Kiek operacijų – nežino
 
Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad artimiausiu metu planuoja peržiūrėti stacionarines paslaugas teikiančioms įstaigoms numatytus kriterijus. „Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinklas bus peržiūrėtas iki šių metų rugpjūčio 1 dienos“, – informavo Valstybinės ligonių kasos atstovė Vita Lyskoitienė.
 
Pagal Vyriausybės nutarimą, norint išsaugoti stacionarinę chirurgiją, bent vienais iš dvejų paskutinių metų paslaugų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1100. VLK atstovė kol kas nekomentuoja, kurios įstaigos yra ant ribos, nes teigia neturinti galutinių skaičiavimų, kiek operacijų įstaigos atlikusios.
 
Įstaigos taip pat žino tik preliminarius paskutiniųjų metų duomenis, kadangi neturi tokios prieigos prie SVEIDRA sistemos, kad galėtų juos išfiltruoti kaip ligonių kasos. Be to, iki galo nežino, kokiais kriterijais remiantis bus skaičiuojama. Kai kurie vadovai nuogąstauja, kad įstaigų ir ligonių kasų skaičiai gali skirtis ženkliai.
 
Pasiūlymo nepriėmė trys
 
Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdant tinklo reformą, 16 ligoninių pasiūlytos papildomos investicijos dėl chirurgijos lovų mažinimo ar transformavimo. Pasiūlymu pasinaudojo 13, nepasinaudojo – 3: Šakių, Plungės ir Kretingos ligoninės.
 
Daugelis kalbintų vadovų iki dabar nesupranta, pagal ką buvo pateiktas vienas ar kitas siūlymas.  
 
Anykščių rajono savivaldybės ligoninei buvo pateiktas pasiūlymas chirurgijos lovų skaičių sumažinti trimis. „Lietuvos sveikatai“ ji pateikė duomenis, kad, jų skaičiavimu, 2024 m. įstaiga atliko 380 operacijų, iš jų – 199 dienos. 
 
Kretingos ligoninei siūlyta išvis atsisakyti chirurgijos, nors pernai jie skaičiuoja atlikę 2226 operacijas, iš kurių dienos – per tūkstantį.
 
Milijoninės pajamos
 
„Buvo numestas masalas, kad jei steigsime struktūrinį sveikatos centrą, gausime daugiau kaip tris milijonus eurų, jei išsaugosime atskirai ligoninę ir polikliniką – perpus mažiau“, – prisiminė Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.
 
Jis sutinka, kad jei paslaugų nedaug, verta galvoti apie uždarymą, tačiau savo sprendimu neabejoja: „Jei skyrius neišsilaikytų, uždarytume. Bet pernai jis generavo beveik du su puse milijonų eurų už paslaugas. Dveji metai – penki milijonai. O čia siūlo pusantro milijono už metus.“
 
Ne tik chirurgija
 
Jei niekas nesikeis, iki kovo pradžios įstaigos, siekiančios išsaugoti chirurgiją, turi gauti licenciją intensyviajai terapijai.
 

„Esmė yra ne chirurgijos skyriuje, – sako Plungės ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, taip pat atsisakęs trečdaliu mažinti chirurgijos skyrių. – Nesant chirurgijos, nebelieka intensyviosios terapijos ir vidaus ligų skyriaus paslaugų, skubios medicinos pagalbos paros posto. Tokį planą turėjo buvusi SAM vadovybė.“

 
Jis teigė, kad į klausimą, kas rūšiuos pacientus, kuriuos galima operuoti, o kuriuos jau ne, sulaukęs ir ciniškų patarimų: „Po operacijos guldykite į slaugos skyrius...“
 
R.Mažeika pasakoja, kad chirurgijos profilio paslaugos ligoninėje nuolat auga – praėjusiais metais čia atlikta beveik 2,5 tūkst. operacijų, (38 proc. daugiau nei 2023 m.). Plungė jau planuoja naujos operacinės įrengimą.
 
Greta esanti Mažeikių ligoninė pasiūlymo susimažinti negavo. Jos vadovė Aranta Būtautaitė-Garalienė informuoja, kad bendras operacijų skaičius ligoninėje – 2668, iš jų dienos – 1095.
 
Neparsidavė
 
„Neparsidavėme už trisdešimt auksinių“, – sako Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. – Tai mūsų krašto naikinimas. Pasiūlymo logika tokia, kad parduokit karvę, gausit pinigų, o iš kur pieno imti – neaišku.“
Tačiau buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas nesupranta, kodėl ligoninės laikosi įsikabinusios chirurgijos. „Juk rajonų ateitis – vidaus ligų skyriai, slauga, čia reikia koncentruotis“, - dėstė A.Matulas.
 
„Stacionarinę chirurgiją siekiame išsaugoti“, – tikino buvusio parlamentaro žmona Sandra Matulienė, vadovaujanti Pasvalio ligoninei. Beje, ši įstaiga pasiūlymo kurti struktūrinio centro ar mažinti chirurgijos apimčių negavo.
Pasiteiravus, kiek operacijų atliko pernai, S.Matulienė suskaičiavo, kad jų buvo „apie tūkstantį“.
 
Gerai ir Rokiškiui
 
Tame pat regione esanti Rokiškio ligoninė taip pat nepateko tarp mažinamųjų. Jos vadovas Raimundas Martinėlis tiksliai negali atskleisti, kiek pernai padarė operacijų, bet teigia, kad buvo apie 1100. Be to, Rokiškis paskirtas klasterine intensyviosios terapijos ligonine Panevėžio regione.
 
„Pas mus viskas gerai. Įsiliejo nauji medikai, paslaugų spektras plėsis“, – kalbėjo R.Martinėlis.
 
Jis nesijaučia, kad su tiek operacijų kyla pavojus skyriui ir taip pat dėl lovų skaičiaus nekomentuoja. „Ne viskas yra šie rodikliai, reikia žiūrėti kompleksiškai. Tų kriterijų gali būti ir daugiau. Lovos nieko nelemia“, – teigė vadovas.
 
Susimažino neskausmingai
 
Kelmės ligoninė taip ir padarė – susimažino keturiomis lovomis iki vienuolikos.
Įstaiga jau gavo licencijos patikslinimą dėl intensyviosios terapijos ir reanimacijos išlaikymo. „Šis pasiūlymas buvo racionalus, leidžiantis geriau panaudoti lovas, kurių pas mus liko vienuolika, pagerinti jų apyvartą. Neskausmingai tai padarėme“, – komentavo direktorė Edita Brazienė. Ji skaičiuoja, kad pernai ligoninė atliko 1864 operacijas.
 
Pašnekovė teigia, kad chirurgija pacientams reikalinga. „Jei po dienos chirurgijos sunkesnis gijimas, komplikacijos, perkeliame į aktyvią chirurgiją ir pacientui nereikia niekur važiuoti. Mažesnės ligoninės be chirurgo posto ištisą parą, turi jį transportuoti į kitas ligonines. Viskas daroma, kad pacientui būtų saugiau“, – pabrėžė E.Brazienė.
 
Davė suprasti
 
Šakių ligoninėje pernai atliktos 1246 operacijos, tad įstaiga tikisi gauti intensyviosios terapijos licenciją. „2023 metais dėl septynių operacijų trūkumo netekome teisės daryti sąnario endoprotezavimo operacijas. Tais metais mirė vienas vedančiųjų chirurgų. Taip greitai ortopedas neatsiranda ir operacijų sumažėjo“, – sakė J.Januševičius, vis dar besiviliantis atnaujinti šias paslaugas. – Kad išlaikytume chirurgijos skyrių kriterijus lyg pasiekėme. Tačiau buvo duota aiškiai suprasti, kad, kaip bebūtų, mus vis tiek reformuos. Vis tiek uždės kurpaites, kurių nesunešiosime. Tikimės, dabar taip nebus, ir chirurgija, o kartu ir reanimacija bei kitos su tuo susijusios paslaugos išliks. Priešingu atveju, Šakiuose lieka tik slaugos ligoninė.“
 
Tiesa, niekur nedingo įtampa laukiant Valstybinės ligonių kasos verdikto, kaip bus skaičiuojamos operacijos. „To niekas mums nepasako“, – teigė meras.
 
Biržai: esame antri regione
 
Biržų ligoninės vadovas Petras Bimba skaičiuoja 1299 pernai atliktas operacijas. „Apskrityje turime daugiau operacijų už Pasvalį, Rokiškį. Esame antri pagal jų skaičių po Respublikinės Panevėžio ligoninės. Stacionarinę chirurgiją siekiame išlaikyti be jokių diskusijų“, – pasakojo P.Bimba.
 
Ligoninės vadovas pažymi: operacijų skaičiui įtakos turi ir gyventojų skaičius rajone. „Mums per du tūkstančius operacijų kaip Žemaitijoje tikėtis nerealu“, – konstatavo jis.
Pašnekovas tiki, kad VLK skaičiavimo metodika drastiškai operacijų skaičiaus nepakeis.
 
Net medikų netrūksta
 
Kretingos ligoninės vadovas R.Sakalauskas pasidžiaugė, kad šalyje trūkstant medikų jie turi pilną traumatologų, chirurgų komandą. „Yra maksimalus potencialas, jau trečią operacinę atidarinėjame, kad galėtume patenkinti poreikį.
Per dieną darome šešiolika aštuoniolika operacijų.“
 
Pašnekovas pasakoja, kad pernai beveik 20 proc. jų operacijų – kitų rajonų gyventojams. „Penkiolika procentų iš Klaipėdos, tada – Tauragė, Jurbarkas, Šiauliai, Telšiai“, – vardijo R.Sakalauskas.
 
Jis mano, kad racionali pertvarka būtų, jei tretinio lygio įstaigos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje užsiimtų rimtesnėmis, trečio lygio, operacijomis, onkologija, o paprastesnes atlikti būtų paliekama antro lygio įstaigoms: „O dabar trečio lygio ligoninės daro nedideles operacijas – tokia truputį apverstų veidrodžių karalystė.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!