skran­džio, ka­sos vė­žiu. Skai­čiuo­ja­ma, kad jei žmo­nės ne­rū­ky­tų, kas tre­čios mir­ties nuo vė­žio bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Rū­ky­mas tu­ri įta­kos net ir to­kioms li­goms kaip reu­ma­toi­di­nis ar­tri­tas, ka­ta­rak­ta ar dia­be­tas“, - var­di­na prof. P.Šer­py­tis.
 
 
Kai tarp me­di­kų kal­ba pa­si­su­ka apie rū­ky­mą, įpras­toms ci­ga­re­tėms at­si­ran­dan­čius al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, dau­ge­lis ven­gia šios te­mos. Prof. P.Šer­py­tis sa­ko, jog si­tu­a­ci­ja yra jam ge­rai pa­žįs­ta­ma. „Me­di­kai bi­jo kal­bė­ti, nes ma­no, kad bus pa­smerk­ti. Nors tarp pa­čių gy­dy­to­jų yra rū­kan­čių. Aš gi ma­nau, kad vi­suo­me­nė, įskai­tant ir ma­no pa­cien­tai, tu­ri ži­no­ti tiek apie al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, tiek apie at­lie­ka­mus moks­li­nius ty­ri­mus. Ir ge­riau­sia, kad šią in­for­ma­ci­ją jie su­ži­no­tų iš gy­dy­to­jo, ku­ris tu­ri kom­pe­ten­ci­jos to­kius ty­ri­mus ver­tin­ti. Ki­ta ver­tus, vi­sa­da pa­lai­kau įvai­riau­sias al­ter­na­ty­vas, ku­rios ke­lia ma­žes­nę ža­lą žmo­nėms, tu­rin­tiems pri­klau­so­my­bę ir ne­ga­lin­tiems jos at­si­kra­ty­ti. Su­pran­tu, jog daž­nai ak­cen­tuo­ja­ma, jog kol kas trūks­ta ty­ri­mų. Bet jų yra, ir kas­met at­si­ran­da vis nau­jų, ti­rian­čių at­ski­ras sri­tis, pa­vyz­džiui, kaip tai vei­kia šir­dies li­gų ri­zi­kos veiks­nius. Kai bu­vau stu­den­tas, gy­dy­to­jų ben­druo­me­nė­je bu­vo la­bai ne­ma­lo­nu kal­bė­ti apie vie­ną nau­jo­vę – be­ta ad­re­nob­lo­ka­to­rius. Teig­ta, jog trūks­ta il­ga­lai­kių ty­ri­mų. Šian­dien tai - vie­na pa­grin­di­nių vais­tų gru­pė, ku­ria gy­do­me šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą. To­dėl daž­nai sa­kau, kad kal­bė­da­mi apie nau­jo­ves ar al­ter­na­ty­vas ne­už­si­mer­ki­me prieš trum­pa­lai­kius ty­ri­mus. Ana­li­zuo­ki­me, ver­tin­ki­me juos“, - sa­ko prof. P.Šer­py­tis.
 
Žmo­nės pa­tys at­ran­da al­ter­na­ty­vas
„Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­jos žur­na­le skel­bia­ma sta­tis­ti­ka apie šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas bei ri­zi­kos veiks­nius. Tarp jų, yra ir rū­ky­mas. Įdo­mu, ko­kia si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je? Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, ša­ly­je rū­ko iki dvi­de­šim­ties pro­cen­tų mo­te­rų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, tai nė­ra di­džiau­sias skai­čius, ta­čiau rū­kan­čių vy­rų yra ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų. Ta­čiau rū­ky­mas yra vie­na iš lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų prie­žas­čių, ku­ri su­ke­lia di­džiau­sią ža­lą“, - sa­ko prof. Pra­nas Šer­py­tis.
 
Tai, kad rū­ky­mas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis, jo­kia nau­jie­na. Apie tai kal­ba­ma daug, bet at­ro­do, kad žmo­nių tai ne­vei­kia. Tie­sa, me­di­kai su tuo ne­lin­kę su­tik­ti. Sa­ko, prie­šin­gai, dau­ge­lis rū­kan­čių­jų su­pras­da­mi pa­sek­mes no­ri at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio ar­ba ieš­ko al­ter­na­ty­vų. „Šiuo at­ve­ju mes, gy­dy­to­jai, ne­ga­li­me bū­ti kaip tie stru­čiai, ku­rie su­ki­ša gal­vas į smė­lį ir ap­si­me­ta, kad nie­ko ne­vyks­ta. Al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus įpras­toms ci­ga­re­tėms jie at­ran­da pa­tys. Jei gy­dy­to­jas apie juos nie­ko ne­ži­no, kaip ga­li dirb­ti su pa­cien­tu, ku­ris tu­ri tiks­lą mes­ti rū­ky­ti? Juk pa­gra­si­ni­mais, kad bus blo­gai, ne­la­bai ką ir iš­gąs­din­si. An­tra, ir pats sa­vo prak­ti­ko­je su­si­du­riu su to­kiais da­ly­kais kaip žmo­nių bai­mė, kad me­tę rū­ky­ti jie pri­augs svo­rio, ku­rio at­si­kra­ty­ti bus ne­leng­va. Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je yra straips­nių, ku­rie ro­do, jog me­ti­mas rū­ky­ti ir svo­rio pri­au­gi­mas su­si­ję. Ta­čiau yra jau ir ty­ri­mų, kaip bū­tų ga­li­ma to iš­veng­ti. Ma­no nuo­mo­ne, kiek­vie­na pri­klau­so­my­bė yra tam tik­ra dep­re­si­jos for­ma. To­dėl jei at­si­sa­kai vie­nos, daž­niau­siai ją pa­kei­ti ki­ta. Ne­val­dy­da­mi pro­ce­so, taip pat ga­li­me tu­rė­ti pa­sek­mių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų at­si­ra­di­mui ar pro­gre­sa­vi­mui“, - sa­ko prof. P.Šer­py­tis.
 
 
Per va­sa­rą ne­tru­ko ren­gi­nių, nuo­to­li­nių kon­fe­ren­ci­jų, ku­rių me­tų bu­vo ski­ria­ma ne­ma­žai dė­me­sio rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mo te­mai. Taip pat bu­vo pri­sta­ty­ta ir tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, ku­rių me­tu tir­ta, kaip al­ter­na­ty­vūs ni­ko­ti­no pro­duk­tai vei­kia šir­dies ar plau­čių li­gas, ko­su­lį.
Va­sa­ros vi­du­ry­je „Lie­tu­vos svei­ka­ta“ skai­ty­to­jai tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su Tarp­tau­ti­nio ni­ko­ti­no fo­ru­mo pri­sta­ty­to­mis ten­den­ci­jo­mis ma­ži­nant rū­ky­mo ža­lą.
Šią va­sa­rą „Phi­lip Mo­rris In­ter­na­tio­nal“ bei jų moks­lo la­bo­ra­to­ri­ja taip pat pri­sta­tė at­lie­ka­mus ty­ri­mus. Kai ku­rie jų itin ak­tu­a­lūs ir Lie­tu­vai, nes ap­ima šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei plau­čių li­gas, ku­rios, pa­sak me­di­kų, la­bai ak­tu­a­lios ša­ly­je. 
 
„Gąs­di­ni­mai apie rū­ky­mo ža­lą pa­vei­kia tik ne­di­de­lę da­lį pa­cien­tų. Ir daž­niau­siai tik po to, kai iš­tin­ka in­fark­tas. Ma­no nuo­mo­ne, gy­dy­to­jai tu­ri pa­cien­tus, ku­rie ne­pa­jė­gia mes­ti, in­for­muo­ti apie vi­sas įma­no­mas rū­ky­mo al­ter­na­ty­vas. Juo­lab  kad vi­sai ne­se­niai pri­im­tas ir FDA spren­di­mas dėl  ta­ba­ko kai­ti­ni­mo  sis­te­mų. Ši agen­tū­ra ypač ati­džiai įver­ti­na vi­sas įma­no­mas grės­mes“, - sa­ko prof. Pranas Šer­py­tis.

---

 
„Phi­lip Mo­rris In­ter­na­tio­nal“ at­lik­ti ty­ri­mai
 
Ci­ga­re­čių rū­ky­mo, ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mų ir me­ti­mo rū­ky­ti po­vei­kis ko­su­liui


 
Ty­ri­mą pri­sta­tė vy­res­nio­ji kli­ni­ki­nių ty­ri­mų moks­li­nin­kė
dr. Lo­y­se Fel­ber Med­lin
 
Trum­pai
Ar ga­li įpras­tų ci­ga­re­čių pa­kei­ti­mas su­ma­žin­ti ko­su­lį? Va­di­na­ma­sis „rū­ka­liaus ko­su­lys“ sie­ja­mas su lė­ti­niu bron­chi­tu ir lė­ti­ne plau­čių obst­ruk­ci­ja, ku­rios yra re­tes­nės tarp žmo­nių, me­tu­sių rū­ky­ti. Ta­čiau nau­jau­sios stu­di­jos ro­do, kad įpras­tas ci­ga­re­tes iš­kei­tus į e.ci­ga­re­tes, ko­su­lys taip pat su­ma­žė­ja. Ar to­kių re­zul­ta­tų ga­li­ma pa­siek­ti įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mo­mis? Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai ro­do, jog taip.
Pa­sak moks­li­nin­kų, 40 proc. rū­kan­čių­jų iš­si­vys­to tam tik­ra lė­ti­nio bron­chi­to for­ma. Rū­ka­lius daž­nai ka­muo­ja ko­su­lys, ta­čiau ty­ri­mai ro­do, jog me­tus rū­ky­ti jis dings­ta. Yra ty­ri­mų, ku­rie ro­do, jog įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus e.ci­ga­re­tė­mis ko­su­lys taip pat iš­nyks­ta. PMI moks­li­nin­kų ko­man­da at­li­ko ke­le­tą kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, kad įver­tin­tų, ar ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos ga­li su­ma­žin­ti ko­su­lio daž­nį, jei var­to­to­jai var­to­ja tik šį pro­duk­tą.
Nau­do­jant ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas ta­ba­kas kai­ti­na­mas tik iki 350 laips­nių karš­čio. To­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je žen­kliai su­ma­žė­ja iš­si­ski­rian­čių tok­si­nių me­džia­gų, ku­rios su­si­da­ro įpras­tų ci­ga­re­čių dū­muo­se. Ty­ri­mo me­tu rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės iš Ja­po­ni­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų bu­vo pra­šo­mi ne­keis­ti rū­ky­mo įpro­čių ar­ba par­ei­ti prie ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos. Eu­ro­pos ty­ri­mo da­ly­vių bu­vo pra­šo­ma mes­ti rū­ky­ti. Stu­di­jos truk­mė - nuo tri­jų iki dvy­li­kos mė­ne­sių.
 
Re­zul­ta­tai
Vos po ke­lių sa­vai­čių var­to­to­jams pa­kei­tus įpras­tas ci­ga­re­tes į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą treč­da­lis ty­ri­mo da­ly­vių, ku­rie prieš ty­ri­mą tei­gė, jog re­gu­lia­riai ko­sė­da­vo rū­ky­da­mi įpras­tas ci­ga­re­tes, sa­kė, kad ko­su­lys su­ma­žė­jo. Ko­su­lys vi­siš­kai iš­ny­ko po dvy­li­kos mė­ne­sių vi­siš­kai per­ėjus prie ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos. Ti­riant me­tu­sių rū­ky­ti gru­pę ko­su­lys per dvy­li­ka mė­ne­sių jiems taip pat iš­ny­ko. 
 
„Yra prie­žas­ti­nis ry­šys tarp rū­ky­mo ir kvė­pa­vi­mo ta­kų funk­ci­jos pa­blo­gė­ji­mo, pa­vyz­džiui, ko­su­lio. Rū­kan­tie­siems ko­su­lys yra vie­nas pa­grin­di­nių simp­to­mų, ku­ris vė­liau per­au­ga į lė­ti­nę plau­čių obst­ruk­ci­ją. Ži­no­ma, me­ti­mas rū­ky­ti žen­kliai su­ma­ži­na ri­zi­ką su­sirg­ti šia li­ga. Ta­čiau yra da­lis žmo­nių, ku­rie vis tiek ne­me­ta. Tai­gi, ki­lo klau­si­mas, ar įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma ga­li su­ma­žė­ti ko­su­lys?“ - sa­ko dr. L.F.Med­lin.
 
Ty­ri­me da­ly­va­vo svei­ki rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės. Vie­ni li­ko prie se­nų įpro­čių, da­lis įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma, tre­ti pra­šy­ti ap­skir­tai at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo skir­tin­gais pe­ri­odais – 3, 6, 12 mė­ne­sių. „Kiek­vie­no vi­zi­to me­tu ty­ri­mo da­ly­viai pil­dy­da­vo pa­reng­tą klau­si­my­ną, kur tu­rė­jo nu­ro­dy­ti, ar per pas­ta­rą­sias dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das jau­tė po­rei­kį at­si­ko­sė­ti. Pa­sak ty­rė­jų, ko­su­lys su­ma­žė­jo, ne­pri­klau­so­mai nuo mė­ne­sių skai­čiaus tiek gru­pė­je, ku­ri įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma, tiek me­tu­sių­jų rū­ky­ti gru­pė­je.
Ty­ri­mai ro­do, kad ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos gru­pė­je ma­žiau nei 40 proc. res­pon­den­tų nu­ro­dė, jog pra­ėjus trims mė­ne­siams nuo ty­ri­mo pra­džios jiems vis kil­da­vo po­rei­kis ko­sė­ti. „At­sa­ko į po­vei­kį“ ty­ri­mo me­tu taip pat pa­ste­bė­tas ko­su­lio su­ma­žė­ji­mas per tris mė­ne­sius, ku­ris iš­lie­ka dar ryš­kes­nis ver­ti­nant il­ges­niu lai­ko­tar­piu.
 
Iš­va­dos 
Pa­sak ty­rė­jų vie­na pa­grin­di­nių šio ty­ri­mo ži­nu­čių - rū­kan­tie­ji įpras­tas ci­ga­re­tes, jun­tan­tys lė­ti­nį ko­su­lį, pa­ten­ka į di­de­lės ri­zi­kos gru­pę sirg­ti lė­ti­ne obst­ruk­ci­ne plau­čių li­ga. Šio kli­ni­ki­nio ty­ri­mo rė­muo­se ma­to­ma, jog ko­su­lio daž­nis žen­kliai ma­žė­ja rū­kan­čių­jų gru­pė­je įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma. Tai ga­lė­tų bū­ti ga­li­mos lė­ti­nės plau­čių obst­ruk­ci­jos ri­zi­kos su­ma­ži­ni­mas. To­dėl šie pra­di­niai ty­ri­mai tu­ri bū­ti tę­sia­mi at­lie­kant il­ga­lai­kes stu­di­jas, kad bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti, ar ko­su­lio su­ma­žė­ji­mas, ga­li at­ei­ty­je su­ma­žin­ti ri­zi­ką su­sirg­ti lė­ti­ne obst­ruk­ci­ne plau­čių li­ga.   

---

 
Ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos po­vei­kis svo­rio di­dė­ji­mui


 
Ty­ri­mą pri­sta­tė kli­ni­ki­nio moks­lo ir bios­ta­tis­ti­kos gru­pės va­do­vė 
dr. Chris­tel­le Ha­zi­za
 
Trum­pai
Ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas sie­kiant su­ma­žin­ti rū­ky­mo su­ke­lia­mų li­gų ža­lą ir pra­il­gin­ti rū­kan­čių­jų gy­ve­ni­mo truk­mę - mes­ti rū­ky­ti. Šiuo klau­si­mu, kaip sa­ko spe­cia­lis­tai, ne­ga­li bū­ti jo­kių dis­ku­si­jų. Ta­čiau, ne­pai­sant itin ge­rų ke­ti­ni­mų, ne kiek­vie­nas rū­kan­ty­sis ryž­ta­si to­kiam žings­niui, net ir ži­no­da­mas skau­džiau­sias rū­ky­mo pa­sek­mes.
Šio­je 12 mėn. tru­ku­sio­je stu­di­jo­je kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų ri­zi­kos veiks­niai, įskai­tant ir cho­les­te­ro­lį bei svo­rio pri­au­gi­mą, ly­gin­ti su to­liau rū­kan­čių­jų duo­me­ni­mis. At­sa­ko į po­vei­kį ty­ri­mo me­tu, ku­ris pra­džio­je tru­ko 6 mė­ne­sius, po to bu­vo pra­tęs­tas dar to­kiam pat lai­ko­tar­piui, bu­vo ma­tuo­ja­mi ri­zi­kos veiks­niai, su­ke­lian­tys šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas. Pa­pil­do­mai tir­ti ir aš­tuo­ni bio­žy­me­nys, ku­rie tu­ri įta­kos rū­ky­mo su­ke­lia­mai ža­lai svei­ka­tai.
Ran­do­mi­zuo­tas ty­ri­mas at­lik­tas kaip ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos pro­duk­to kli­ni­ki­nio ty­ri­mo da­lis. Ja­me da­ly­va­vo svei­ki rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės. Jo me­tu da­lies ti­ria­mų­jų bu­vo pra­šo­ma 12 mėn. įpras­tas ci­ga­re­tes pa­keis­ti į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą. Ki­ta da­lis ty­ri­me da­ly­va­vu­sių žmo­nių rū­ky­mo įpro­čių ne­kei­tė.
 
Re­zul­ta­tai
Ty­ri­mo da­ly­vių, ku­rie įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas, svo­ris per 12 mėn. ne­žy­miai pa­di­dė­jo, vi­du­ti­niš­kai iki 700 gra­mų, ne­žy­miai pa­di­dė­jo ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų cho­les­te­ro­lio kie­kis  (1.15 mg/dL), šiek tiek su­ma­žė­jo di­de­lio jaut­ru­mo C-re­ak­ty­vaus bal­ty­mo kie­kis, pa­ly­gin­ti su ti­ria­mai­siais, rū­kan­čiais įpras­tas ci­ga­re­tes. Ty­rė­jai at­krei­pia dė­me­sį, jog per me­tus ne­bu­vo jo­kių žen­klių po­ky­čių dėl svo­rio, krau­jo spau­di­mo, he­mog­lo­bi­no A1c  ar fib­ro­ge­no ly­gio po­ky­čių tarp ti­ria­mų­jų,  pa­si­rin­ku­sių ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą.
Pa­sak ty­rė­jų, re­zul­ta­tai lei­džia kal­bė­ti apie įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vaus pro­duk­to po­ten­cia­lą pri­si­dė­ti prie rū­kan­čių­jų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos ma­ži­ni­mo. Ma­ža to, ty­ri­mas ro­do, kad ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos re­zul­ta­tai, ti­riant pa­gal tam tik­rus ro­dik­lius, yra la­bai pa­na­šūs, kaip ir me­tus rū­ky­ti.   
„Sie­kiant iš­tir­ti ga­li­mą ma­žes­nę ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos ke­lia­mą ri­zi­ką pa­si­rink­ti jau ge­rai ži­no­mi šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų žy­me­nys. Taip pat bu­vo fik­suo­ja­mi tam tik­ri pa­ra­met­rai, pa­vyz­džiui, svo­rio au­gi­mas, ma­tuo­jant lie­mens ap­im­tį. Ty­ri­mo me­tu ste­bė­ti ir to­kie veiks­niai kaip C-re­ak­ty­vaus bal­ty­mo po­ky­čiai. Kad ga­lė­tu­me pa­ly­gin­ti, kaip pro­duk­tas ga­li su­ma­žin­ti ri­zi­ką, gre­ta šio ty­ri­mo at­li­ko­me ir dar vie­ną, ku­rio me­tu ste­bė­jo­me po­ky­čius, kas įvyks­ta žmo­nėms, ku­rie dvy­li­ka mė­ne­sių ne­rū­kė vi­siš­kai“, - sa­ko dr.Ch.Ha­zi­za.
Ty­ri­mo me­tu pa­ly­gi­ni­mui nau­do­ti de­mo­gra­finiai ro­dik­liai, am­žius, ly­tis, nes tai, pa­sak ty­rė­jų, ypač svar­bios ty­ri­mo da­lys. Kal­bant apie šiuos pa­ra­met­rus, jie bu­vo ga­na ge­rai su­ba­lan­suo­ti, ta­čiau rei­kia pa­mi­nė­ti, kad pra­di­nis svo­ris me­tu­sių­jų rū­ky­ti gru­pė­je bu­vo ma­žes­nis nei „at­sa­ko į po­vei­kį“ ti­ria­mų­jų gru­pė­je. 

„Žvelg­da­mi į ty­ri­mo re­zul­ta­tus aiš­kiai ma­to­me tam tik­rus pa­ge­rė­ji­mus tarp kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų žy­me­nų. Jie aiš­kiai pa­ro­do, kad de­guo­nies tie­ki­mas or­ga­niz­mui pa­di­dė­jo rū­kan­tie­siems įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai taip pat ro­do en­do­te­lio funk­ci­jos pa­ge­rė­ji­mą, už­de­gi­mo su­ma­žė­ji­mą ir li­pi­dų me­ta­bo­liz­mo pa­ge­rė­ji­mą. Žvel­giant į nu­si­sto­vė­ju­sius šir­dies ir krau­ja­gys­lių ri­zi­kos veiks­nius, to­kius kaip krau­jo­spūdis ar C-re­ak­ty­vus bal­ty­mas, ne­pa­ste­bė­ta šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų veiks­nių pa­di­dė­ji­mo“, - sa­ko ty­ri­mo va­do­vė dr. Chris­tel­le Ha­zi­za.

Ty­rė­jai kon­cen­tra­vo­si į svo­rio au­gi­mo ten­den­ci­jas. Mat ki­tos stu­di­jos ro­do, jog žen­klus svo­rio pa­di­dė­ji­mas taip pat ga­li bū­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų ri­zi­kos veiks­nys. „Žvelg­da­mi į ty­ri­mo gra­fi­kus po tri­jų, še­šių ir dvy­li­kos mė­ne­sių aiš­kiai ma­to­me, jog me­tu­sių rū­ky­ti gru­pė­je svo­ris au­ga. Per me­tus me­tęs rū­ky­ti žmo­gus pri­au­ga nuo ke­tu­rių iki pen­kių ki­log­ra­mų, kas daž­nai mi­ni­ma ir moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je. Jei žmo­gus įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­čia į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas, svo­ris per me­tus pa­di­dė­ja ne­žy­miai, iki sep­ty­nių šim­tų gra­mų. Tai įta­kos di­des­nei šir­dies ir krau­ja­gys­lių ri­zi­kai ne­tu­ri. Re­zul­ta­tai ro­do, jog rū­kan­tiems įpras­tas ci­ga­re­tes, ne­ga­lint mes­ti rū­ky­ti, per­ėji­mas prie ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos yra pa­lan­kus. Kaip ži­no­me, ge­riau­sias bū­das su­ma­žin­ti rū­ky­mo su­ke­lia­mų li­gų ri­zi­ką - at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio. Ty­ri­mo me­tu pa­ste­bė­jo­me, kad ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mų po­vei­kis or­ga­niz­mui yra la­bai pa­na­šus kaip me­tus rū­ky­ti“, - sa­ko dr.Ch.Ha­zi­za.  
 
Iš­va­dos
Pa­sak ty­rė­jų, žen­klus svo­rio au­gi­mas, su­si­jęs su di­des­ne šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka. Ta­čiau ty­ri­mas pa­ro­dė, jog kei­čiant įpras­tas ci­ga­re­tes į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas šis žings­nis tam ne­tu­ri įta­kos. Tai ro­do al­ter­na­ty­vių pro­duk­tų po­ten­cia­lą kal­bant apie su rū­ky­mu su­si­ju­sių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos ma­ži­ni­mą, pa­ly­gin­ti su duo­me­ni­mis, kai žmo­nės to­liau rū­ko įpras­tas ci­ga­re­tes.

---

 
Trum­pa­lai­kiai pa­lan­kūs me­ti­mo rū­ky­ti po­žy­miai pa­ste­bi­mi po še­šių mė­ne­sių ci­ga­re­tes pa­kei­tus į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas
 
Ty­ri­mą pri­sta­tė vy­riau­sio­ji kli­ni­ki­nių ty­ri­mų moks­li­nin­kė 
dr. Ma­ri­ja Bo­sil­kov­ska
 
Trum­pai apie ty­ri­mą
Me­ti­mas rū­ky­ti yra ge­riau­sias bū­das su­ma­žin­ti rū­ky­mo ža­lą. Stu­di­jos me­tu ly­gin­ti pa­ki­ti­mai 8 bio­žy­me­ny­se, ku­rie sie­ja­mi su ri­zi­kos veiks­niais, tu­rin­čiais įta­kos rū­ky­mo su­ke­lia­moms li­goms. At­sa­ko į po­vei­kį stu­di­ja tru­ko 6 mė­ne­sius. Ty­ri­me  bio­žy­me­nys rū­kan­čių­jų gru­pė­je, ku­rie įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo, pa­ge­rė­jo. 5 bio­žy­me­ny­se sta­tis­tiš­kai svar­biai. Duo­me­nys ly­gin­ti su stu­di­ja, ku­rio­je bu­vo fik­suo­ja­mi po­ky­čiai me­tus rū­ky­ti. 
 
Re­zul­ta­tai
Ana­li­zuo­jant pen­kių iš aš­tuo­nių bio­žy­me­nų re­zul­ta­tus, ma­ty­ti, kad jei žmo­gus bent 70 proc. rū­kė al­ter­na­ty­vų įpras­tai ci­ga­re­tei pro­duk­tą, 40 proc. at­ve­jų re­zul­ta­tai vi­suo­se bio­žy­me­ny­se pa­ki­to kaip į me­tu­sių rū­ky­ti. Jei ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma nau­do­ja­ma vi­siš­kai ne­be­rū­kant įpras­tų ci­ga­re­čių, tuo­met 7 iš 8 bio­žy­me­nų ro­do, jog 66 proc. re­zul­ta­tų yra to­kie kaip me­tus rū­ky­ti.
Pa­sak moks­li­nin­kų, šis pa­ly­gi­ni­mas su­tei­kia pa­pil­do­mų įro­dy­mų, kad įpras­tų ci­ga­re­čių pa­kei­ti­mas į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą rū­kan­tie­siems po­ten­cia­liai ma­ži­na su rū­ky­mų sie­ja­mų li­gų ri­zi­ką.  
 
„Ly­gin­da­mi ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą ver­ti­na­me po­ten­cia­lų rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mą“, - sa­ko dr. M.Bo­sil­kov­ska.
Pir­mo­ji „At­sa­ko į po­vei­kį“ stu­di­ja at­lik­ta Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Tir­ti su­au­gę rū­kan­tys žmo­nės, ku­rie no­rė­jo at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio. Ti­ria­mie­ji su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes: vie­ni to­liau rū­kė įpras­tas ci­ga­re­tes, ki­ti jas 6 mė­ne­siams pa­kei­tė ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma. Stu­di­ja pa­ro­dė tei­gia­mus pa­ki­ti­mus po­ten­cia­lios ža­los bio­žy­me­ny­se, ku­rie ži­no­mi kaip pa­grin­di­niai pa­to­fi­zio­lo­gi­niai rū­ky­mo su­kel­tų li­gų, to­kių kaip už­de­gi­mai, ok­si­da­ci­nis stre­sas, ge­no­tok­siš­ku­mas ir t.t., ri­zi­kos veiks­niai.
„Kad ga­lė­tu­me pa­ly­gin­ti pa­lan­kių pa­ki­ti­mų svar­bą bei jų ar­tu­mą vi­siš­ko me­ti­mo rū­ky­ti po­ky­čiams, pri­jun­gė­me duo­me­nis iš „Rū­ky­mo me­ti­mo stu­di­jos“, ku­ri bu­vo at­lie­ka­ma pa­sau­ly­je tarp no­rin­čių­jų mes­ti rū­ky­ti. Kad ga­lė­tu­me įver­tin­ti pil­no ir da­li­nio me­ti­mo rū­ky­ti po­vei­kį, bu­vo su­for­muo­tos dvi gru­pės“, - sa­ko dr. M.Bo­sil­kov­ska.
 
Pir­mo­je gru­pė­je var­to­to­jai ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą tu­rė­jo nau­do­ti 70 proc. at­ve­jų, li­ku­sius 30 proc. ga­lė­jo rū­ky­ti įpras­tas ci­ga­re­tes. Ši gru­pė, kaip daž­nai ku­rį pro­duk­tą var­to­jo, pra­neš­da­vo pa­tys. Ant­ro­je gru­pė­je bu­vo nau­do­ja­ma CEMA ana­li­zė, ku­rios me­tu pa­gal šla­pi­mo ty­ri­mo re­zul­ta­tus da­ly­viai bu­vo pri­ski­ria­mi gru­pei, var­to­ju­siai tik ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą, ar­ba nau­do­ju­sius tiek al­ter­na­ty­vų pro­duk­tą tiek įpras­tas ci­ga­re­tes. Jų duo­me­nys taip pat bu­vo ly­gi­na­mi su me­tu­sių­jų rū­ky­ti duo­me­ni­mis.
„Re­zul­ta­tai ro­do, kad pir­mos gru­pės pen­kiuo­se bio­žy­me­ny­se bent ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų bu­vo iš­lai­ky­tas tei­gia­mas po­vei­kis. Di­džiau­sias po­vei­kis ma­to­mas plau­čių funk­ci­jos žy­me­ny­je, taip pat ma­to­mas pa­ge­rė­jęs li­pi­dų me­ta­bo­liz­mas. Ant­ro­je gru­pė­je, kur ci­ga­re­tės var­to­tos kar­tu su ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma, taip pat ste­bi­mi tei­gia­mi po­ky­čiai, re­mian­tis CEMA ana­li­ze.“, - sa­ko dr. M.Bo­sil­kov­ska.
 
Iš­va­dos
Stu­di­ja pa­ro­dė, kad tiek me­ti­mas rū­ky­ti, tiek ir įpras­tų ci­ga­re­čių pa­kei­ti­mas į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą da­rė tei­gia­mą po­vei­kį vi­siems 8 po­ten­cia­liems su rū­ky­mų sie­ja­miems bio­žy­me­nims. Ta­čiau di­džiau­sias po­vei­kis yra tik vi­siš­kai me­tus rū­ky­ti. Pa­kei­tus įpras­tas ci­ga­re­tes į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą di­dži­ą­ja da­li­mi iš­lai­ko­mas me­ti­mui rū­ky­ti pa­na­šus po­vei­kis. Tai pa­tvir­ti­na ir ty­ri­mo me­tu nau­do­ta CEMA ana­li­zė. Ty­ri­mas ro­do tai, kad rū­kan­tie­ji, pa­kei­tę ci­ga­re­tes į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą, po­ten­cia­liai su­ma­ži­na rū­ky­mo su­ke­lia­mą ža­lą bei su tuo su­si­ju­sių li­gų at­si­ra­di­mą.